Koi karpis
Koi karpis (kin. 鲤鱼, Lǐyú, jap. 鲤, Koi) ir jo simbolizmas užima svarbią vietą tiek kinų, tiek japonų mitologijoje.
Ši žuvis yra laikoma stiprybės bei atkaklumo simboliu, kuri kaip manoma, padeda žmonėms pritraukti sėkmę ir laimę.
Nors Koi karpiai yra dažnai siejami su Tekančios Saulės šalimi, tačiau jų originalia kilmės vieta yra laikoma Kinija.
Koi pavadinimas karpiams buvo suteiktas apytiksliai 500 m. pr. Kr., tačiau pati žuvis egzistuoja dar ilgesnį laiką. Kai kurioms koi karpių fosilijoms yra daugiau nei 20 milijonų metų.
Karpių veisimo bei sklaidos procesų metu įvyko natūralios genetinės mutacijos, kurios koi karpiams suteikė jų pagrindinį skiriamąjį bruožą – ryškiaspalviškumą.
XIX. a. pr. Tekančios Saulės šalies žuvų ūkininkai ėmė koi karpius auginti dėl jų estetinės vertės.
Vėliau koi karpių simbolika ir reikšmė tapo žinoma visame pasaulyje.
Karpio simbolizmas ir reikšmė
Karpis Kinijoje ir Japonijoje yra vertinamas dėl savo individualumo, vidinės jėgos ir stiprybės.
Kiekviena koi karpio spalva turi savo reikšmę: juoda žuvies spalva simbolizuoja vyriškumą, auksinė – klestėjimą ir materialinę gerovę, mėlyna – ramybę, raudona – stiprybę ir jėgą.
Kinijoje yra posakis, kuris sako: „Karpis peršoko Drakono vartus“ (kin. 鲤鱼跳龙门, Liyu Tiao Long Men).
Šis posakis senovėje buvo naudojamas siekiant apibūdinti žmogų, kuriam pavyko išlaikyti sudėtingus kinų imperijos egzaminus, o šiais laikais, posakis dažniausiai naudojamas norint apibūdinti provincijos moksleivį, kuris atkakliai mokėsi ir puikiai išlaikė Kinijos valstybinį egzaminą.
Šis posakis reiškia, jog sunkus darbas ir pastangos veda į sėkmę ir pasisekimą (Garofalo, n.d.).
Karpio legenda
Viena kinų legenda pasakoja, kad kartą gausus karpių būrys plaukė Geltonąja upe tol, kol pasiekė didžiulį krioklį.
Šio krioklio viršuje buvo Drakono vartai, kurie jungė Geltonąją upę su dangiškąja Mėlynąja upe.
Dauguma karpių nesėkmingai bandė pasiekti Drakono vartus, todėl galiausiai buvo priversti leisti upei juos nunešti atgal pasroviui.
Likusieji iš visų jėgų stengėsi įplaukti į krioklį, tačiau ir jiems nepavyko to padaryti.
Galiausiai liko tik vienas karpis, kuris niekaip nepasidavė ir toliau iš visų jėgų stengėsi pasiekti šiuos vartus.
Garsus karpio taškymosi garsas atkreipė dangaus dievybių dėmesį, kurios ne tik ėmė juoktis iš karpio pastangų, bet tuo pačiu metu nusprendė jį nubausti dėl jo užsispyrimo ir nepaklusnumo.
Pirmiausia, dievai pasiuntė į upę visą ėdančią upės pabaisą, taip siekdami susidoroti su nepaklusniąja žuvimi.
Vis dėlto, karpis buvo toks mažas, kad lengvai sugebėjo pralįsti pro skylėtą pabaisos odą.
Tuomet dievai nusprendė Geltonosios upės vandenį paversti tamsiu ir purvinu.
Oro dievas pasigailėjo karpio: jis pasiuntė viesulus ir taip išvalė visą upės vandenį, leisdamas karpiui toliau plaukti krioklio link.
Plaukdamas į viršų, karpis pajuto, kad vandens kiekis mažėja, todėl nusprendė krioklio viršų pasiekti užšokdamas ant jo.
Vandens dievas, matydamas karpio atkaklias pastangas pasiekti krioklio viršų, nusprendė jam padėti bei privertė upę banguoti.
Upės bangos padėjo karpiui vienu šuoliu pasiekti išsvajotąjį tikslą.
Galų gale, dievai, įvertinę karpio užsispyrimą ir ryžtą, pavertė jį auksiniu drakonu.
Naudota literatūra
- Garofalo, P., M., n.d. Leaping Over The Dragon‘s Gate. Egreenway.com. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2018 m. balandžio 29 d.].
- The Stamp and Coin Place Blog, 2014. The Symbolism and Myth Behind the Koi Fish. Pastandpresent.com. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2018 m. balandžio 29 d.].
- Tuctuc.com, n.d. The Legend of the Koi Fish – the Dragon Fish. Tuctuc.com. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2018 m. balandžio 29 d.].
Redagavo Andrius Bimbiras
