Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Jab-jum

Jab-jum

Jab-jum (tib. Yab-yum, liet. „tėvas-motina“) – viena iš Budos manifestacijos formų, kitaip nei kitos, labiau skirta slaptesniems ritualams. Tai dažnas simbolis budistų mene Nepale ir Tibete. Ši dievybė – tarsi du vienas kitą apsiviję žmonės, atstovaujantys tantriniam budizmui, – išmintį žymi moteris, o gailestingumą – vyras. Šių jėgų susivienijimas būtinas, kad pavyktų išvengti gyvenimo dviprasmiškumo ir būtų pasiektas „nušvitimas“. Tantrų instruktorė Solluna sakė: „Jab-jum yra dieviškos vienybės simbolis“.

Vadžrajanos budizme Adibuda laikoma aukščiausia būtybe. Pasivertęs žmogumi jis vadinamas Vadžadhara ir turi dvi pagrindines formas: paprastąją ir jab-jum. Paprastojoje formoje jis vaizduojamas su daug papuošalų, apsuptas įspūdingų ornamentų ir sėdintis meditacine lotoso poza. Dešinėje rankoje jis laiko vadžrą (dieviškąjį ginklą), o kairėje – ghantą (varpą). Abi rankos sukryžiuotos ties krūtine vadžrahunkara mudra poza.

Antrojoje – jab-jum – formoje jo išvaizda lieka tokia pati, tik ant jo sėdi ar šalia stovi Šakti, arba kitaip – Pradžnaparamita (budistų deivė). Šakti dažniausiai būna mažesnė už savo partnerį, prabangiai apsirengusi ir išpuošta ornamentais. Vienoje rankoje ji laiko kartrį (peilį), kitoje – kapalą (puodelį iš kaukolės). Kartris simbolizuoja mirtį, o kapala – visumą, todėl ir šie du besijungiantys kūnai reprezentuoja visumą.

Jab-jum, kaip dievybė, turi dvi pagrindines pozas (pavaizdavimus). Pirmojoje vyriškosios lyties atstovas stovi rūsčiu veidu, laiko savo partnerę už klubų arba, jei rankos užimtos, moteris yra apsivijusi jo kaklą. Šiame pavaizdavime moteris dažniausiai bent viena koja liečia žemę, o kita apsivijusi partnerio klubus. Antroji – vyriškoji būtybė sėdi lotoso poza, o moteris, apsivijusi kojomis, sėdi ant jo. Rankose jie dažnai laiko kaukoles, peilius ar kitokius objektus, kurie turi įvairią simboliką.

Jab-jum simbolika kilusi iš Indijos. Šių būtybių poza ir susivienijimas lytiniu aktu simbolizuoja dievišką kūrimo jėgą. Dieviškąją sąmonę perteikia vyras, kuris yra visuomet statiškas, o judėjimą arba galią reprezentuoja žymiai mažesnė moteris. Šios dievybės simbolizmas yra identiškas Šivos ar Budos ir Šakti.

Pagrindinis skirtumas – jab-jum visada vaizduojama seksualinio akto metu, kuris yra ne tik meilės atspindys, bet kartu ir raktas į siekiamą „nušvitimą“. Kai šios dvi pusės susijungia, pasiekiama pusiausvyra.

Šis Maithuna tantrinis ritualas priklauso kairiajam tantrų keliui – Vamachara (skr. Vāmamārga).

Tantriniame budizme ši dievybė yra pradinis aktyvaus gailestingumo ir pasyvios išminties susijungimas. Kitais atvejais tai gali būti sąjunga tarp sąmonės ir tuštumos arba tarp visko, kas matoma, ir to, ko nėra. Tai vienas iš daugelio Budos pavaizdavimų, atkeliavusių iš Indijos ir paplitusių įvairiose meno srityse.

Naudota literatūra

  1. Bhattacharyya, B. 1958, The Indian Buddhist Iconography, Firma K. L. Mukhopadhyay, Kalkuta.
  2. Encylopaedia Britannica, n.d., „Yab-yum buddhist concept“. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2018 m. balandžio 28 d.].
  3. Pfandt, H. A. 1997, „Yab Yum Iconography and the Role of Women in Tibetan Tantric Buddhism“, The Tibet Journal, 22 (1) p. 12-29. Prieiga per internetą: JSTOR [žiūrėta 2018 m. balandžio 28 d.].
  4. Solluna, S. 2015, „Yab Yum: the Tantric Posture“, livetantra. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2018 m. balandžio 29 d.].

 

Redagavo Kristina Tutlytė

0 votes