Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Hanių dinastija

Hanių dinastija

Hanų dinastija (漢朝) (206 m. pr. Kr-220 m.) buvo antra imperialinė dinastija Kinijoje. Ji buvo įkurta sukilėlių lyderio Liu Bango. Dinastijos valdymas buvo trumpai nutrauktas Sin (新朝 Xin) dinastijos (9-23 m.) buvusio regento Vango Mango (王莽 Wang Mang). Hanų dinastija skirstoma į du laikotarpius: Vakarų Hanų (206 pr. Kr.-9 m.) ir Rytų Hanų (25-220 m.). Šis laikotarpis kuris truko apie keturis šimtmečius,  buvo laikomas aukso amžiumi Kinijos istorijoje. Iki šios dienos, Dauguma Kinijos etninių grupių nurodo save kaip „Hanų Žmonės“ ir Kinijos raštas yra vadinamas „Hanų simboliais“ (Ropp 2010, p. 24-25).

Liu Bangas (劉邦 Liu Bang) yra vienas iš dviejų Kinijos dinastijų įkūrėjų, kilusių iš valstiečių (kitas buvo Mingų dinastijos pirmasis imperatorius). Per suirutę, kilusią po Čin Ši huandi (秦始皇帝 Qin Shi Huangdi) mirties, dėl įtakos varžėsi karinės grupuotės. Pagrindinės buvo vadovaujamos Liu Bango ir generolo Siang Ju (Xiang Yu). 206-202 m. pr. Kr. jų konfrontacija peraugo į karą ir galiausiai baigėsi Liu Bango pergale ir Siang Su nusižudymu. Nugalėjęs Siang Ju, Liu Bangas pasiskelbė imperatoriumi, o naujosios Han dinastijos sostine padarė Čanganą (dab. Sianas). Liu Bangas Kiniją valdė pagal centralizuotą Čin imperijoje naudotą modelį. Savarankiškus vasalus jis pamažu pakeitė savo giminaičiais. Liu Bangas sumažino mokesčius ir lažą, vystė žemės ūkį, tačiau padidino mokesčius bei teisinius apribojimus pirkliams. Jam pavyko sudaryti taiką su siunnų gentimis. Valdant Liu Bangui (taip pat žinomam pomirtiniu vardu Gaodzu – „Aukštasis protėvis“), valstybės valdyme Čin laikais vyravusį legizmą pamažu pakeitė konfucianizmas. Konfucianistai buvo skiriami valdininkais, o legizmu grįsti įstatymai sušvelninti.

Vakarų Hanų laikotarpis

Po Gaodzu mirties sostas atiteko jo nepilnamečiam sūnui Liu Ingui (劉盈 Liu Ying), tačiau šalį valdė kaip regentė jo motina Liu Dži (Liu Zhi) taip pat ji buvo vadinama imperatorienė Gao iš hanų ( 漢高后, Hàn Gāo Hòu). Ji buvo pirmoji moteris, prisiėmusi Kinijos imperatorės titulą. Ji kartu su savo sūnumi sumažino žmonių mokesčius valstybei, kaip imperatorius Gaozu buvo padaręs prieš tai, bei paskatino žmonės užsiimti žemės ūkiu ir būti taupiems. Jų efektyvių pastangų dėka žmonių gyvenimas buvo stabilus ir šalies turtas bei galia buvo padidinti smarkiai.

Tačiau Kinija savo šlovės viršūnę buvo pasiekusi Imperatoriaus Liu Če arba imperatoriaus Vu (劉徹, Liu che), (156 m. pr. Kr.-87), valdymo metais. Jis yra laikomas vienas geriausių Hanų dinastijos imperatoriumi. Jis buvo dešimtasis imperatoriaus Liu Či (劉啟 Liu Qi) sūnus. Princu jis tapo vos septynerių ir buvo karūnuotas, kai jam buvo šešiolika. Jis mirė būdamas 70-ties metų, baigdamas savo 54 metų valdymo laikotarpį.

Liu Či buvo neeilinis imperatorius su milžinišku talentu, bei drąsia vizija. Jis ypač buvo talentingas karo strategijos srityje, kuri jį padarė ypač kovingu monarchu. Manoma, jog jo valdymo metais Hanų dinastija tapo pačia galingiausia tuometiniame pasaulyje.

Jis sukūrė efektyvią sistemą renkant, paskiriant žmones į valdžios pareigūno vietas. Tai padėjo iškilti daugumai talentingų žmonių, kaip Li Guangas, Vei Čingas (Wei Qing) ir Huo Čiubingas (Huo Qubing). Jie visi buvo generolai, tuo laikotarpiu išgarsėję per visą Kinijos istoriją.

Taip pat jis priėmė daug ekonominių reformų, kurios padėjo valstybei dar labiau suklestėti. Pirmiausia, jis pakeitė piniginę sistemą ir įvedė vudžu (wuzhu) monetą kaip nacionalinę įteisintą valiutą. Antra, tokios pramonės, kaip druskos ir geležies gamyklos, buvo monopolizuotos nacionalinės vyriausybės. Tai sustiprino centrinės valdžios galią, bei suvaržė verslininkų galią. Jo valdymo metais konfucionizmas tapo pagrindine vakarų Hanų ideologija.

Užsienio reikalų srityje imperatorius Vu išvarė senovinę hunų gentį, kurie peržengė Hanų teritoriją. Su stipria ekonomika bei galinga karine jėga jis nugalėjo hunus ir apsaugojo šiaurinę šalies pusę. Taip pat jis pasiuntė pasiuntinį Džang Čianą (Zhang Qian) į vakarų regionus. Ši to veiksmo pasekmė buvo tokia, kad atsidarė „šilko kelias“ ir bendradarbiavimas, ekonomika bei kultūrinai manai buvo sustiprinti.

Po Imperatoriaus Vu mirties jo sostą perėmė jo jauniausias sūnus Liu Fulingas ( 劉弗陵), žinomas kaip imperatorius Džao (Zhao). Galiausiai, Vakarų Hanų laikotarpis baigėsi su Liu Ingu (劉嬰 Liu Ying) arba pomirtiniu vardu žinomu Ruzi Jingas (Ruzi Ying), paskutiniu Vakarų Hanų dinastijos imperatoriumi. Po to, kai prieš tai buvę paskutiniai du imperatoriai mirė be įpėdinių, pareigūnas Vang Mangas išrinko jauniausią galimą įpėdinį, kuris buvo Liu Ingas. Jis išrinko jį tam, kad galėtų išlaikyti savo galią valdžioje. Tačiau šituo imperatoriumi buvo gretai atsikratyta Vang Mango ir tada jis paskelbė Hanų dinastijos pabaigą ir Sin (Xin) dinastijos pradžią. Taigi Vakarų Hanų dinastija baigėsi 9 m. (Travel China Guide).

Sin Dinastija

Sin Dinastija (新朝 Xin) egzistavo nuo 9 iki 23 m. Ji perskyrė Hanų dinastiją į Vakarų ir Rytų. Sin dinastija turėjo tik vieną imperatorių, Vang Mangą. Jis buvo Vang Džengjun (王政君 Wang Zhengyun) sūnėnas. Kai mirė imperatorės anūkas Imperatorius Ai (劉欣, Liu Xin), Vang Mangas gretai įgijo galios valdžioje ir po kelių metų jisai pasiskelbė imperatoriumi. Imperatorius Vangas buvo geras politikas, bei mokslininkas, bet jis buvo nekompetentingas imperatorius ir tai privedė kad jo sostinė Čanganas buvo užpulta sukilėlių 23 m. Jis žuvo sukilime ir su juo baigėsi Sin dinastijos periodas ir Hanų dinastija buvo sugražinta buvusio imperinio klano palikuonims (Totally history).

Rytų Hanų dinastija

Rytų Hanų dinastija (東漢 Dong Han) yra laikoma vėlyvosios Vakarų Hanų dinastijos tęsinys. Šis Hanų dinastijos laikotarpis truko 25-220 m., turėjo dvylika imperatorių. Rytų Hanų dinastija buvo įkurta Liu Siu (劉秀 Liu Xiu), kai jis nuvertė nuo sosto Vang Mangą ir tapo imperatoriumi Guang Udi.

Politinė situacija

Labiausiai klestintis Rytų Hanų laikotarpis buvo pačioje pradžioje. Kai vienas po kito valdė šie imperatoriai: Guang Udi, Ming Di (劉莊 Liu Zhuang), Džang Di (劉炟, Liu Da). Per jų valdymo laikotarpius Hanų dinastija atgavo savo klestėjimą, gerovę. Taip pat viską apėmus ekonominę situaciją, mokslo, kultūros vystymasi, jei pralenkė net Vakarų Hanus.

Tačiau per vidurinį Rytų Hanų dinastijos valdymo laikotarpį dauguma imperatorių buvo nepilnamečiai ir valstybės karališkoji valdžia buvo tolimų giminaičių rankose. Toks valdymas sukėlė korupciją bei kyšininkavimą šalyje, tai pat vėlesniajam laikotarpyje ūkininkai iš visos šalies sukilo prieš savo valdovus. 184 m. įvyko „geltonųjų turbanų“ sukilimas, kuris buvo vadovaujamas ūkininko Džang Dziao (張角 Zhāng Jiǎo). Šitas sukilimas labai stipriai pakenkė valdžios sistemai. Dar vėlesniame periode valdžia pateko į eunuchų rankas ir taip šalies valdžia pasinėrė į visišką chaosą. Intelektualai buvo areštuojami ir žudomi, jei jie bandė kritikuoti valdžią, pamažu intelektualų sluoksnis, kuris ankščiau buvo įtakingas, pradėjo prarasti savo galią. Galiausiai kariuomenė numalšino sukilimą ir dėl valdžios pradėjo kariauti karo vadai. Paskutinis Rytų Hanų dinastijos imperatorius Liu Sie (劉協 Liu Xie) buvo tik marionetė ir  220 m. karo vadas Cao Pi (曹丕) privertė Liu Sie atsistatydinti. Su šituo įvykiu baigėsi Rytų Hanų dinastijos valdymo era.

Hanų dinastijos pasiekimai, išradimai

Hanų dinastijos valdymo metais Kinija išrado daugelį dalykų, kurie yra naudojami net iki šių dienų. Šitie daiktai palengvino labai žmonių gyvenimą. Per Hanų dinastijos laikotarpį buvo išrastas popierius, saulės laikrodis, seismografas, karutis, karšto oro balionas it kt. Tuo laikotarpiu Kinijos teritorija siekė net 4000 mylių, valdė centrinę Aziją, bei užkariavo Vietnamą ir Šiaurės Korėją. Buvo stipriai skleidžiamas išsilavinimas, kultūra, kalba bei naujos technologijos. Buvo užmegzti mainai su vakarais ir tai lėmė „šilko kelio atsiradimą“. Šitie visi išradimai tik dar syki įrodo, kodėl Hanų dinastijos valdymo laikotarpis yra vadinamas Kinijos aukso amžiumi.

 

Literatūros šaltiniai:

Cristian, V., 2013. Ancient Hystory Encyclopedia, Han dynasty, [internete] rasta: <http://www.ancient.eu> [žiūrėta: 2015 gegužės 28].

Herbert, F., 2015. Encyclopedia Britannica. The Han dynasty, [internete] rasta: <http://www.britannica.com> [žiūrėta 2015 gegužės 30].

Ropp, P., 2010. China in world history, [e- knyga]  New York: Oxford University Press. Rasta: Google books<  https://books.google.com> [žiūrėta: 2015 birželio 2].

TotallyHistory, n. d. Wang Mang, [internete] rasta: <www.totallyhistory.com> [žiūrėta 2015 birželio 2].

TravelChinaGuide, n. d. Eastern Han Dynasty, [internete] rasta: <http://www.travelchinaguide.com> [žiūrėta: 2015 birželio 1].

TravelChinaGuide, n. d. West Han Dynasty, [internete] rasta: <http://www.travelchinaguide.com> [žiūrėta: 2015 gegužės 29].

0 votes