Drakonas karalius
Drakonas karalius, arba Longvangas (龙王 Long wang), – kinų mitologijoje viena svarbiausių būtybių, laikoma vandenynų valdovu. Drakoną karalių sudaro keturi atskiri drakonai, valdantys jūras ir upes keturiose pasaulio kryptyse: šiaurėje, pietuose, rytuose ir vakaruose. Kai kur šie drakonai apibūdinami kaip antropomorfinės būtybės – karaliai su drakonų galvomis (Anonimas 2008).
Buvo laikai, kai kinai turėjo šventyklų, skirtų Drakonui karaliui. Kai vietovę užklupdavo sausros ar potvyniai, vietos gyventojai jam melsdavosi ir aukodavo maisto, prašydami išgelbėjimo (Pierre 2014).
Ypatybės
Drakonai gyvena krištolo ir perlų rūmuose vandenynų gelmėse, kur jūrų gyvūnai atlieka tarnų vaidmenis (Rose 2000, p. 21), pvz., krabai, krevetės ir omarai – krištolo rūmų sargybiniai. Sakoma, kad „gilią ir tylią naktį, kai jūra rami ir nėra bangų, stovint ant kranto, apšviesto žvaigždžių ir mėnulio, galima išgirsti iš gelmių sklindantį audimo staklių garsą. Tai audžia nimfos“ (Kė 1989, p. 51). Teigiama, kad, joms pravirkus, kiekviena ašara virsta perlu, o, ryte pažiūrėjus į vandenyno gelmes, galima išvysti drakonus (Werner 1922).
Mitas
„Kinų mitologijoje bylojama, kad labai senais laikais žemėje nebuvo nei upių, nei ežerų, išskyrus vienintelę Rytų jūrą. Joje gyveno keturi drakonai: Ilgasis drakonas, Geltonasis drakonas, Juodasis drakonas ir Perlų drakonas. Vieną dieną jie nuskrido į dangų tarp debesų pažaisti slėpynių. Netikėtai Perlų drakonas sušuko: „Greičiau skriskite čia!“ Pažiūrėję žemyn drakonai pamatė, kad žmonės degina smilkalus ir maldauja dievų atsiųsti lietaus. Sunerimę jie nusprendė, kad žmonėms gali padėti Nefrito imperatorius. Klausydamas fėjų dainų jis pažadėjo, kad rytoj į žemę atsiųs lietaus, bet praėjus kelioms dienoms lietaus vis dar nebuvo.
Drakonai suprato, kad imperatoriui žmonės nerūpi, todėl nusprendė gelbėti juos patys. Nutarę, kad jūrų vandenį gali paversti lietumi, drakonai prisisėmė vandens, nuskrido atgal į dangų, jis aptemo ir pasipylė lietus. Žmonės verkė iš laimės ir džiaugėsi, kad jų maldos buvo išgirstos. Netrukus apie šį įvykį sužinojo imperatorius. Jis kalnų dievui liepė kalnais suspausti keturis drakonus taip, kad jie niekada nepabėgtų. Vis dėlto jie niekada nesigailėjo savo veiksmų ir buvo pasiryžę visada padėti žmonėms. Drakonai tapo keturiomis upėmis, tekančiomis kalnų slėniais“ (Anonimas 2010): Juodasis drakonas tapo Amūro upe (黑龙江 Heilongjiang), Geltonasis drakonas – Geltonąja (黄河 Huang He), Ilgasis drakonas – Jangze (长江 Changjiang), o Perlų drakonas – Perlų upe (珠江 Zhujiang).
Kiti vardai
Ilgainiui drakonai įgijo naujus vardus: Geltonasis drakonas (rytų atstovas), laikytas svarbiausiu iš visų drakonų, tapo Ao Guangu (敖廣 Ao Guang), Perlų drakonas (pietų krypties globėjas) pavadintas Ao Čingu (敖欽 Ao Qing), Ilgasis drakonas (vakarų atstovas) – Ao Runu (敖閏 Ao Run), o Juodasis drakonas (šiaurės globėjas), globojęs šiaurę, todėl dažnai sietas su Juoduoju vėžliu, – Ao Šunu (敖順 Ao Shun).
Literatūros ir šaltinių sąrašas:
Anonimas, 2008, Chinese dragon. Chinese mythology [tinklaraštis] 5 October. Prieiga per internetą: <http://aglimpseofiraq.blogspot.com/2008/10/chinese-dragon.html> [žiūrėta 2015 m. balandžio 25 d.].
Anonimas, 2012, The 4 Dragons: A Chinese Tale. Chinese dragons [tinklaraštis]. Prieiga per internetą: <http://www.crystalinks.com/chinadragons.html> [žiūrėta 2015 m. balandžio 29 d.].
Kė, J. 1989, Senovės Kinijos mitai, Mintis, Vilnius.
Pierre, B. 2014, The Dragon, symbol in Chinese beliefs. Study in China [tinklaraštis]. Prieiga per internetą: <http://studyinchina.universiablogs.net/2014/02/10/the-dragon-symbol-in-chinese-beliefs/> [žiūrėta 2015 m. balandžio 29 d.].
Rose, C. 2000, Giants, Monsters, and Dragons: An Encyclopedia of Folklore, Legend, and Myth [e. knyga]. Prieiga per internetą: EBSCO [žiūrėta 2015 m. balandžio 25 d.].
Werner, E. 1922, Myths of the Waters. Myths and Legens of China. Prieiga per internetą: <http://www.sacred-texts.com/cfu/mlc/mlc09.htm> [žiūrėta 2015 m. balandžio 29 d.].
Redagavo Justina Kleinauskaitė
