Kantono Opera
Kantono opera (kin. 粵劇, Yuèjù), dar žinoma kaip „Guangdongo opera“ yra viena iš daugelio Kinijos operos kategorijų. Šiai operos kategorijai, kaip ir kitoms Kinijos operos atšakoms, yra būdingi muzikiniai, šokio bei akrobatikos elementai. Kantono opera išsiskiria išraiškingu aktorių makiažu, jų dėvimų kostiumų spalvingumu. Vis dėlto, pagrindiniu kantono operos skiriamuoju bruožu yra laikomi jos metu demonstruojami kovos menai. Kantono opera yra itin populiari Pietryčių Azijos regione (Wertz, DeTorres, 2018).
Istorija
Istorikai teigia, kad ši operos atšaka atkeliavo į pietrytinę Kinijos Guangdongo (kin. 广东, Guǎngdōng) provinciją iš šiaurinių šalies regionų XIII a. pab., Songų dinastijos (kin. 宋朝, Sòng cháo)(960–1279 m.) valdymo periodu. XII a. Kinijoje susiformavo „Pietinės operos“ (kin. 南戲, Nánxì) atšaka, kurios spektaklius žmonės galėjo išvysti šalies Hangdžou (kin. 杭州, Hángzhōu) teatruose. Vis dėlto, 1276 m. įvykusi Mongolų invazija privertė Songų dinastijos imperatorių Gongą (kin. 趙顯, Zhào Xiǎn) kartu su savo dvaru bei tūkstančiais karo pabėgėlių trauktis į šalies Guangdongo provinciją. Tarp besitraukiančių buvo ir šalies šiaurėje gyvenusių operos artistų, kurie kaip manoma ir tapo pirmaisiais Kantono operos pradininkais (DeTorres, 2018).
Kantono operos muzikiniai aspektai
Kantono operos muzikinės kompozicijos susideda iš nesuskaičiuojamo įvairių melodijų ir tonų skaičiaus. Vis dėlto, Kantono operoje svarbiausia yra ne muzika, o žodžiai. Kompozitoriai siekia sudėlioti savo pjesių kompozicijų žodžius taip, kad šie sudarytų vieningą melodijų ir tonų mišinį. Kiekvienas kūrinys gali turėti ne tik daug skirtingų tonų ir melodijų variacijų, tačiau taip pat skirtumų, kurie priklauso nuo kiekvieno kūrinio atlikėjo individualių savybių. Svarbiausia, jog kūrinio atlikėjo dainavimas derėtų su kūrinio metu grojama muzika.
Kantono operos orkestre galime rasti tokius tradicinius kinų muzikinius instrumentus kaip dvistygis erhu (kin. 二胡, èrhú), drugelio arfa, pipa (kin. 琵琶, Pípá), fleita bei mušamieji, sudaryti iš gausybės įvairių būgnų ir cimbolų. Mušamųjų instrumentų paskirtis – užtikrinti bendrą muzikos ritmą, dvistygio erhu paskirtis – diktuoti orkestro tempą. Kantono operos orkestro rinkinyje taip pat galima rasti nemažai vakarietiškų muzikos instrumentų, tokių kaip violončelė, saksofonas bei smuikas (Wertz, Fong, Gao, 2016).
Kantono operos spektaklių tipai
Kantono operoje yra išskiriami du pagrindiniai spektaklių tipai – Mo (kin. 武, Wǔ) ir Mun (kin. 文, Wén).
Pažodžiui Mo reiškia karą, kovos menus. Mou tipo pjesėse aktoriai neretai dėvi daug sveriančius, sudėtingos konstrukcijos kostiumus. Šiam Kantono operos tipui taip pat būdinga sudėtinga aktoriaus choreografinių veiksmų seka bei įvairių kovos ginklų panauda.
Tuo tarpu Mun tipo Kantono operos pjesėse pagrindinis dėmesys yra skiriamas kultūringumui, intelektualumui, mandagumui bei kitoms gero elgesio manieroms. Pagrindiniais veikėjais šio tipo pjesėse būna aukštuomenės nariai, mokslininkai arba kiti aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės. Mun tipo pasirodymai išsiskiria savo dramatiškumu bei lėtais ir grakščiai atliekamais aktorių judesiais. Ant aktoriaus dėvimo šalmo paprastai yra pritvirtinamos antenas primenančios ilgos fazano plunksnos, kurios padeda jam išreikšti savo jausmus bei pademonstruoti turimus įgūdžius. Mun tipo pjesėse taip pat yra svarbi išraiškinga aktorių veido mimika, balso tonas ir grakštūs kūno judesiai, kurie turi susilieti į harmoningą visumą (Wertz, Fong, Gao, 2016).
Aktorių grimas
Aktorių grimas yra svarbus bei sunkiai įvaldomas Kantono operos elementas.
Paprastai autorių veidas yra nudažomas naudojant baltos ir raudonos spalvos makiažą. Pirmiausia aktoriaus veidas, kaklas ir ausys yra ištepami baltos spalvos makiažo pagrindu. Vėliau aktoriaus akių, nosies bei skruostų sritys yra padengiamos raudonos spalvos makiažo pagrindu, lūpos nudažomos ryškiai raudonu atspalviu. Aktoriaus akys bei antakiai yra paryškinami naudojant tradicinę grimo techniką. Antakiai ir akys yra nupiešiami smailiu, į viršų nukreiptu kampu, taip siekiant hiperbolizuoti aktoriaus mimiką.
Makiažas ne tik padeda išryškinti aktoriaus veido bruožus, bet taip pat leidžia perteikti kiekvieno personažo asmenines savybes. Pavyzdžiui, jei aktorius atlieka komiško personažo vaidmenį, ant jo veido yra nupiešiama didelė, balta apskritimo forma. Jei aktoriaus vaidinamas personažas yra ligotas, tarp jo antakių yra nupiešiama vertikali, raudonos spalvos linija (Wertz, Fong, Gao, 2016).
Aktorių galvos apdangalų bei šukuosenų specifika
Aktorių galvos apdangalai bei šukuosenos dėl savo simbolinės reikšmės taip pat užima svarbią vietą Kantonos operoje. Jos gali daug pasakyti apie tam tikro personažo socialinį statusą, amžių bei sugebėjimus.
Vyriški personažai vaidinimų metu paprastai nešioja skrybėles, kurių dizainas priklauso nuo jų asmenybės bruožų. Mokslininkai arba vyriausybės pareigūnai nešioja skrybėles su dviem atlankais šonuose. Kariai – turi paprastas skrybėles, generolai – didelius, fazano plunksnomis papuoštus šalmus, valdovai – vainikėlius.
Be skrybėlių ir šalmų apie aktoriaus vaidinamą personažą informaciją gali suteikti ir tam tikras jo plaukų stilius. Pavyzdžiui, mūšį pralaimėjęs generolas arba karys, neturės nei šalmo, nei skrybėlės, tačiau jo galvos pakaušyje bus suformuoti į uodegą surišti plaukai.
Galvos apdangalai bei šukuosenos taip pat gali daug pasakyti apie moteriškus personažus ir jų socialinį statusą. Mo tipo spektakliuose moterys beveik visada dėvi šalmus su povo plunksnomis. Tuo tarpu Mun spektakliuose dominuoja šukuosenų įvairovė. Pavyzdžiui, jaunos moters arba tarnaitės plaukai paprastai bus susukti į kuodus bei papuošti smulkiais aksesuarais. Jaunos, neištekėjusios moters plaukai bus palaidi arba surišti į kasą bei papuošti gėlėmis ar kitais aksesuarais. Ištekėjusi moteris turės vieną iš dviejų galimų šukuosenų tipų. Pirmajam tipui, pažodžiui reiškiančiam didelė galva (kin. 大头, Dàtóu), būdingos dvi ilgos plaukų sruogos galvos priekyje bei likusių galvos plaukų surišimas bei papuošimas brangiais aksesuarais. Antrasis tipas yra panašus į neištekėjusios moters šukuoseną. Pagrindinis skirtumas yra tas, kad ištekėjusios moters uodegos formos šukuosenos apačia yra pririšama prie kaklo. Kilmingųjų moterų šukuosenos paprastai išlieka uodegos tipo, tačiau ant jų galvos yra paprastai uždedama karūna arba tiara (Wertz, Fong, Gao, 2016).
Naudota literatūra
- DeTorres, L., 2018. „Evolution of Cantonese Opera“, Global Theatre. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2019 m. gruodžio 21 d.].
- Fong, S., Lee, E., 2003. „About Cantonese Opera“, Pearlmagik.com. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2019 m. gruodžio 20 d.].
- Gao, S., 2016. „A History Of Traditional Cantonese Opera“, Culture Trip. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2019 m. gruodžio 20 d.].
- Wertz, R., R. „Chinese Opera: Cantonese Opera“, Cultural Heritage of China. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2019 m. gruodžio 20 d.].
Redagavo Andrius Bimbiras
