Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Kauluno aptvertasis miestas

Kauluno aptvertasis miestas

Kauluno aptvertasis miestas (kin. 九龙城寨, Jiǔlóng chéng zhài) buvo Hongkongo (kin. 香港, Xiānggǎng) Kauluno miesto rajono (kin. 九龙城区, Jiǔlóng chéngqū) ribose egzistavęs valdžios nevaldomas, tankiai apgyvendintas, de jure Kinijos anklavas.

Iš pradžių Kauluno aptvertasis miestas atliko Kinijos karinio forto funkciją, o šalies anklavu tapo po to, kai 1898 m. valstybė sutiko išnuomoti Hongkonge esančias Naująsias teritorijas (kin. 新界, Xīnjiè) Jungtinei Karalystei.

Antrojo pasaulino karo metais, Japonijos imperijai okupavus Hongkongą, Kauluno aptvertojo miesto populiacija dramatiškai išaugo.

Nuo 1950 iki 1970 m. Kauluno aptvertąjį miestą kontroliavo vietinės, kinų kriminalinės organizacijos, taip vadinamos triados (kin. 三合會, Sān hé huì).

Dėl šios priežasties mieste klestėjo prostitucija, prekyba narkotikais bei nelegalus azartinių lošimų verslas.

1987 m. Sausio mėn. Honkongo vyriausybė viešai paskelbė apie savo planus nugriauti aptvertąjį miestą.

Nepaisant šių planų, apie 1990 m., aptvertojo miesto 2,6 ha (6,4 aro) ribose vis dar gyveno apie 50 000 gyventojų.

Miesto griovimo darbai, po užsitęsusio gyventojų iškeldinimo proceso, buvo pradėti 1993 m. Kovo mėn. Kinijos Liaudies Respublikai de jure perdavus anklavo suverinitetą Didžiąjai Britanijai.

Darbai buvo pabaigti 1994 m. Balandžio mėn., o 1995 m. Gruodžio mėn. buvusioje Kauluno aptvertojo miesto vietoje – atidarytas parkas.

Įrengtame parke buvo išsaugoti kai kurie buvusio, Kauluno aptvertojo miesto istoriniai objektai, tokie kaip jameno (kin. 衙门, Yámén) pastatas (vietinio biurokrato administracinė būstinė ar rezidencija imperinėje Kinijoje) bei pietinių miesto vartų (kin. 南門, Nán mén) liekanos (Routley, 2017).

Miesto istorinės raidos apžvalga

Kauluno aptvertojo miesto ištakos siekia Songų dinastijos (kin. 宋朝, Sòng cháo) (960–1279 m.) laikus, kai šioje vietovėje buvo įkurtas forpostas, valdęs prekybą druska.

Vietovė tapo geopolitiškai bei strategiškai reikšminga vieta valdant Čingų dinastijai (kin. 清朝, Qīng cháo) (1644–1912 m.), kuomet Hongkongo sala 1842 m., pagal Nankino sutarties (kin. 南京条约, Nánjīng tiáoyuē) nuostatas, buvo perduota Didžiosios Britanijos kontrolei.

Ši sutartis žymėjo Pirmojo opijaus karo (kin. 第一次鸦片战争, Dì yī cì yāpiàn zhànzhēng) (1839−1842 m.) pabaigą, kurio pasekoje Hongkongas tapo Didžiosios Britanijos kolonija.

1847 m. Kinija baigė statyti gynybinę sieną prie Kauluno krantų, taip siekdama sustiprinti čia stovėjusio forto pajėgumus.

Vis dėlto, 1860 m. Kinijai pralaimėjus ir Antrąjį opijaus karą (kin. 第二次鴉片戰爭, Dì èr cì yāpiàn zhànzhēng) (1856−1860 m.), o Didžiajai Britanijai išplėtus kolonijos ribas iki Kauluno pusiasalio, gynybinė siena tapo atvira, o pats fortas – tranzitine, apgyvendinta miesto teritorija.

1898 m., po Pekine pasiekto susitarimo, Kaulunas buvo 99 – iems metams perleistas į britų kontrolės rankas.

Dėl šios priežasties Kauluno aptvertojo miesto ribose susiklostė neįprasta situacija – nors teoriškai miestas priklausė Didžiajai Britanijai, tačiau jame buvo leidžiama dislokuoti kinų kariuomenę.

Antrojo pasaulinio karo metais Honkongas buvo trumpam okupuotas Japonijos imperijos, tačiau pastarajai pralaimėjus, salos kontrolė ir vėl sugrįžo į britų rankas.

Pasibaigus Antrojo pasaulinio karo veiksmams į Kauluno aptvertąjį miestą ėmė plūsti pabėgėliai, o britams nepavykus suvaldyti augančio naujų gyventojų skaičiaus, buvo nuspręsta nebesikišti į miesto valdymo reikalus.

Dėl išaugusio gyventojų skaičiaus prasidėjo Kauluno aptvertojo miesto plėtra: atvykėliai ėmė statyti naujus, daugiaaukščius namus.

Daugelis šių pastatų iškildavo nelegaliai, gyventojai patys įsirengdavo vandentiekio sistemas, elektros tinklus.

Statyboms intensyvėjant, o miesto plotui vis mažėjant, nauji pastatai ėmė kilti virš senų: plėtra vyko vertikaliai arba nauji pastatai įsiterpdavo tarp jau esančių pastatų.

Valdžios pasyvumas ir kontrolės nebuvimas taip pat lėmė spartų nusikalstamos veiklos skaičiaus augimą Kauluno aptvertajame mieste.

Ilgainiui mieste įsigalėjo kinų kriminalinės organizacijos – triados, kurios vertėsi narkotikų prekyba, prostitucija bei azartiniais lošimais.

14K (kin. 十四K, Shísì K) bei Sinji an (kin. 新義安, Xīnyì ān) tapo pagrindinėmis grupuotėmis, kėlusiomis siaubą ne tik Kauluno aptvertojo miesto, bet ir viso Honkongo gyventojams.

Policija vengdavo vykti į Kauluno miestą, todėl Triados sėkmingai plėtojo didelio masto heroino, opiumo prekybą jo viduje.

Vis dėlto, XX a. 8-ajame dešimtemtyje jų galia sumenko dėl padažnėjusių policijos reidų ir keletos nusikalstamų grupuočių sulaikymų.

Aptvertasis miestas taip pat buvo žinomas ir dėl savo kaip darbininkų klasės miesto statuso.

Gyvenimo kasdienybė mieste

Nors didžioji dauguma jo gyventojų gyveno sunkiai, tačiau jie buvo žinomi Hongkonge dėl savo bendruomeniškumo ir geranoriškumo vienas kito atžvilgiu.

Tankiai apgyvendintoje teritorijoje gyventojai ieškojo būdų išnaudoti erdves: pastatų stogai tapo vaikų žaidimų aikštelėmis, poilsio vietomis, drabužių džiovyklomis ar sandėliukais.

Gyventojai dažnai ilsėdavosi ant namų stogų, siekdami pabėgti nuo apačioje tvyrančios drėgmės, kaimyninių būstų, parduotuvių, kirpyklų, restoranų skleidžiamų kvapų ir garsų.

Vidutinis plotis tarp pastatų siekė 1 – 2 metrus, siauros gatvelės dieną ir naktį buvo apšviestos fluorescencinėmis lemputėmis (dėl tankumo į teritoriją nepatekdavo natūrali saulės šviesa), po stipraus lietaus gatvės patvindavo (dėl palei sienas nutiestų nutekamųjų vamzdžių).

Kauluno aptvertajame mieste taip pat veikė įvairias paslaugas teikiančios įmonės.

Jų veikla nebuvo reguliuojama: nebuvo paslaugų, prekių ar kokybės standartų, taip pat, nebuvo ir vizitų iš sveikatos ir saugumo atstovų.

Dauguma paslaugų teikėjų buvo savamoksliai, tačiau jame taip pat dirbo ir kvalifikuoti specialistai (gydytojai, odontologai).

Vis dėl to jų oficialūs, išsilavinimą patvirtinantys dokumentai, įgyti Kinijoje, negaliojo Hongkonge.

Nors Hongkongo valdžia neskyrė daug dėmesio Kauluno aptvertajam miestui, tačiau jo gyventojus aprūpino vandens atsargomis, įkūrė vietinį paštą.

Savo ruožtu kai kurios Hongkongo labdaros organizacijos bei religinės bendruomenės taip pat prisidėjo prie vietos gyventojų gerbūvio didinimo (Carney, 2013; Encyclopedia, 2020; Rackard, 2013).

Miesto nugriovimas ir vietinio parko įkūrimas

Kauluno aptvertojo miesto likvidavimo klausimas Hongkongo valdžios buvo pirmą kartą iškeltas 1963 m., tačiau pasipriešinus gyventojams, šis sprendimas buvo atidėtas.

Vis dėlto, 1987 m. Sausio mėn. Honkongo vyriausybė viešai paskelbė apie savo planus nugriauti aptvertąjį miestą.

Šį vyriausybės sprendimą lėmė dvi priežastys: didelė Kauluno ir Hongkongo gyventojų socialinės gerovės atskirtis bei sutarties, kuria 99 – iems metams Kaulunas buvo perleistas Didžiajai Britanijai, galiojimo pabaiga.

1997 m. liepos 1 d. britai ketino sugrąžinti Hongkongą Kinijos Liaudies Respublikai su sąlyga, kad ši išlaikys jo autonomiją.

Nors miesto griovimo planai nesulaukė visų žmonių pritarimo, tačiau priverstieji išsikraustyti nesipriešino valdžios sprendimui, o iškeldintiems buvo skirtos kompensacijos už būsto ir/ar verslo praradimą.

Griovimo darbai buvo pabaigti 1994 m. Balandžio mėn., o 1995 m. Gruodžio mėn. buvusioje Kauluno aptvertojo miesto vietoje – atidarytas Kauluno aptvertojo miesto parkas (kin. 九龍寨城公園, Jiǔlóng zhài chéng gōngyuán).

Parkas pastatytas pagal Čingų dinastijos Dziangnano (kin. 江南, Jiāngnán) sodų pavyzdį.

Parko projekto autorius išsaugojo buvusią administracinę, vietos valdžios įstaigą – jameną ir Kauluno aptvertojo miesto pietinius vartus (Crawford, 2020; Fraser ir Cheuk – Yin Li, 2017; Kowloon Walled City Park, 2014).

Miesto kultūrinė reikšmė

Aptvertasis Kauluno miestas dėl savo išskirtinumo tapo distopijos ir alternatyvių realybių menininkų ir kūrėjų įkvėpimo objektu.

Šio miesto modeliu kaip įkvėpimo šaltiniu pasinaudojo tokių kompiuterinių žaidimų kaip Call of Duty: Black Ops, Fear Effect, Guild Wars: Factions kūrėjai.

Kristoferis Nolanas filme „Betmenas: Pradžia“ kurdamas apleistą Gotamo miesto rajoną taip pat pasinaudojo Kauluno miesto pavyzdžiu.

Rašytojas Viljamas Gibsonas, kuris yra žinomas dėl savo mokslinės fantastikos žanro darbų, trilogijoje „Bridge“ Kauluno aptvertąjį miestą pavertė kibernetine konstrukcija – virtualia realybe.

Naudota literatūra

  1. Carney, J., 2013. Kowloon Walled City: Life in the City of Darkness. South China Morning Post. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2020 m. gruodžio 17 d.].
  2. Crawford, J., 2020. The Strange Saga of Kowloon Walled City. Atlas Obscura. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2020 m. gruodžio 17 d.].
  3. Encyclopedia.com, 2020. Hong Kong. Encyclopedia.com. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2020 m. gruodžio 17 d.].
  4. Fraser, A., ir Cheuk – Yin Li, E., 2017. The second life of Kowloon Walled City: Crime, media and cultural memory. Jungtinė Karalystė: Glazgo universitetas.
  5. Kowloon Walled City Park, 2014. Kuixing Pavilion and Guibi Rock. Lcsd.gov.hk. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2020 m. gruodžio 17 d.].
  6. Lai, L., ir Chua, M., H., 2017. The History of Planning for Kowloon City. Honkongas: Honkongo universitetas.
  7. Rackard, N., 2013. Infographic: Life Inside The Kowloon Walled City. ArchDaily. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2020 m. gruodžio 17 d.].
  8. Routley, N., 2017. This Fascinating City Within Hong Kong Was Lawless For Decades. Visual Capitalist. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2020 m. gruodžio 17 d.].

Redagavo Andrius Bimbiras

1 vote