Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Karvai Vongas

Karvai Vongas

Karvai Vongas (王家衛 Wong Kar Wai, g. 1958 m. liepos 17 d.) – Honkongo antrosios bangos kino kūrėjas, žinomas dėl savo vizualiai išskirtinių, stilizuotų ir emocionalių filmų, tokių kaip „Tekant ašaroms“ (1988), „Pašėlusios dienos“ (1990), „Laiko pelenai‘ (1994), „Čiongkingo ekspresas“ (1994), „Puolę angelai“ (1995), „Laimingi kartu“ (1997), „2046“ (2004), „Didmeistris“ (2013). Jo filmas „Meilės laukimas“ (2000) sulaukė plataus kritikų pripažinimo ir buvo nominuotas Auksinės palmės šakelei Kanų kino festivalyje.

Biografija

Ankstyvasis gyvenimas

Karvai Vongas gimė 1958-ųjų liepos 17 d. Šanchajuje, Kinijoje, ir buvo jauniausias iš trijų vaikų (Bettinson 2014, 2 p.). Jo tėvas buvo jūreivis, o motina – namų šeimininkė (Teo 2005,  10 p.). Kai Vongui sukako 5-eri, kontinentinėje Kinijoje prasidėjusi kultūrinė revoliucija paskatino jo tėvus persikelti į tuo metu D. Britanijos valdytą Honkongą (Bettinson 2014, 2 p.).  Vongas kalbėjo tik mandarinų kalba ir dėl to vaikystėje jautėsi gan izoliuotas ir leido daug laiko žiūrėdamas filmus (Ong 1998). Jis laisvai pradėjo vartoti anglų ir kantonų kalbas tik paauglystėje (Bettinson 2014, p. 2).

1980-aisiais Honkongo Politechnikos institute gavęs grafinio dizaino diplomą, Vongas buvo priimtas į TVB televiziją, kur jis pradėjo scenaristo karjerą (Bettinson 2014, p. 2). Vongas pirmiausiai rašė įvairiems serialams, o vėliau perėjo prie filmų scenarijų. Tarp 1982-ųjų ir 1987-ųjų jis oficialiai prisidėjo 10 filmų rašyme, tačiau pats teigia, kad dirbo daugiau nei 50-ies filmų kūrime (Stokes et al 1999, p. 26). Iki 1987-ųjų Vongas kartu su režisieriumi Patriku Tamu rašė scenarijų veiksmo filmui „Galutinė pergalė“ (最後勝利 Chuihau singlee / Final Victory), už kurį sulaukė geriausio scenarijaus nominacijos 7-uosiuose Honkongo kino apdovanojimuose (Bettinson 2014, p. 3).

Karjera

„Tekant ašaroms“ (1998) buvo Vongo, kaip režisieriaus, debiutas. Filmas pasakoja jaunuolio, kuris yra plėšomas tarp meilės savo pusseserei ir draugystės su savo gaujos „broliu“, istoriją. Kritikų teigimu, „Tekant ašaroms“ yra „įprasčiausias“ Vongo filmas istorijos pasakojimo ir stiliaus atžvilgiu (Gregersen 2014), bet jame jau galima pamatyti keletą išskirtinių Vongo bruožų, tokių kaip popmuzikos naudojimas ir lėtas, bet ekspresyvus veiksmas.

„Pašėlusios dienos (1990) buvo pirmasis Vongo filmas, kuriame jis naudojo veikėjų balsus už kadro ir sudėtingą, iš atskirų detalių sudėliotą istorijos struktūrą – elementus, kurie vėliau tapo jo stiliaus skiriamaisiais ženklais. Taip pat tai buvo pirmasis jo kūrinys, kuriame jis dirbo su dviem iš savo pagrindinių kūrybos partnerių: kameros operatoriumi Kristoferiu Doilu (Christopher Doyle) ir aktoriumi Toniu Leung Čiuvai (梁朝偉 Tony Leung Chiuwai). Filmo veiksmas vyksta 7-ojo dešimtmečio Honkonge ir sukasi apie Judį, kuris, nors yra pagarsėjęs kaip neatsakingas mergišius, atstumia dviejų moterų bei savo globėjos meilę, kad galėtų surasti savo tikrąją motiną. Šiame filme išryškėja laiko tema, kuri vėliau kartojasi kituose Vongo filmuose. Vongas norėjo filme naudoti specifinę prigesintų spalvų paletę, todėl filmavimas užtruko dvejus metus, kas buvo tikra retenybė greitoje Honkongo kino industrijoje. Filmas nesulaukė finansinės sėkmės, bet buvo išliaupsintas keleto tarptautinių kritikų ir laimėjo keletą apdovanojimų (Gregersen 2014). Šis procesas, kai jo filmai nesulaukdavo finansinės sėkmės jo gimtinėje, bet būdavo pripažinti tarptautinių kritikų, kartojosi visos Vongo karjeros metu.

Po šito Vongas sugrįžo prie scenarijų rašymo, kad surinktų pakankamai pinigų populiaraus Dzin Jongo romano „Erelius šaudantys herojai“ (射鵰英雄傳 She diao yingxiong chuan) adaptacijai. Filmo versijai, „Laiko pelenai (1994), nufilmuoti prireikė dvejų metų, nes Vongas teikė pirmenybę ne užbaigtam scenarijui, bet improvizaciniam darbo stiliui. Kadangi filmas turėjo gan padriką istoriją ir sulietas, impresionistines veiksmo scenas, reakcija į jį buvo gan prieštaringa (Gregersen 2014).

Per dviejų mėnesių pertrauką kuriant „Laiko pelenus“, Vongas nufilmavo „Čiongkingo ekspresą“ (1994), kuris pasakoja dvi nesusijusių policininkų istorijas. Šiame filme ryškios prancūzų Naujosios bangos (Nouvelle Vague) kino judėjimo įtakos, Honkongo kino energijos ir muzikos klipų gyvumo sintezė dar kartą atnešė Vongui tarptautinį pripažinimą  (Gregersen 2014).

Kitas Vongo filmas, „Puolę angelai“ (1995), taip pat buvo sukurptas iš dviejų atskirų istorijų. Pirmojoje, gaujos dispečerė bando susitvarkyti su jausmais savo darbuotojui, kurio beveik niekad nesutinka. Antroji pasakoja apie nebylų vyrą, kuris įsimyli merginą, apsėstą savo buvusiojo vaikino. „Puolę angelai“ yra labiausiai eksperimentinis ir stilizuotas Vongo filmas, pilnas plačiakampių kadrų ir šokinėjančių vaizdų (Gregersen 2014).

„Laimingi kartu“ (1997) buvo nufilmuotas Buenos Airėse ir, pirmiausia, jo scenarijus rėmėsi Manuelio Puigo detektyvinio romano „Buenos Airių istorija“ siužetu. „Laimingi kartu“ pasakoja apie dviejų emigrantų iš Honkongo yrančius santykius. Šis filmas užtarnavo Vongui geriausio režisieriaus apdovanojimą Kanų kino festivalyje.

Kito Vongo filmo, „Meilės laukimo“ (2000), veiksmas vyksta 7-ojo dešimtmečio  Honkonge ir sukasi apie du kaimynus, Čou Movan ir Su Lidžen, kurie suartėja sužinoję, kad jų sutuoktiniai turi romaną. Prašmatnus garso takelis, atidžiai atrinktos 7-ojo dešimtmečio mados ir interjero detalės bei santūrūs, bet emocionalūs aktorių Tonio Leung Čiuvai ir Megės Čeung pasirodymai pelnė filmui kritikų liaupses (Gregersen 2014).

„2046“ (2004) yra „Meilės laukimo“ tęsinys, kuriame Čou bando pamiršti savo jausmus Su užmegzdamas keletą trumpų romanų. Filmo pavadinimas nurodo mokslinės fantastikos romaną, kurį Čou rašo filme, bei paskutinius Honkongo autonomijos nuo Kinijos metus. Filmas yra pripildytas nuorodų į ankstesnius Vongo filmus ir yra laikomas režisieriaus karjeros apibendrinimu (Gregersen 2004).

„Mano vaivorų naktys“ (2007), kitas Vongo filmas, buvo nufilmuotas JAV ir tai buvo jo pirmasis filmas anglų kalba. Jame vaidino Nora Džouns (Norah Jones). Tai buvo vienas iš retų atvejų, kai Vongo filmas nesulaukė nei finansinės sėkmės, nei kritikų pripažinimo.

Vongas sugrįžo prie kovos menų žanro su savo kitu filmu, „Didmeistris“ (2013), kuriame pasakoja Kovų menų specialisto Ipo Mano (Ip Man) gyvenimo istoriją (Gregersen 2014).

Asmeninis gyvenimas

Vongas ir jo žmona Ester turi vieną sūnų, vardu Čengas. Režisierius beveik visada, kai pasirodo viešumoje, dėvi akinius nuo saulės, net uždarose patalpose. Jo kūrybos kompanija vadinasi Jet-Tone ir ją Vongas finansuoja režisuodamas reklamas tokioms kompanijoms kaip BMW ar Motorala (Film4 2015).

Stilius ir temos

Būdamas grafiniu dizaineriu, Vongas žavėjosi Roberto Franko, Ričardo Avedono ir Henrio Cartier-Bresono fotografija. Skorsezė ir kiti Amerikos Naujosios bangos režisieriai padarė didelę įtaką jo stiliui, bet praktiniu požiūriu Honkongo režisierius Patrikas Tamas yra laikomas jo didžiausiu įkvėpimo šaltiniu (Film4 2015). Vongas teigia, kad didelę įtaką jo istorijos pasakojimo metodui daro literatūra, ypač tokių autorių kaip Haruki Murakami (Teo 2005, 41 p.), Liu Jičangas (Biancorosso 2010, 229 p.), Manuelis Puigas ir Chulio Cortazaras  (Film4 2015) romanai, bei muzikos kanalas MTV (Ong 1998).

Daugumoje jo filmų dominuoja veikėjai, kurie jaučia, kad egzistuodami tarp didmiesčio šviesų jie neturi „šaknų“, ir jaučiasi išduoti meilės. Daugumoje Vongo filmų skamba popdainos, kurios naudojamos pabrėžti jausmams, kurių veikėjai dažniausiai neišreiškia žodžiais. Taip pat jo filmai dažnai subtiliai nurodo įvairias datas ir pabrėžia laiko tėkmę. Estetiniu požiūriu, Vongo filmuose dominuoja sodrios ir kiek pasiliejusios spalvos, kas dažnai yra siejama su operatoriumi Kristoferiu Doilu, kuris buvo atsakingas už kinematografiją visuose Vongo filmuose, išleistuose tarp 1990-ųjų ir 2004-ųjų, ir dizaineriu Viljamu Čangu (Film4 2015, Bettinson 2014, p. 4).

Karvai Vongo įtaka

Vongas yra laikomas viena svarbiausių figūrų šiuolaikiniame kino pasaulyje. Tokia jo reputacija susiformavo gan anksti jo karjeroje: 1996-aisiais „Kinijos kino enciklopedija“ apibūdino Vongą kaip „vieną drąsiausių avangardinio kino kūrėjų“ Kinijoje ir teigė, kad jis „užima svarbią vietą šiuolaikinio kino istorijoje“ ir „padarė jai didelę įtaką“ (Zhang et al 1999, p. 367-368). Po „Laimingi kartu“ ir „Meilės laukimo“ išleidimo, Vongo reputacija stiprėjo tarptautinėje sferoje, o 2002-aisiais Britų kino instituto nariai išrinko jį 3-iuoju geriausiu režisieriumi per paskutiniuosius 25 metus (BFI 2002). 2015-aisiais žurnalas „Variety“ įvardijo Vongą kaip arthouse kino ikoną (Frater 2015).

2012-aisiais po žurnalo „Sight & Sound“ atliktos apklausos, kurios metu kino industrijos profesionalai balsuoja ir sudarinėja geriausių visų laikų filmų sąrašą, „Meilės laukimas“ atsidūrė 24-oje sąrašo vietoje – tai buvo aukščiausią poziciją turintis filmas, išleistas po 1980-ųjų. „Čiongkingo ekspresas“, „Pašėlusios dienos“, „Laimingi kartu“, „2046“, „Laiko pelenai“ bei „Tekant ašaroms“ taip pat buvo sąraše (BFI 2012). Tarp režisierių, kuriems Vongo kūryba padarė įtaka, yra Kventinas Tarantino (Quentin Tarantino),  Mjungsė Li (Lee Myungse), Tomas Tykveris (Tom Tykwer) ir Cui Harkas (Tsui Hark) (Teo 2005, p. 163).

Filmografija

1988 – „Tekant ašaroms“ (旺角卡門 Wong gok ka moon / As Tears Go By)

1990 – „Pašėlusios dienos“ (阿飛正傳 Ah fei zing zyun / Days of Being Wild)

1994 – „Laiko pelenai“ (東邪西毒 Dung che sai duk / Ashes of Time)

1994 – „Čiongkingo ekspresas“ (重慶森林 Chung Hing sam lam / Chungking Express)

1995 – „Puolę angelai“ (墮落天使 Do lok tin si / Fallen Angels)

1997 – „Laimingi kartu“ (春光乍洩 Chun gwong cha / Happy Together)

2000 – „Meilės laukimas“ (花樣年華 Fa yeung nin wa / In the Mood for Love)

2004 – „2046“

2007 – „Mano vaivorų naktys“ (藍莓之夜 / My Blueberry Nights)

2013 – „Didmeistris“ (一代宗師 Yi dai zong shi / The Grandmaster)

Trumpi filmai

2000 – „Hua Yang De Nian Hua“

2001 – „Meilės laukimas 2001“ (In the Mood For Love 2001)

2001 – „Sekimas“ (The Follow; iš BMW „The Hire“ filmų serijos)

2004 – „Ranka“ (The Hand; iš „Eros“ filmų antologijos)

2007 – „Aš nukeliavau 9000 kilometrų, kad galėčiau tau tai perduoti“ (I Travelled 9000 km to Give It to You; iš „Kiekvienam savas kinas“ (To Each His Own Cinema) filmų antologijos)

Muzikos klipai

1992 – Tracy Huang – „To Make You Happy“

2002 – DJ Shadow  –  „Six Days“

Apdovanojimai

Vongas gavo daug apdovanojimų iš įvairių organizacijų Azijoje, Europoje, Šiaurės Amerikoje ir Pietų Amerikoje. 2006-aisiais Vongas priėmė Garbės legiono ordino riterio titulą iš Prancūzijos vadžios. 2013-ais metais Prancūzijos kultūros ministras suteikė Vongui Menų ir Literatūros ordino kapitono titulą (aukščiausią rangą) (Napolitano 2013). Indijos tarptautinis kino festivalis suteikė Vongui Gyvenimo pasiekimo apdovanojimą 2014-aisiais (Ramachandran 2014).

1991:

  • Azijos ir Ramiojo vandenyno kino festivalis – Geriausias režisierius („Pašėlusios dienos“);
  • Auksinio žirgo kino festivalis – Geriausias režisierius („Pašėlusios dienos“);
  • Honkongo kino apdovanojimai – Geriausias filmas („Pašėlusios dienos“);
  • Honkongo kino apdovanojimai – Geriausias režisierius („Pašėlusios dienos“).

1994:

  • Honkongo kino kritikų apdovanojimas – Geriausias filmas („Laiko pelenai“);
  • Honkongo kino kritikų apdovanojimas – Geriausias režisierius („Laiko pelenai“);
  • Stokholmo tarptautinis kino festivalis – FIPRESCI prizas („Čiongkingo ekspresas“).

1995:

  • Honkongo kino apdovanojimai – Geriausias filmas („Čiongkingo ekspresas“);
  • Honkongo kino apdovanojimai – Geriausias režisierius („Čiongkingo ekspresas“).

1997:

  • Kanų kino festivalis – Geriausias režisierius („Laimingi kartu“).

2000

  • Europos kino apdovanojimai – Geriausias neeuropietiškas filmas („Meilės laukimas“);
  • Hamburgo filmų festivalis – Daglaso Sirko apdovanojimas („Meilės laukimas“);
  • Honkongo kino kritikų apdovanojimas – Geriausias režisierius („Meilės laukimas“);
  • Naujojo kino festivalis – Geriausias užsienio filmas („Meilės laukimas“).

2001:

  • Vokietijos kino apdovanojimai – Geriausias užsienio filmas („Meilės laukimas“);
  • Los Andželo kino kritikų asociacijos apdovanojimai – Geriausias užsienio filmas: 2-oji vieta (‚Meilės laukimas“);
  • Nacionalinės kino kritikų bendrijos apdovanojimai – Geriausias užsienio filmas („Meilės laukimas“);
  • Niujorko kino kritikų apdovanojimai – Geriausias užsienio filmas („Meilės laukimas“);
  • Tarptautinis Valvidijos kino festivalis – Geriausias filmas („Meilės laukimas“).

2002

  • Argentinos  kino kritikų asociacijos apdovanojimai – Geriausias užsienio filmas („Meilės laukimas“).

2004:

  • Europos kino apdovanojimai – Geriausias neeuropietiškas filmas („2046“);
  • Valjadolido tarptautinis kino festivalis – FIPRESCI prizas („2046“).

2005:

  • Los Andželo kino kritikų asociacijos apdovanojimai – Geriausias užsienio filmas: 2-oji vieta („2046“);
  • Nacionalinės kino kritikų bendrijos apdovanojimai – Geriausias užsienio filmas: 2-oji vieta („2046“);
  • Nacionalinės kino kritikų bendrijos apdovanojimai – Geriausias režisierius: 2-oji vieta („2046“);
  • Niujorko kino kritikų apdovanojimai – Geriausias užsienio filmas („2046“).

2008:

  • Stokholmo tarptautinis kino festivalis – Vizijos apdovanojimas.

2013:

  • Azijos kino apdovanojimai – Geriausias režisierius („Didmeistris“).

2014:

  • Honkongo kino apdovanojimai – Geriausias filmas („Didmeistris“);
  • Honkongo kino apdovanojimai – Geriausias režisierius („Didmeistris“);
  • Honkongo kino apdovanojimai – Geriausias scenarijus („Didmeistris“);
  • Pekino tarptautinis kino festivalis – Geriausias režisierius („Didmeistris“);
  • Honkongo kino kritikų apdovanojimas – Geriausias filmas („Didmeistris“);
  • Šimto žiedų apdovanojimai – Geriausias filmas („Didmeistris“).

Literatūros sąrašas

Bettinson, G., 2014. The Sensuous Cinema of Wong Kar-wai: Film Poetics and the Aesthetic of Disturbance. Hong Kong: Hong Kong University Press.

BFI, 2002. Modern Times. British Film Institute [internete] rasta: <http://old.bfi.org.uk/sightandsound/feature/63> [žiūrėta 2016 kovo 30].

BFI, 2012. The Greatest Films Poll: All Films. Sight & SoundBritish Film Institute [internete] rasta: < http://www.bfi.org.uk/films-tv-people/sightandsoundpoll2012/films> [žiūrėta 2016 kovo 30].

Biancorosso, G., 2010. Global Music/Local Cinema: Two Wong Kar-wai Pop Compilations iš Kam, L. Hong Kong Culture: Word and Image. Hong Kong: Hong Kong University Press.

Film4, 2015. 5 Minute Guide to Wong Kar Wai. Film4 [internete] rasta: <http://www.film4.com/special-features/5-min-guides/wong-kar-wai> [žiūrėta 2016 kovo 30].

Frater, P., 2015. Wong Kar-wai to Produce First Movie for Alibaba Pictures. Variety [internete] rasta: <http://variety.com/2015/film/asia/wong-kar-wai-to-produce-first-movie-for-alibaba-pictures-1201400009/> [žiūrėta 2016 kovo 30].

Internet Movie Data Base [internete] rasta: http://www.imdb.com/name/nm0939182/> [žiūrėta 2016 kovo 30].

Gregersen, E., 2014. Wong Kar-Wai. Encyclopaedia Britannica [internete] rasta: <http://www.britannica.com/biography/Wong-Kar-Wai> [žiūrėta 2016 kovo 30].

Napolitano, D., 2013. Wong Kar-wai Awarded France’s Biggest Cultural Honor. The Wall Street Journal [internete] rasta: <http://blogs.wsj.com/scene/2013/05/06/wong-kar-wai-awarded-frances-biggest-cultural-honor/> [žiūrėta 2016 kovo 30].

Ong, H., 1998. In conversation with Wong Kar-wai. Bomb magazine [internete] rasta: < http://bombmagazine.org/article/2113/wong-kar-wai> [žiūrėta 2016 kovo 30].

Ramachandran, N., 2014. Wong Kar-wai To Get Lifetime Accolade At Goa Festival. Variety [internete] rasta: < http://variety.com/2014/film/asia/wong-kar-wai-to-get-lifetime-accolade-at-goa-festival-1201354381/> [žiūrėta 2016 kovo 30].

Stokes, L. O., Hoover, M., 1999. City on Fire: Hong Kong Cinema. London: Verso.

Teo, S., 2005. Wong Kar-wai. London: British Film Institute.

Zhang, Y., Xiao, Z. 1999. Encyclopedia of Chinese Film. London: Routledge.

2 votes