Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Didieji Kinijos išradimai

Didieji Kinijos išradimai

Tūkstantmetė Kinijos civilizacija paliko daugelį dalykų, kuriuos naudojame ir šiandien. Keturi pagrindiniai išradimai yra šie: popierius, spausdinimas, kompasas, parakas (Deng 2011, p. 14).

Popierius ir jo spausdinimas

105 m. dažnai yra vadinami popieriaus išradimo metais. Istoriniai šaltiniai rodo, kad tais metais kinų imperatorius Cai Lunas (蔡倫 Cài Lún), gyvenęs Hanų dinastijos (汉朝 Hàn cháo) laikotarpiu, tai ir padarė. Tačiau, po neseniai vykusių archealoginių kasinėjimų, atrasta senovinio popieriaus, kuris yra, manoma, bent pora šimtų metų senesnis. Suankuandži (懸泉置 Xuán quán zhì) griuvėsiuose rastos popieriaus atplaišos, pasirodo, buvo pagamintos imperatoriaus Vu (武帝 Wǔ dì) laikotarpiu, kuris datuojamas 140*-86 m. pr. Kr. Bet kuriuo atveju, ar Cai Lunas buvo pirmasis išradęs popierių, ar ne, jis vis tiek nusipelno tokios garbingos vietos istorijoje, kurią ir turi (Robert C. Williams Museum of Papermaking). Cai Lunui kilo idėja gaminti popierių iš medžio žievės, nebereikalingų rūbų bei kanapių, kurie visi yra gerai apdirbti ir paruošti. Popierius tada pradėtas naudoti visame pasaulyje (Hunter 1974, p. 50).

Popieriaus spausdinimo pradžia siejama su 175 m. pr. Kr., kai Kinijos imperatorius davė įsakymą akmenyje išraižyti šešias konfucianizmo klasikas. Jo tikslas buvo išsaugoti jas dėl visų gerovės, kas ir buvo rašoma tuose tekstuose. Tačiau jo sumanymas pasiekė nenumatytą rezultatą. Mokslininkai konfucianistai šiuos svarbius tekstus troško turėti, bet juos perrašyti buvo brangu, tad nusprendė pasidaryti kopijas. Mokslininkai atrado, kad papraščiausiai padėjus popieriaus lapus ant išgraviruotų plokštelių ir trinant juos su anglimi arba grafitu, jie gali išimti tekstą baltomis raidėmis ant juodo paviršiaus – ši technika labiau artima vėlesniais amžiais, kai buvo trinamas žalvaris. Vėlesni imperatoriai graviravo kitus tekstus, kol atsirado spausdinimas juodu ant balto (angl. white-on-black). Tai buvo natūraliai susiformavęs kitas žingsnis – išdrožti raides kiek pakeltoje formoje ir ant jų užtepti rašalo. Kai šis persikelia ant popieriaus, gaunamos juodos raidės ant balto popieriaus, tad vaizdas daug patogesnis akims, negu baltas ant juodo. (History world)

Įdomus faktas – popieriaus gaminimas ir to popieriaus spausdinimas buvo pirmasis masinės produkcijos pasaulyje pavyzdys. Šis sumanymas buvo plačiai taikomas spausdinant maldas. Rytuose VIII a. su specialia forma popieriui gaminti, vienas darbininkas per dieną galėjo laisvai pagaminti 20 x 22 colių dydžio 500 lapų per dieną. Tie lapai paprastai buvo supjaustomi į 8 vienodo dydžio juosteles, tad per dieną buvo atspausdinama 4,000 maldų, o per 250 – visas milijonas. Netgi šiandien milijono juostelių su maldomis atspausdinimas įmonėms nebūtų pati paprasčiausia užduotis (Hunter 1974, p. 70).

Kompasas

Pirmieji kinų kompasai buvo išrasti ne navigacijai, bet tam, kad būtų suharmonizuota aplinka ir pastatai taip, kad atitiktų pagrindinius Fengšui principus. Yra įrodyta, kad pirmą kartą apie magnetinį prietaisą, kuris naudojamas kaip „krypties suradėjas“, buvo užsiminta Songų dinastijos (宋朝 sòngcháo) laikų knygoje 960 m.-1279 m. (Haven 2006, p. 15 – 16) Pirmasis įrašas apie įmagnetintos adatos naudojimą navigacijai yra Džu Ju  knygoje „Pingzhou Table Talks“, kuri parašyta 1102 m. Kompaso išradimas labai padidino kelionių, ypač vandenynuose, saugumą ir pagerino jų efektyvumą.

Parakas

Parakas žinomas nuo XIX a. pabaigos kaip kieta sprogstamoji medžiaga, yra sieros, anglies ir kalio nitrato mišinys. Dėl to, kad dega labai greitai ir sugeneruoja didelį šilumos ir dujų kiekį, parakas buvo plačiai naudojamas šaunamiesiems ginklams bei gaminant fejerverkus. Senovės Kinijoje parakas ir ginklai, naudojantys paraką, buvo išrasti ir plačiai naudojami karinių pajėgų, siekiant neutralizuoti invaziją pasieniuose. Šiandien Kinijoje vyrauja akademinis susitarimas, kad parakas buvo atrastas IX a. kinų alchemikų, ieškančių nemirtingumo eliksyro. „Wujing Zongyao“ (武经总要 Wǔjīng Zǒngyào), knyga, parašyta Dzeng Gongliango (曾公亮 Céng gōngliàng) ir Ding Du (丁度 Dīng dù), Songų dinastijos laikais (960 – 1279 m.), yra seniausias traktatas, kuriame aprašytos trys parako gaminimo formulės (Kelly 2005, 1 – 18 p.)

Kiti išradimai

Reikėtų paminėti ir Dr. Džosefą Needhamą (Joseph Needham), kuris tvirtai tikėjo, kad Kinija buvo pasaulio išradimų lopšys ir savo kelių tomų knygoje „Science and civilization in China“ (1965 m.) aptarė kitus kinų išradimus, be keturių pagrindinių (Deng 2011, p. 4). Išties, Be Yinke Dengo paminėtų didžiųjų išradimų, kinai išrado ir daugiau sunkiai, kad ir šiomis dienomis, pakeičiamų dalykų:

Alkoholis. Pirmieji alkoholio gamintojai kinų legendoje buvo Di Y (帝乙 Dì yǐ) ir Du Kangas (杜康 Dù Kāng) gyvenę Sia dinastijos (夏朝 xià cháo) laikotarpiu (apie 2000 m. pr. Kr.-1600 m. pr. Kr.). Moksliškai įrodyta, kad paprastas alus, 4%-5% alk. tūrio, buvo plačiai vartojamas senovės Kinijoje ir netgi buvo minimas orakulų užrašuose kaip dovanos dvasioms, vykstant aukojimams Šangų dinastijos (商朝 shāng cháo) laikotarpiu (1600 m. pr. Kr.-1046 m. pr. Kr). Šiek tiek vėliau, kinai atrado, kad dedant į vandenį daugiau apkepintų grudų vykstant fermentacijai, alkoholio tūris didėja, tad pradėjo atsirasti stipresni gėrimai. Apie 1000 m. pr. Kr. kinai sukūrė alų, kuriame alkoholio tūris buvo 11% stiprumo. Tuo tarpu, joks alus Vakaruose nesiekė 11% iki XII a., kai Italijoje buvo pagamintas pirmasis distiliuotas alkoholis (Liyao 2011, p. 1).

Mechaninis laikrodis. Mechaninis laikrodis yra išradimas, kurį mes visi naudojame šiais laikais. Istorinių tyrimų duomenimis, pirmąjį pasaulyje laikrodį išrado I Singas (一行 Yī Xíng), kuris buvo budistų vienuolis bei matematikas, gyvenes Tangų dinastijos (唐朝 Tángcháo) laikais (618 m.-907 m). Singo laikrodis buvo valdomas vandens, nuolat lašančio ant rato, kuris pilnai apsisukdavo per 24 valandas. Bėgant laikui, laikrodžiai pradėti gaminti su geležinėmis ir bronzinėmis kablių, kaiščių, užraktų, strypų sistemomis, bet vis tiek paisė I Singo laikrodžio dizaino. Keliais šimtais metų vėliau, Su Songas (苏颂 Sū Sòng), astronomas ir mechanikas, gyvenęs Songų dinastijos laikotarpiu (960 m.-1279 m.), sukūrė dar sudėtingesnį laikrodį, tad gali būti vadinamas modernaus laikrodžio protėviu (Liyao 2011, p. 2).

Šilkas. Natūraliai šilką gamina šilkverpiai, tačiau, kaip tą šilko derlių nuimti ir panaudoti gaminant aprangą ir popierių, prieš tūkstančius metų sugalvojo kinai. Seniausias šilkas, kuris buvo rastas Henano provincijoje (河南省 Hénán Shěng), atėjo iš kinų neolito periodo ir yra datuojamas 3630 m. pr. Kr. laikmečiu. Liangdžu kultūros (良渚文化 Liángzhǔ wénhuà) vietovėje Džedziango (浙江 Zhè Jiāng) provincijoje iškastas šilkas, manoma, yra išlikęs nuo 2570 m. pr. Kr. Senovės Kinijoje, šilkas buvo ne tik gyvybiškai svarbus visiems laikams, bet ir kaip tiltas, jungiantis Kiniją su pasauliu. 2000 metų senumo Šilko kelias vis dar yra svarbus takas kultūriniams, komercijos ir technologijų mainams tarp Rytų ir Vakarų (Liyao 2011, p. 4).

Porcelianas. Porcelianas yra ypatingos rūšies keramika, gaminama ypač aukštoje temperatūroje specialioje džiovinimo krosnyje. Porcelianas yra kilęs iš Kinijos. XVI a. pr. Kr. pradžioje, Šangų dinastijos laikais (1600 m. pr. Kr.-1046 m. pr. Kr.), senoviniai porceliano prototipai jau buvo atsiradę Kinijoje. Tangų dinastijos laikais (618-907 m.), porceliano gamybos įgūdžiai buvo ištobulinti, o Songų dinastijos laikais (960-1279 m.), kiniško porceliano gamybos menas pasiekė viršūnę ir tapo populiariu bei garsiu visame pasaulyje. 1708 m. vokiečių fizikas Čirnhauzenas (Tschirnhausen) išrado europietišką porcelianą, taip panaikindamas kiniško porceliano monopoliją (Liyao 2011, p. 6).

Senovės Kinijos išradimų apžvalga turėtų žmonėms padėti suprasti, kokie kinai yra išmintingi ir kūrybingi, taip pat kokia dinamiška yra jų ekonomika, koks spartus jų kultūros, mokslo ir technologijų augimas per pastaruosiuosius trisdešimt metų. Metai po reformos (Den Siaopino iškilimas ir ekonominės reformos 1976 – 1989m.) ir atsivėrimas visam pasauliui yra tik labai mažas tarpas kinų istorijoje, tačiau jų ekonomika spėjo ženkliai išsiplėsti. Skirtumas tarp Kinijos ir išsivysčiusių Vakarų valstybių sumažėjo, o kai kuriose srityse, ji netgi įsiveržė į priekį (Deng 2011, p. 8-9).

 

Literatūros šaltiniai:

  1. Deng, Y., 2011. Ancient Chinese inventions, [e-knyga] Cambridge: Cambridge University Press. Rasta: Google Books < https://books.google.com> [žiūrėta 2015 gegužės 29]
  2. Haven, K., 2006. 100 greatest science inventions of all time, [e-knyga] Westport: Libraries Unlimited. Rasta: Google Books <https://books.google.com> [žiūrėta 2015 gegužės 31]
  3. History World. History of printing, [internete] rasta: <http://www.historyworld.net> [žiūrėta gegužės 29]
  4. Hunter, D. 1974. Papermaking: The history And Technique of an Ancient Craft, [e-knyga] New York: Dover Publications, Inc. Rasta: Google Books <https://books.google.com> [žiūrėta 2015 gegužės 29]
  5. Kelly, J., 2005 (paperback). Gunpowder: alchemy, bombards, and pyrotechnics: the history of the explosive that changed the world, [e-knyga] New York: Basic Books. Rasta: Google Books < https://books.google.com> [žiūrėta 2015 birželio 2]
  6. Liyao, L., 2011 kovo 4. Top 10 greatest inventions of ancient China, [internete] rasta: <china.org.cn> [žiūrėta 2015 birželio 2]
  7. Robert C. Williams Museum of Papermaking. The Invention of Paper, [internete] rasta: <http://www.ipst.gatech.edu> [žiurėta 2015 gegužės 29]
25 votes