Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Didžioji kinų siena

Didžioji kinų siena

Didžioji kinų siena (長城 Chángchéng, „Ilgoji siena“). Tai vienas didžiausių ir masyviausių statinių, gerai žinomas dėl savo tvirtos struktūros, ilgos istorijos. Didžiosios kinų sienos statybos tęsėsi nuo III a. pr. Kr. (221 m. pr. Kr.) iki XVII a. Ši siena driekiasi nuo Šanhai perėjos Hebėjo provincijoje (Shanhaiguan) rytuose iki Lop Nuro vietovės vakaruose. Jau prieš kelis šimtus metų Didžioji kinų siena buvo įtraukta į septynių didžiausių šedevrų sąrašą pasaulyje. 1987 m. ši siena buvo įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą dėl puikios gynybinės struktūros (UNESCO, 1987).

Istorija

Pavasario ir rudens periodas (770-476 m. pr. Kr.). Manoma, jog Didžioji kinų siena buvo pradėta statyti Pavasario ir Rudens laikotarpiu, kai rytų ir vidurio regionai, kurie sudaro dabartinę Kiniją, sudarė daug smulkių valstybių. Šias valstybes valdė Džou dinastija (1045-256 m. pr. Kr.), karaliai taikė feodalinę sistemą. Siekiant apsaugoti savo valstybes kunigaikščiai liepė statyti nepriklausomas sienas pagal valstybės sienas. Tai buvo panašu į Didžiosios kinų sienos konstrukciją, tačiau mažesniu mastu (Chinahighlights, 2015; UNESCO, 1987).

Kariaujančių valstybių laikotarpis (475-221 m. pr. Kr.). Valstybės varžėsi ir kovojo dėl teritorijos ir valdžios, o tuo metu ypač silpo Džou karalių įtaka (UNESCO, 1987). Mažos valstybės buvo sujungtos. Kariaujančių valstybių laikotarpiu pradeda formuotis septynios didžiosios valstybės: Ču, Či, Vei, Jan, Džao, Čin, Han. Kiekviena iš šių šalių turėjo savo gynybines sienas kaip keletas trumpų Didžiosios kinų sienų (Chinahighlights, 2015).

Čin dinastija (221-206 m. pr. Kr.). Iš kariaujančių valstybių laikotarpio ypač išsiskyrė Čin valstybė, pasirodžiusi stipresnė, užkariaujanti ir vienijanti kitas valstybes. Čin Ši Huangdi (Čin valstybės karalius 247-221 m. pr. Kr.) tapo pirmuoju Kinijos imperatoriumi (UNESCO, 1987).

Imperatorius Čin Ši Huangdi įsakė, jog pastatytos Kinijos šiaurinės dalies sienos, kurią sudaro Čin, Džao ir Jan valstybių sienos, būtų sujungtos. Tai sudarytų vieningą gynybos liniją prieš mongolų atakas iš šiaurės ir tai taptų pirmoji didžioji siena. Kitos valstybių sienos tapo pasenusios, pažeistos. Kai siena buvo baigta, jos bendras ilgis siekė 5000 km ir buvo žinoma kaip „10000 li ilgio siena“ (vienas li yra 0,5 km.). Čin Didžioji siena driekėsi nuo Linrao (Gansu provincija) iki Liaodongo pusiasalio, esančio vakaruose Liaoning provincijoje (The rise and fall of China‘s great wall, 2002).

Hanų dinastija (206 m. pr. Kr.-220 m.). Po Čin Ši Huangdi mirties 210 m. pr. Kr. Činų dinastijai nebepavyko išlaikyti savo autoriteto ir buvo pakeista į Hanų dinastiją. Šis laikotarpis laikomas aukso amžiumi Kinijoje.

Šiauriniai sienos įtvirtinimai buvo sustiprinti ir prailginti, nes šiaurinė siena ėjo paraleliai su Vidinės Mongolijos (autonominis dabartinės Kinijos regionas) siena. Hanų dinastijoje Didžioji kinų siena ėjo nuo Liaodao rytuose iki Lop Nur vakaruose. Sienos ilgis siekė net 8000 km ir tai pati ilgiausia kada buvusi kinų siena (UNESCO, 1987).

Kitos feodalinės dinastijos (220-960 m.). Didžiosios kinų sienos statybą ir priežiūrą tęsė beveik visos feodalinės Kinijos dinastijos. Visos mažesnės dinastijos kaip šiaurės Vei, šiaurės Či, rytų Vei ir šiaurės Džou skyrė nemažai laiko ir pinigų šiam statiniui. Sui dinastija (581-618 m.) nemažai atnaujino Didžiąją kinų sieną. O vėliau atėjusi Tangų dinastija (618-907 m.) neskyrė dėmesio šiai sienai, nes rūpinosi tik savo galia ir pranašumu prieš šiaurės kaimynus klajoklius (Chinahighlights, 2015).

Songų dinastija (960-1279 m.). Songų dinastija garsėjo Kinijos ekonomikos ir prekybos vystymu. Buvo pasakojama, jog Didžioji kinų siena statoma ir ja naudojamasi norint išvengti Liao, rytų Sia ir šiaurės, šiaurės vakarų Jin invazijų. Jin ar kitaip mandžūrai įsiveržė per Didžiąją kinų sieną ir pradėjo valdyti šiaurės Kiniją (Jin dinastija 1115-1234 m.). Jin dinastija savo valdymo laikotarpiu nesugebėjo sustabdyti mongolų, jie įsiveržė į Kiniją, taip pradėjo valdyti Juanų dinastija (The rise and fall of China‘s great wall, 2002; Chinahighlights, 2015).

Juanų dinastija (1271-1368 m.). Juanų dinastija buvo pirmoji valdžiusi Kiniją, kurią sudarė ne hanai, o mongolai. Didžioji kinų siena puikiai saugojo Han Kiniją 1500 metus (The rise and fall of China‘s great wall, 2002). Nenuostabu, jog per Juanų dinastijos valdymą Didžiosios kinų sienos statybos buvo nutrauktos, o šiaurinė Kinija ir Mongolija tapo viena teritorija (UNESCO, 1987).

Mingų dinastija (1368-1644 m.). Kai Juanų dinastija žlugo dėl pilietinių neramumų, Kinijos hanai vėl perėmė kontrolę. Pirmasis Mingų dinastijos imperatorius tapo Džu Juandžangas, kuris buvo sukilimo vadas. Kinija ypač suklestėjo vadovaujant Mingų dinastijai (The rise and fall of China‘s great wall. 2002). Didžioji kinų siena buvo atstatyta 100 metų projektu, siekiant išvengti tolesnės šiaurės invazijos (Clapp, G. F., 1920, p. 230).

Po Mingų dinastijos (1644 m.- dabartis). Čing dinastija (1644-1911 m.) buvo paskutinė dinastija, kuri prižiūrėjo Didžiąją kinų sieną. 1955-aisiais metais Kinijos liaudies respublikos vyriausybės paliepimu Didžioji kinų siena buvo atidaryta kaip lankymosi vieta turistams (Chinahighlights, 2015).

Didžiosios kinų sienos dalys

Dzujongguan. Ši sienos dalis yra arčiausiai, todėl jei norima nors trumpam apsidairyti, tai yra puiki pradžia. Ši vieta yra atnaujinta, todėl daug nuostabaus kraštovaizdžio ar pajusti visos Didžiosios kinų sienos dvasios čia nelabai pavyks (Atstumas nuo Pekino iki Dzujongguan 60 km) (UNESCO, 1987).

Badaling – pati populiariausia Didžiosios kinų sienos dalis. Ši dalis buvo pati ilgiausia, kurią gali lankyti turistai (nuo 1957 m., po restauravimo). Tai geriausiai išsaugota ir populiariausia iš visų Didžiosios kinų sienos dalių. Nuo šios sienos atsiveria nuostabus vaizdas į kalnus. Šioje dalyje lankėsi per tris šimtus įvairiausių įžymių žmonių. Čia taip pat yra muziejus bei maitinimo įstaigos (Atstumas nuo Pekino iki Badaling 72 km).

Mutianju – ilgiausia visiškai restauruota sienos dalis. Ši dalis pasižymi ypač puikiais sienos įtvirtinimais. Mutianju dalis unikali savo stebėjimo bokšteliais bei tvirtovės įvaizdžio kūrimu. Pirmoji dama, aplankiusi šią vietą – Mišelė Obama. Šioje dalyje galima rasti viešbučių, maitinimo įstaigų (Atstumas nuo Pekino iki Mutianju 73 km) (Chinahighlights, 2015; UNESCO, 1987).

Huanghuačeng. Tai sienos dalis, kurioje yra vietų beveik panardintų į vandenį. Čia nėra labai saugu, nes nemažai sienų yra nutrupėję, nors ir stengiamasi kartas nuo karto ją atnaujinti. Nors čia ir atsiveria nuostabūs vaizdai, bet rekomenduojama turistams būti itin atsargiems (Atstumas nuo Pekino iki Huanghuačeng 75 km) (Chinahighlights, 2015; UNESCO, 1987).

Dziankou – visiškai laukinė ir pati pavojingiausia vieta. Šioje dalyje nufotografuojamos bene gražiausios nuotraukos, nes atsiveria originali, natūrali gamta su daugybe miškų ir augalų (Atstumas nuo Pekino iki Dziankou 100 km) (Chinahighlights, 2015).

Huangjaguan – kasmetinė maratonų varžybų dalis bei viena populiariausių sienos vietų, kurioje daugiausiai kopinėjama (Atstumas nuo Pekino iki Huangjaguan 118 km) (Chinahighlights, 2015).

Simata – pati stačiausia ir pavojingiausia sienos dalis. Simata buvo restauruojama taip, kad ši dalis būtų ne tokia pavojinga ir prieinama lankytojams (Chinahighlights, 2015). Simata sienos dalis 1987 metais buvo įtraukta į Pasaulio paveldo sąrašą (Atstumas nuo Pekino iki Simata 120 km) (UNESCO, 1987).

Gubeikou – visiškai laukinė ir nerestauruota dalis. Ši sienos dalis pasižymi žmogaus nepaliestu kraštovaizdžiu, Tūnančio Tigro kalnais vakaruose bei Besipinančio Drakono kalnais (Atstumas nuo Pekino iki Gubeikou 146 km) (Chinahighlights, 2015).

Dzinšanling – populiari žygių vieta. Dzinšanling dalyje sienos gerai išsilaikiusios, atkurti bokšteliai. Šioje dalyje kraštovaizdis nuostabus, nes aplink visur plyti kalnai (Atstumas nuo Pekino iki Dzinšanling 154 km) (Chinahighlights, 2015).

Sienos išskirtinumas

Prieš pradedant naudoti plytas, Didžioji kinų siena buvo statoma iš sustumtos žemės, akmenų ir medžio. Kai į valdžią atėjo Mingų dinastija ne tik plytos, bet ir plytelės, kalkės buvo plačiai naudojamos. Nors ir akmenys labai sunki medžiaga, tačiau taip pat buvo naudojami, nes jie dar tvirtesni nei plytos. Taigi akmenys Didžiajai kinų sienai buvo naudojami kaip pamatas, taip pat dekoruojami vartai ir sienos. Buvo statomi pylimai, nuo kurių sargai stebėdavo aplinką. Kadangi komunikacija tarp karių buvo labai svarbi, todėl signaliniai bokštai buvo statomi ant kalvų viršūnių. Mediniai vartai buvo naudojami kaip spąstai įsibrovėliams (UNESCO, 1987).

Kultūros ir meno iždas

Pati Didžioji kinų siena yra puikus meno kūrinys. Joje atsispindi to meto graviravimas, papuošimai. Didžioji kinų siena laikoma daugiakultūrinė, nes joje susipina ne tik materialūs dalykai, bet ir dvasiniai. Šalia šio statinio persikirto skirtingi gyvenimo stiliai pradedant žemdirbyste ir baigiant klajoklininkyste. Didžioji kinų siena buvo pagrindinis bendravimo tarp skirtingų tautybių centras, tokių būdu kultūra dar labiau praturtėjo. Didžioji kinų siena puikiai parodo kultūrinę kvintesenciją Kinijoje (Asian Culture and History 2013, p. 148).

Didžioji kinų siena įkvėpė nemažai išprususių žmonių, karių, poetų, vadų. Vieni stengėsi parodyti Didžiosios kinų sienos didybę, kiti kritikavo valdovus, o dar kiti rodė simpatiją paprastiems žmonėms. Tokių būdu, buvo sukurta labai daug dainų, pasakų, legendų ir poemų apie šį statinį.

Pasaka apie Didžiąją kinų sieną

Tai viena iš keturių svarbiausių ir gražiausių pasakų Kinijoje. Kadangi Kinija šalis, kuri garsėja ne tik mitais, mitologinėmis būtybėmis, bet ir pasakomis. Viena iš jų ir pasakoja apie Didžiąją sieną. Imperatorius Čin Ši Huangdi nusprendė statyti Didžiąją kinų sieną, todėl dauguma vyrų buvo verčiami ir gaudomi šiam darbui. Van Siliangas – vyras, kuris slapstėsi nuo šios prievolės ir vieną kartą bėgdamas slėpėsi Meng Dziang sode. Jie susižavėjo vienas kitu, susituokė, tačiau po trijų dienų vyras buvo surastas ir išsiųstas dirbti. Ši pasaka turi labai daug interpretacijų, tačiau siužetą sudaro vyras vardu Van Siliangas, kuris Čin dinastijoje privalėjo vergauti bei statyti Didžiąją kinų sieną. O jo žmona Meng Dziang be galo kentėjo po šio išsiskyrimo. Buvo labai šalta žiema ir Meng Dziang nusprendė nukeliauti pas savo vyrą ir perduoti šiltų drabužių. Nuvykusi ten, atsitiko blogiausia – ji suprato, jog jos vyras  neiškentęs vergovės mirė ir buvo užkastas pylimuose. Meng Dziang taip pradėjo raudoti, kad net Didžioji kinų siena pradėjo griūti. Imperatorius Čin Ši Huangdi labai supyko, bet pakerėtas jos grožio leido jai išsigelbėti jeigu tekės už jo. Už tai ji paprašė, kad jos vyras būtų tinkamai palaidotas. Kai viskas buvo įvykdyta Meng Dziang įšoko į Bohai jūrą. Ši pasaka, parodydama Didžiąją kinų sieną, nori pabrėžti Kinijos galybę ir išmintį. Ši pasaka pasakojama iš kartos į kartą (Idema 2008, p. 3-10).

Ar žinojote, kad…

  1. Priešingai negu įprasta manyti, Didžiosios kinų sienos negalima matyti iš mėnulio be specialios įrangos ir pagalbos. 2003 m. pirmasis Kinijos astronautas Jang Livei patvirtino, jog būdamas orbitoje dvidešimt vieną su puse valandos jis negalėjo pamatyti Didžiosios kinų sienos. Be to Kinijos švietimo ministerija buvo paprašyta perspausdinti vadovėlius ir ištrinti melagingą faktą apie Didžiąją kinų sieną. Tai sukėlė didžiulį nepasitenkinimą Kinijoje (Carlos 2010, p. 23).
  2. Jau Čin dinastijoje (221-207 m. pr. Kr.) statant Didžiąją kinų siena buvo naudojami lipnūs ryžių miltai, kurie pasitarnavo kaip plytų sulipdymo medžiaga.
  3. Didžiąją kinų sieną privalėjo statyti prievarta įdarbinti valstiečiai, karo belaisviai, nuteistieji ir net kareiviai.
  4. Nors oficialus Didžiosios kinų sienos ilgis laikomas 8851,8 km, tačiau jeigu siena būtų išlikusi visiškai nepakitusi per keletą tūkstančių metų, jos ilgis siektų 21196,18 km.
  5. Didžiosios kinų sienos Gabeikou dalyje dar iki šiol sienoje galima pamatyti šovinių skyles, likusias nuo paskutinio mūšio.
  6. Kultūrinės revoliucijos metu (1966-1976 m.) nemažai Didžiosios kinų sienos plytų buvo vagiama ir iš jų statoma namai, fermos.

Naudota literatūra ir šaltiniai:

Asian Culture and History. 2013. Vol. 5, Nr. 2. p. 147-149.

China highlights. [internete] Rasta: http://www.chinahighlights.com/greatwall/ [žiūrėta: 2015 balandžio 16].

Clapp, G. F., 1920. Geographical Review. American Geographical Society Vol. 9, Nr. 4 (balandis-birželis). p. 221-249.

Idema, L. W., 2008. Meng Jiangnu brings down the Great wall. Seattle&London: University of Washington press. P. 3-10.

Rojas, C., 2010. The Great Wall: A Cultural History. London: Harvard University, Cambridge. p. 14-23.

The rise and fall of China‘s great wall. 2002-09-27. Current Events, Vol. 102. [internete] Rasta: http://web.a.ebscohost.com/ehost/detail/detail?sid=321afeca-d88c-48e8-8d0d-40cffb785c3f%40sessionmgr4003&vid=21&hid=4209&bdata=JnNpdGU9ZWhvc3QtbGl2ZSZzY29wZT1zaXRl#db=f5h&AN=7424261 [žiūrėta: 2015 gegužės 01].

UNESCO/CLT/WHC. [internete] Rasta: http://whc.unesco.org/en/list/438 [žiūrėta: 2015 balandžio 16]

Papildomai žiūrėti:

Rasta internete: http://whc.unesco.org/en/list/438/video [žiūrėta 2015 balandžio 16]

2 votes