Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Jao (tauta)

Jao (tauta)

Jao (瑶族 Yáozú) arba mienai – etninė grupė Kinijos Liaudies Respublikoje, gyvenanti pietinėje ir pietvakarinėje Kinijos dalyje, kalnuotuose vietovėse Hunano (Hunan), Junano (Yunnan), Guangdongo (Guangdong), Guidžou (Guizhou) ir Gusangsi (Guangxi) provincijose. Taip pat dalis jao tautos gyvena Vietname.

Demografiniai duomenys

Šiuo metu Jao tautybės žmonių Kinijoje yra apie 2,758.90 mln. Dabartiniai gimstamumo rodikliai – 13.45/1000 gyventojų per metus, mirtingumas – 6.22/1000 gyventojų per metus. Jao tautos natūralus gyventojų prieaugis yra 7.23‰. Jao tautos vyrų vidutinė gyveno trukmė siekia iki 68.79 metų, moterų- 72.98. Vietname apie 470,000 tūkst. (Guo 2013, p. 8-12).

Tautos susiformavimo istorija

Jao tautos protėviai savo karalystę įkūrė Jangdzės upės žemupyje, kai valdė Šang (商 shāng) ir Džou (周朝 Zhōu Cháo) dinastijos. Sui (隋朝 Suí Cháo)  dinastijos laikotarpiu (581–618) Jao atsiskyrė nuo Miao (苗 Miáo) tautos. Vakarų bei Kinijos mokslininkai yra įsitikinę, kad Jao kaip atskira etninė grupė susiformavo Tangų dinastijos ( 唐朝Táng Cháo) karaliavimo laikotarpiu. Tangų dinastijos valdžia leido Jao tautos žmonėms kalnuotose vietovėse ieškoti žemių, kurios būtų tinkamos žemdirbystei, užtai nereikalavo jokių mokesčių.

Iki Songų dinastijos (宋朝 Sòng Cháo) (960–1279) Jao tauta niekuo nesiskyrė nuo kitų etninių grupių Kinijoje.  Songų dinastijos laikotarpiu centrinė valdžia kontroliavo Jao tautos gyvenimą. Jao tautos vietiniams valdininkams buvo suteikta autonomija, tačiau jie visada turėjo būti ištikimi imperatoriaus rėžimui.  Ankstyvaisiais Ming dinastijos (明朝 Míng Cháo)  metais (1368–1644) centrinė valdžia panaikino vietinės valdžios autonomiją ir atsiuntė hanius (漢 han) vadovauti Jao žmonėms. Čing dinastijos (清朝 Qīng Cháo) (1644–1912) metu valdžios politika nesikeitė.Dauguma Jao žmonių gyveno bendruomenėse, daugiausia kalnuose, vertėsi medžiokle, žvejyba, o kalnų šlaituose dirbo žemę. Ankstyvaisiais Juan (元 Yuán) dinastijos metais (1279–1368) Jao pradėjo migruoti pietų kryptimi, norėdami pabėgti  nuo Mongolų invazijos. Migracija įtakojo geografinį Jao populiacijos pasiskirstymą bei pakeitė jų pragyvenimo šaltinį. Šiuo laikotarpiu Jao tauta pradėjo užsiimti žemdirbyste, tačiau ir toliau puoselėjo savo senąsias tradicijas.

XV a.-XIX a. prasidėjus opiumo prekybai bei padidėjusiais maištais Pietinėje Kinijos dalyje Jao pradėjo migruoti į Tailandą, Kambodžą bei Laosą. 1850−1864 metais Jao tautos žmonės prisidėjo prie Taipingų sukilimo, kuris kilo Guangsi provincijoje. Jao priešinosi nacionalistų pastangoms asimiliuoti Jao tautą į nacionalinę ekonomiką ir kultūrą, nes tai kėlė grėsmė tautos savitumo praradimui.

1949 m. įkūrus Kinijos Liaudies Respubliką vyriausybė oficialiai pripažino Jao kaip atskirą tautą. 1951 m. Guangsi provincijoje buvo įkurtas Jao autonominis regionas. 1966–1976 m. vykstant Didžiajai kultūrinei revoliucijai (文化大革命 wénhuà dà gémìng) buvo uždrausti Jao tautos šventės bei religiniai ritualai. Kaip atsaką į tai jao tauta organizavo Raudonųjų Sargybinių judėjimą prieš vietinę valdžią. 1979 m. vyriausybė patvirtino Jao  tautinės mažumos teises ir privilegijas ir prisidėjo prie Jao ekonominės, švietimo bei sveikatos apsaugos plėtros. Kalnuotieji Jao regionai buvo pritaikyti pramonei ir turizmui. Vyriausybei vykdant įvairias reformas, jao įgijo daugiau savarankiškumo ir atgaivino  ankščiau uždraustas tradicijas. Tačiau nepaisant šios plėtotės, jao tautinė mažuma ekonomiškai yra silpna. (Hays, 2008)

 Kalba

Jao kalba priklauso sino-tibetiečių kalbų šeimai,  jao-miao kalbų subgrupei. Jao kalba yra panaši į miao kalbą. Jao kalba turi daug skirting dialektų, todėl žmonės gyvenantys skirtinguose regionuose tarpusavyje sunkiai supranta vienas kitą. Dauguma Jao žmonių gali kalbėti džuangų (壯語 Zhuàngyǔ ) ir dongų (侗族 Dòngzú) ir hanių kalbomis. Hanių hieroglifai yra plačiai paplitę tarp Jao žmonių. Jao moterys vartoja Nushu (女書Nǚshū ) rašmenis, kuri yra vienintelė rašytinė kalba pasaulyje sukurta vartoti tik moterims. 1982 m. Centriniame Kinijos  Universitete buvo sukurta rašytinė Jao kalba, kuri naudojama iki šiol (Hays, 2008).

Religija

Jao bendruomenės nariai išpažįsta skirtingas religijas. Vieni garbina gamtą, kiti protėvius ar totemus, tiki magija. Tarp Jao bendruomenės narių svarbus daoizmas. Taip pat dauguma išpažįsta budizmą bei krikščionybę.

Jao tautos svarbiausia vertybė – pagarba. Moterys atlieka visus namų ruošos darbus, yra atsakingos už tvarkos palaikymą. Užsiima audimu bei siuvinėjimu. Vyrai medžiokle, stambių ūkių priežiūra.

Apranga

Jao žmonės iki šiol išsaugojo savo unikalius tradicinius drabužius. Tradiciniai drabužiai yra siuvami iš mėlynos drobės, kurie yra puošiami įvairiais tapybos ornamentais. Vyrai dėvi trumpus marškinius be apykaklės, arba švarkus, kurie užsagstomi per vidurį, arba kairiajame šone ir apjuosiami diržu. Jao vyrų kelnės dažniausiai  mėlynos arba juodos, gali būti ilgos ar trumpos. Guangsi provincijoje vyrai dažnai dėvi baltas, susegamas prie kelių, plačias kelnes.

Moterys dėvi kelnes arba  trumpus ar klostuotus sijonus. Įvairūs rankomis išsiuvinėti raštai puošia moterų viršutinių rūbų apykakles, rankogalius bei kelnių apačias. Kai kurios Jao moterys dėvi trumpus švarkelius be apykaklės su klostuotais sijonais, kurie yra skirtingų spalvų ir ilgių. Moterys taip pat dėvi susagstomą drabužį iki kelių, kuris apjuosiamas ilgu diržu. Šis drabužis dėvimas su ilgomis ar trumpomis kelnėmis. Kojas iki kelių vymioja austomis vilnonėmis medžiagomis, kurios atstoja kojines.

Moterys ir vyrai ant galvų rišasi juodas arba raudonas skareles. Jao vyrai ilgi plaukai, yra susukami ir apvyniojami raudonu, mėlynu ar juodu audeklu, o viršuje papuošiami keliomis fazanų plunksnomis. Kai kurios moterys dėvi megztus turbanus iš baltos medvilnės ar vilnos. Turbanai surišami įvairiai. Jao moterys laikosi tradicijos auginti ilgus plaukus, jų niekada nekerps. Jao moterys pasaulyje žinomos kaip ilgiausių plaukų savininkės.60 moterų, vienu metu turėjusių 1,4m. ilgio plaukus, pasiekė Guinesso pasaulio rekordą (Aukštakalnytė Hansen, 2015, p. 360-363). Į plaukus segami ryškūs papuošimai. Jao moterys savo viršutinius drabužius dažnai dekoruoja ir puošia sidabru, dėvi sidabrines apyrankes, auskarus, kaklo vėrinius bei žiedus. Kartais vyrai taip pat puošiasi sidabru.

Maistas

Pagrindinis Jao žmonių maistas yra ryžiai, kukurūzai ir saldžiosios bulvės bei įvairios daržovės, sojų pupelės, ridikėliai, bambukų ūgliai bei grybai. Taip pat valgo naminių gyvulių bei sumedžiotų žvėrių mėsą Dažniausiai valgoma tris kartus per dieną Pagrindinis paruošimo būdas yra troškinimas (saldžiosios bulvės, kartieji bambuko ūgliai) bei kepimas (kukurūzai, lipnus ryžių pyragas). Kalnuotuose regionuose begyvenantys žmonės dažnai gamina šaltuosius užkandžius, kad galėtų neštis su savimi į laukus (Newman, 2008).

Alkoholis ir tabakas taip pat yra populiarūs. Junanyje gaminamas saldus vynas vadinamas jouča (youcha). Šis vynas gaminamas namuose naudojant ryžius, kukurūzus, saldžias bulves ar kitus krakmolingus augalus. Šis vynas geriamas kasdien. Prieš pradedant gerti, vynas praskiedžiamas vandeniu. Jao tautos žmonės yra svetingi ir mandagūs. Savo svečius jie vaišina valgiais ir namų gamybos vynu. Taip pat reiškia pagarbą senoliams reikalaudami, kad jie sėdėtų garbingiausioje namuose esančioje vietoje (Hurshuajer, 2014).

Muzika

Jao tautos žodinė literatūra yra perduodama iš kartos į kartą. Dainos yra viena iš svarbiausių jao bendruomenės gyvenimo dalis: dainomis jie atpasakoja istoriją, pasakoja legendas apie dangaus ir žemės sukūrimą, išreiškia savo jausmus ar pasakoja juokingas istorijas.Taip pat jaunos poros savo jausmus vienas kitam išsako dainuodami dainas. Jao naudoja keletą unikalių muzikos instrumentų. Vienas iš jų, ilgą būgną, kuris mušamas švenčiant gerą derlių ar garbinat protėvius. Šie būgnai yra padaryti iš jandži (研制 yanzhi) medžio ir yra 85 cm ilgio, viduryje ploni, o abiejuose galuose – stori. Instrumentai yra dekoruojami gėlių, paukščių, drakonų ar feniksų ornamentais. Jao groja ne tik būgnais, bet ir gongais, ragais.

Šventės

Panvango (盘王 Panwang) ir Danu (达努 danu) šventės jao bendruomenei yra pačios reikšmingiausios. Pirmoji šventė rengiama kiekvienais metais siekiant išreikšti pagarbą, jao anksčiausiai žinomam protėviui – Panvangui. Šios šventės metu kiekvienas apsirengia savo gražiausiais drabužiais, dainuoja šventines dainas, šoka šokius. Danu šventė yra švenčiama Guangsi provincijoje. Šventės tikslas – pagerbti proseneles. Šventės metu gaminamas vynas, dainuojamos melodingos dainos ir žaidžiami žaidimai. Jao tauta taip pat švenčia Pavasario šventę (春節 Chun jie), Žibintų šventę (元宵節 Yuánxiāo jié), Drakono valčių šventė (端午节 duanwujie).

 

Šaltiniai

Aukštakalnytė Hansen, E., 2015. Mamahuhu: Šešeri metai Kinijoje. Vilnius: Tyto Alba.

Guo, R., 2013. China’s social ethnic minorities: social and economic indicators. [e-knyga] New York: Routledge. Rasta: Google Books <https://books.google.lt/books?id=KGE1vwiDjagC&pg=PT8&dq=ethnic+minority+china&hl=lt&sa=X&redir_esc=y#v=onepage&q=yao&f=false> [žiūrėta: 2017 balandžion 20].

Hays, J., 2008. Yao ethnic group. Facts and details [internete] Rasta:<http://factsanddetails.com/asian/cat66/sub417/item2732.html >[žiūrėta: 2017 balandžio 14].

Hurshuajer, L., 2014. The Yao: A Chinese Minority. [internete] Rasta: <https://prezi.com/mxkese7fa_qg/the-yao-a-chinese-minority/ >[žiūrėta: 2017 balandžio 14].

Newman, J.M., 2008. Chinese Ethnic Minorities and Their Foods. Flavor and Fortune. [internete] Rasta: <http://www.flavorandfortune.com/dataaccess/article.php?ID=690 >[žiūrėta: 2017 balandžio 18].

2 votes