Kinų kaligrafija
Kinų kaligrafija (书法 shūfa) tai dailyraščio, gražaus rašymo menas – autentiška Kinijos meno forma, ilgainiui išplitusi tokiose Rytų Azijos šalyse kaip Japonija, Korėja, Singapūras, Vietnamas. Kaligrafija, pažodžiui verčiama kaip „rašymo kelias“, yra viena iš keturių tradicinių meno rūšių Kinijoje, įskaitant tapybos meną (畫 huà), grojimą styginiu instrumentu (琴 qín) ir gebėjimą žaisti tradicinėmis šaškėmis (棋 qí).
Kaligrafijos raida ir stilistika
Nagrinėjant kaligrafijos, kaip rašymo meno, kilmę, reikia pradėti nuo to, jog rašytinė kinų kalba pradėjo vystytis jau prieš 3 tūkstančius metų. Vieni seniausių kinų užrašų, dar vadinamų Jia-gu-wen, buvo rasti išraižyti ant nefrito lakštų bei orakulų apeigoms naudotų kaulų ir yra priskiriami Šangų (Shang) dinastijos laikotarpiui (1600-1050 m. pr. Kr.). Šie pranašavimo kaulai buvo naudojami užfiksuoti dievų atsakymus į užduodamus klausimus, pavyzdžiui apie derliaus gausumą, mūšio lemtį ar kasdienius rūpesčius. Tokie klausimai, atsakymai bei rezultatai, taip pat būdavo išraižomi ant galvijų kaulų ar vėžlio kiauto. Nors šie ankstyvieji užrašai būdavo raižomi apskritimu, patys hieroglifai yra griežti ir tiesūs – naudojantis to laikotarpio įrankiais buvo sudėtinga pakreipti pjaunančiają briauną apvaliai linijai padaryti.
Panašiu laikotarpiu radosi ir ankstyvieji užrašai ant molio bei bronzos indų. Kadangi rašyti ant molio buvo paprasta, rašmenys pasižymėjo apvalumu, jų linija buvo lankstesnė. Bronzos indų užrašai vėlesniuose perioduose buvo raižomi peiliu arba kaltu, dėl šios priežasties hieroglifai tapo dekoratyvesni. Tokie požymiai buvo išlaikyti ir tebėra pritaikomi moderniųjų laikų kaligrafijoje (Yuho 1993, p. 18-20). Rašytinei kinų kalbai pradėjus įgauti standartizuotą formą, atsiskyrė džuanšu (zhuanshu) arba vadinamoji antspaudų rašysena, dar priskiriama senųjų užrašų kategorijai. Tokie hieroglifai pasižymėjo simetrija, jų linija plona, vinguriuojanti ir salyginai išilginta. Viršutinė hieroglifų dalis dažniausiai siauresnė ir platėjanti žemyn, dėl šios priežasties džuanšu užrašai atrodo elegantiškai. Vis dėlto, kadangi toks hieroglifų rašymo procesas buvo labai lėtas, antspaudų rašysena ilgainiui tapo nebepraktiška (Wendan 2009, p. 110-112).
Vėlyvosios Hanų dinastijos laikotarpiu, atsiradus didesniam poreikiui užrašyti oficialius dokumentus bei rankraščius, išpopuliarėjo lišu (lishu) kanceliarinis rašto stilius, naudotas daugiausiai valstybės raštininkijos (Chinese Calligraphy Styles). Lišu iškilimas pažymėjo svarbią reformą kinų kaligrafijoje. Šis stilius pabaigė archainio pobūdžio kinų rašmenų istoriją ir pakeitė ją paprastesne rašymo forma, kadangi lišu stilius yra aiškesnis, kampuotesnis, greičiau užrašomas. Han laikotarpiu taip pat buvo pradėti naudoti ir įvairaus plauko teptukai. Naudojant tokius, lankstaus galo teptukus, buvo galima išgauti įvairių rašymo „efektų“, pavyzdžiui banguotas įstrižines linijas, kurių nebūtų pavykę padaryti graviruojant hieroglifus (Wendan 2009, p. 115-117).
Nuo vėlyvojo Han laikotarpio iki ketvirtojo ir penktojo amžiaus kinų rašto sistema keitėsi ir vis paprastėjo. Kaišu (kaishu), dar vadinamas standartiniu stiliumi, yra itin glaustas, supaprastintas rašymo stilius, kuris pakeitė lišu ir buvo pritaikytas kasdieniam oficialiam naudojimui (Asian Art Museum Education Department). Tai paskutinioji formalaus rašto sistema. Kaišu tebėra naudojamas ir šiais laikais, jo yra mokoma kiekvienoje Kinijos mokykloje.
Singšu (xingshu) dar vadinamas „bėgančios rankos“ stiliumi yra šiek tiek laisvesnis negu standartinis kaišu rašymo būdas, pasižymintis abstraktumu ir didesne laisve kūrybai. Rašymas singšu stiliumi yra daug patogesnis ir greitesnis, tačiau ne toks tvarkingas kaip kaišu (Asian Art Museum Education Department). Tai pats populiariausias kaligrafijos rašymo stilius, lengvai pritaikomas įvairiausioms ranka rašytoms komunikacijos formoms, turintis tiek meninę tiek praktinę pusę. Singšu stiliaus susiformavimas pažymi svarbų žingsnį Kinijos kaligrafijos raidoje. Kuomet XIX a. pirmojoje pusėje į Kiniją buvo atvežti pirmieji automatiniai plunksnakočiai, būtent singšu rašymo stilistikos pagrindu buvo išvystytas šių naujų „rašymo instrumentų“ pritaikymas kinų hieroglifams užrašyti (Wendan 2009, p. 141-147).
Caošu (caoshu) – kursyvas arba dar vadinama „žolių“ rašysena, pasižymi tuo, jog rašant hieroglifus teptukas yra beveik neatkeliamas nuo popieriaus, hieroglifai gali susilieti vienas su kitu – tai itin laisva stilistika leidžianti įvairias alternatyvias variacijas. Kadangi naudojant kursyvą nėra paisoma jokių standartinio rašymo taisyklių, ši stilistika yra kartais vadinama „tušo šokiu ant popieriaus“. Jeigu tradiciniuose rašymo stiliuose yra vertinamas griežtas taisyklių laikymasis, moderniųjų stilių meistriškumą lemia kūrybiškumas. Visi sprendimai – linijų plotis, dydis, hieroglifų tarpusavio pozicija, brūkšniavimo tvarka, naudojamo tušo kiekis bei kiti proceso elementai yra atliekami meistro nuožiūra. Šie trys paskutiniai stiliai kartais yra sugretinami su žmogaus judėsiu: kaišu – stovintis žmogus, singšu – einantis žmogus, caošu – bėgantis žmogus (Wendan 2009, p. 147-150).
Pagrindinės priemonės
Kaligrafijos procese ypatinga svarba yra teikiama specialiems įrankiams, dar vadinamiems “keturiomis brangenybėmis“. Eilės tvarka yra įvardinami: teptukas (筆 bĭ), tušas (墨 mò), popierius (紙 zhĭ) ir tušo akmuo (硯 yàn).
Teptukas – svarbiausias rašymo įrankis, kurio pagrindinės savybės apjungia kokybę, vientisumą, apvalumą ir lankstumą. Teptuko šereliai dažniausiai yra gaminami iš ožkos, žebenkšties, triušio arba arklio plaukų, rečiau – barsuko, lapės, katės arba elnio. Priklausomai nuo gyvūno plaukų, teptukai gali būti minkštesni arba kietesni – tokių teptukų pasirinkimas priklauso ir nuo rašytojo stiliaus bei meistriškumo. Dėl savo funkcinės svarbos, teptuko kotelis gali būti pagražinamas ornamentais, jam gali būti suteikiama norima forma. Nors dažniausiai gaminamas bambukinis, kotelis taip pat gali būti iš dramblio kaulo, nefrito, krištolo, aukso, sidabro, porceliano, sandalmedžio arba jaučio rago. Garsiausi Hu teptukai (湖筆 Hu bĭ) yra gaminami Hudžou (Huzhou) prefektūros Džeziango (Zhejiang) provincijoje. Šie teptukai pasižymi ilgamete gamybos istorija, siekiančia Dzin (Jin) dinastiją (265-420 m.), bei aukštos kokybės ožkos plauku toje vietovėje (Wendan 2009, p. 21).
Kaligrafinis tušas – visuomet juodos spalvos, gaminamas iš anglies suodžių bei klijų, pagamintų iš gyvūno kailio arba ragų. Dažniausiai formuojamas į kietas, presuotas lazdeles. Patyrę kaligrafijos meistrai tušą gaminasi patys, dėl to gali varijuoti tušo konsistencija, reikalinga norimam efektui pasiekti. Nors kaligrafinis tušas yra maišomas su vandeniu, ant popieriaus tampa jam atsparus, taip pat sunkiau blanksta šviesoje – jo išliekamumas ilgesnis. Dėl šios priežasties senieji Kinijos paveikslai bei rankraščiai vis dar tebėra išlikę aiškūs, nepaisant to, kad popierius gali būti per laiką pageltęs. Tušo lazdelės neretai yra papuošiamos raižytais kalnų, upių, miškų motyvais, gamintojo vardu, žymiais kaligrafijos pavyzdžiais, poemomis (Wendan 2009, p. 23).
Popierius naudojamas kinų kaligrafijoje pasižymi šiurkščia tekstūra bei geru sugeriamumu. Aukščiausios kokybės Šiuan (Xuan) popierius (宣紙 xuān zhĭ), dar vadinamas ryžių popieriumi, yra gaminamas Anhui provincijoje. Kadangi gaminamas iš augalinio pluošto, šis popierius yra tamprus, puikiai priima tušą, greitai neplyšta – taigi, gali būti išsaugotas ilgą laiką. Paprastai, tradicinė kinų kaligrafija yra atliekama ant balto popieriaus, tačiau ypatingomis progomis, pavyzdžiui festivalių metu, gali būti naudojamas ir raudonas, švelnių spalvų popierius, taip pat popierius su auksiniais žvyneliais (Wendan 2009, p. 25).
Tušo akmuo kaligrafijos procese atlieka keletą funkcijų. Tai yra paviršius, į kurį yra trinama tušo lazdelė, vėliau jame laikomas suskystėjęs tušas. Taip pat, šis akmuo gali būti naudojamas kaip svarelis, prispaudžiantis popierių rašymo metu. Tušo akmenys dažniausiai yra gaminami iš plokščio, tamsaus, kieto akmens, jų viduryje yra išskaptuojamas specialus įdubimas tušui laikyti. Akmens paviršius neturi būti nei per minkštas nei per kietas. Jeigu akmuo per švelnus – tušo išeiga bus nepakankama, jeigu akmuo per šiurkštus – tušas gali sutrupėti. Geriausi žinomi tušo akmenys yra vadinami Duanjan (端硯 duānyan) ir gaminami Duandžou (Duanzhou) mieste, Guangdongo (Guangdong) provincijoje (Wendan 2009, p. 26).
Kaligrafijos vertinimas
Kaligrafijos kūrinių supratimas gali būti skirstomas į tris skirtingus lygius.
Pirmasis lygmuo – pirmasis žiūrovo įspūdis, estetinis kūrinio įvertinimas, atsižvelgiant į rašymo stilistiką (pavyzdžiui, ar rašymo maniera elegantiška, griežta, laisva, subtili, išraiškinga). Iš pirmojo įspūdžio galima daryti prielaidą apie menininko asmenybę, pomėgius, netgi vertybes. Šio lygmens vertinimą gali atlikti visi, net ir nesusipažinę su kinų kalba arba kaligrafija.
Antrasis lygmuo – labiau susijęs su kūrinio menine raiška ir techniniu atlikimu, kūrinio vertinimo metu yra būtinos kinų rankraščių bei kaligrafijos žinios. Yra atsižvelgiama į brūkšnių, taškų stiprumą ir tekstūrą, teptuko judėjimą: ar linija juda ritmingai su naturaliu gyvybingumu, ar užrašyti hieroglifai išlaiko pusiausvyrą. Taip pat svarbus antspaudo, autoriaus parašo bei kitų elementų erdvinis įkomponavimas kūrinyje.
Trečiasis lygmuo – apima kūrinio turinio, temos ir jos svarbos reikšmingumą bei įspūdį, kurį jis sukuria. Akcentuojamos ne techninės detalės, o abstraktus mąstymas ir vaizdinės asociacijos. Šio lygmens vertinimas reikalauja gausaus kinų kultūros, literatūros, tapybos, pasaulėžiūros bei filosofinių mokyklų supratimo. Yra analizuojamas ne tik pagrindinis užrašytas tekstas bet ir antspaudo, stilistikos bei kūrinio turinio harmoningas atitikimas (Wendan 2009, p. 180-183).
Literatūra:
Yuho, T., 1993. A History of Chinese Calligraphy. Hong Kong: The Chinese University Press.
Murck, A., Fong C.W., 1991. Words and Images: Chinese poetry, Calligraphy and Painting. Princeton: Princeton University Press.
Wendan, L., 2009. Chinese Writting and Calligraphy. Honolulu: University of Hawai‘i Press.
Šaltiniai:
Asian Art Museum Education Department, n. d. An Introduction to Chinese Calligraphy [internete] rasta: http://education.asianart.org/sites/asianart.org/files/resource-downloads/Calligraphy%20workshop.pdf [žiūrėta: 2015-05-20].
Chinese Culture, n. d. Chinese Calligraphy Styles [internete] rasta: http://www.chine-culture.com/en/chinese-calligraphy/chinese-calligraphy-styles.php [žiūrėta: 2015-05-17].
Delbanco, D., n. d. Chinese Calligraphy. The Metropolitan Museum of Art [internete] rasta: http://www.metmuseum.org/toah/hd/chcl/hd_chcl.htm [žiūrėta: 2015-05-11].
