Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Hua Mulan

Hua Mulan

Hua Mulan (kin. 花木兰, Huā mùlán) – tai legendinė Kinijos istorinė asmenybė, gyvenusi šalies pietinių ir šiaurinių dinastijų (kin. 南北朝, Nán-Běi cháo) (386–589 m.) laikotarpiu.

Herojės vardas buvo pirmą kartą paminėtas 62 eilučių „Mulan poemoje“ (kin. 木蘭詩, Mùlán shī) VI a. pab., kurią Kinijos Čen dinastijos (kin. 陈朝, Chén cháo) (557–589 m.) laikotarpiu parašė vienuolis vardu Dži Džiangas (kin. 智匠, Zhì jiàng).

Vis dėlto, yra manančių, kad Hua Mulan legenda atsirado gerokai anksčiau, t.y. Kinijos Šiaurės Vei (kin. 北魏, Běi Wèi) (386–535 m.) istoriniu periodu.

Taip pat teigiama, kad ją į Kiniją atgabeno Sianbei (kin. 鮮卑, Xiānbēi) klajokliai, kilę iš rytinių Eurazijos stepių, t.y. žmonės, kilę iš dabartinių Mongolijos, Vidinės Mongolijos ir Šiaurės rytų Kinijos teritorijos.

Pasak legendų, Hua Mulan persirengusi vyru, nusprendė užimti savo pagyvenusio tėvo vietą armijoje, šiam gavus šaukimą.

Pasakojime teigiama, kad po užsitęsusios ir išskirtinės karo tarnybos, kovojant su klajoklių ordomis už šiaurinės šalies sienos, Hua Mulan buvo pagerbta paties imperatoriaus, kuris jai pasiūlė užimti aukštą valstybinį postą.

Sakoma, kad Mulan atsisakė dosnaus imperatoriaus pasiūlymo, sugrįžo į savo gimtinę, prisijungė prie savo šeimos, o tada visų savo bendražygių nuostabai atskleidė savo tikrąją lytį.

Vis dėlto, mokslininkai iki šiol nėra pasiekę vieningo sutarimo ar Mulan buvo tikra istorinė asmenybė, ar išalvotas legendinis personažas (Ulrich, 2019).

Mulan poemos apžvalga

Vienuolio Dži Džiango poemoje buvo aprašyta drąsios ir ryžtingos merginos, vardu Hua Mulan istorija.

Jos tėvas, nors ir būdamas senyvo amžiaus ir prastos sveikatos, vieną dieną buvo pašauktas į karinę tarnybą.

Hua Mulan, matydama, kad tėvas nebėra pajėgus atlikti karinę tarnybą, pati įsigijo karo žirgą bei kario šarvus ir vietoje jo iškeliavo ginti šalies.

Poemoje pabrėžiamas Mulan pasiaukojimas dėl savo šeimos, tačiau jos noras ir pareiga ginti šalį originalioje kūrinio versijoje yra nutylimi.

Nors vienuolio kūrinyje buvo detaliai aprašyta karo eiga ir jo žiaurumai, tačiau pačios Mulan rolė jo metu nebuvo detalizuota.

Apie Mulan poemoje dar kartą užsimenama po sėkmingos karo baigties, kuomet imperatorius apdovanoja Mulan bei pasiūlo jai užimti šalies ministro pareigas.

Vis dėlto, Mulan atsisako šios garbės, grįžta į savo gimtuosius namus, prisijungia prie savo šeimos, nusimeta savo kario šarvus bei apsirengia savo senuosius, moteriškus apdarus.

Šioje poemos vietoje autorius pirmą kartą užsimena apie tai, kad Mulan iš tikro yra ne vyras, o moteris.

Poema užbaigiama žodžiais: „Jo – kiškio pėdos šuoliuoja ir strikinėja/Jos – kiškio akys sumišusios ir suglumusios/Du kiškiai bėgantys greta žemės/Kaip jie gali pasakyti aš jis ar ji?“ (Sotomayor, 2019).

Mulan poemos istorinių interpretacijų raida

Nors Hua Mulan legenda buvo žinoma dar VI a. pab, tačiau pats jos turinys, bėgant laikui ir keičiantis istorinėms epochoms, buvo nuolat atnaujinamas, atgaivinamas bei perkuriamas, įtraukiant tam tikrus kiekvienam istoriniam laikotarpiui aktualius kultūrinius, socialinius ar politinius aspektus.

Dėl šios priežasties iki mūsų dienų yra išlikę įvairiausių legendinės Hua Mulan istorijos interpretacijos versijų.

Hua Mulan vaizdinys taip pat neretai buvo ir yra panaudojamas tiek pramoginiais, tiek propagandiniais tikslais.

Viena pirmųjų Hua Mulan poemos interpretacijų buvo Siu Vei (kin. 徐渭, Xú Wèi) kūrinys – „Mulan užima tėvo vietą ir prisijungia prie kariuomenės“ (kin. 雌木蘭替父從軍, Cí mùlán tì fù cóngjūn), kuris buvo parašytas Kinijos Mingų dinastijos (kin. 明朝, Míng cháo) (1368–1644 m.) laikotrapiu.

Šis Siu Vei kūrinys kartu su dar trijomis kitomis istorijomis sudarė kūrinių kolekciją apie moteris, kurios apsimetusios vyrais atliko karinę tarnybą ir tarnavo savo šaliai.

Pagrindinis „Mulan užima tėvo vietą ir prisijungia prie kariuomenės“ skirtumas nuo originaliosios Dži Džiango poemos yra tas, kad grįžusi namo po karo Mulan ištekėjo.

Manoma, kad šio skirtumo atsiradimą lėmė Mingų dinastijos literatūrinės tradicijos ypatumai, t.y. šiuo laikotarpiu buvo priimtina pabaigti kūrinius tada, kai pagrindinė istorijos veikėja ištekėdavo.

Kinijos Čingų dinastijos (kin. 清朝, Qīng cháo) (1636–1912 m.) valdymo periodu Mulan istorija buvo papildyta keletu unikalių elementų, tokių kaip vaizdingas Mulan šukuosenos, kalbos ar jos aprangos aprašymas.

Taip pat, minimo istorinio laikotarpio „Mulan poemos“ interpretacijose ėmė atsirasti įvairios konfucianizmo idėjos ir su jomis susijusios vertybės, tokios kaip lojalumas ir ištikimybė, paklusnumas bei pasiaukojimas.

Pagrindinėse laikmečio Hua Mulan legendos interpretacijose – „Nuostabiosios merginos Mulan istorijoje“ (kin. 木蘭奇女傳, Mùlán qí nǚ chuán) ir „Ki Ši Gui Siao lie iš Šiaurės Vei dinastijos biografijoje“ (kin. 北魏奇史閨孝烈傳, Běiwèi qí shǐ guī xiào liè chuán) rašoma, kad mergina sugrįžusi namo privalėjo pasirinkti ar ji ketina vykdyti imperatoriaus įsakymą tęsti karinę tarnybą, ar ji ketina likti ištikima savo, jau mirusiems tėvams, kurių kapus ji buvo pažadėjusi prižiūrėti visą savo likusį gyvenimą.

Teigiama, kad negalėdama paklusti imperatoriaus įsakymui, Mulan nusprendė nusižudyti, paprašydama savo bendražygių nusiųsti valdovui jos širdį.

Šis savižudybės motyvas taip pat dominavo ir kitose Čingų dinastijos laikotarpiu parašytose Hua Mulan istorijos interpretacijose.

XX a. pirmoje pusėje, t.y. 1937 m., dėl prasidėjusio antrojo Japonijos ir Kinijos karo, Mulan legenda buvo imta naudoti karinės propaganos tikslais.

Jos vaizdinys tapo Kinijos rezistencijos ir pasipriešinimo simboliu bei pavyzdžiu, kuriuo kinams buvo siekiama priminti apie Mulan pasiaukojimą kovojant su šalies okupantais.

Antroje XX a. pusėje Mulan vaizdinys buvo daugiausia paremtas nacionalizmo, patriotizmo bei feminizmo idėjų pagrindu.

Šiuo laikotarpiu Mulan vaizdinys buvo pateikiamas Kinijos visuomenei kaip nacionalinio modernėjimo, moterų įtraukimo ir įsitraukimo į viešuosius šalies reikalus simbolis.

1998 m. amerikos žiniasklaidos ir pramogų bendrovė „The Walt Disney Company“ išleido animacinį filmą „Mulan“, kuris Kinijoje, dėl netinkamai perteikiamų kiniškų vertybių, yra oficialiai laikomas nepriimtina Hua Mulan legendos interpretacijos versija (Edwards, 2010; Fang, 2003, Sotomayor, 2019; Ulrich, 2019).

Hua Mulan svarba Kinijai ir jos žmonėms

Šios legendinės istorinės asmenybės aktyvus vaizdinio panaudojimas įvairiais Kinijos istorinės raidos etapais rodo jo svarbą šaliai ir jos gyventojams.

Įvairiose „Mulan poemos“ interpretacijose ir jų variacijose perteikiamos vertybės – intelektas, drąsa ir narsa, pamaldumas, valstybinis lojalumas, karinis meistriškumas bei kitos konfucianizmo idėjos išlieka aktualiomis ir šiuolaikinėje Kinijos visuomenėje.

Mulan vaizdinys taip pat svarbus ir dėl savo kaip lyčių lygybę skatinančio simbolio reikšmės.

Dėl savo reikšmingumo ir svarbos Mulan legenda ir šiais laikais yra mokoma Kinijos pradinių klasių mokiniams (Fang, 2003; Sotomayor, 2019).

Naudota literatūra

  1. Edwards, L., 2010. Transformations of the Woman Warrior Hua Mulan: From Defender of The Family To Servant of The State. Academia. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2020 m. gruodžio 17 d.].
  2.  Fang, L., 2003. The Female Individual and the Empire: A Historicist Approach to Mulan and Kingston‘s Woman Warrior. JSTOR. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2020 m. gruodžio 17 d.].
  3. Sotomayor, H., 2019. Hua Mulan: A Girl Worth Fighting For. University of Guelph‘s Undergraduate Feminist Journal. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2020 m. gruodžio 17 d.].
  4. Ulrich, T., 2019. Hua Mulan 花木蘭. China Knowledge. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2020 m. gruodžio 17 d.].

Redagavo Andrius Bimbiras

3 votes