Kinijos liaudies išlaisvinimo armija
Liaudies išlaisvinimo armija (中国人民解放军 Zhōngguó Rénmín Jiěfàngjūn, LIA) – oficialus Kinijos kariuomenės pavadinimas. LIA įkurta Kinijos komunistų partijos (KKP) 1927 rugpjūčio 1 dieną Dziangsi (江西 Jiangxi) provincijos sostinėje Nančange (南昌 Nanchang). Pradžioje dar vadinta Raudonąja armija. Karių skaičius sparčiai augti pradėjo dar Mao Dzedungo (毛澤東 Máo Zédōng) valdymo metais. Nuo 5 000 karių 1929 metais kariuomenė išaugo iki 200 000 karių 1939 metais. Šių dienų LIA būstinė yra Pekine, karinės komisijos pirmininkas yra Si Dzinpingas, (习近平 Xi Jinping; g. 1953 m. birželio 15 d.) dabartinis Kinijos liaudies respublikos (KLP) komunistų partijos generalinis sekretorius ir šalies prezidentas (nuo 2013 m. kovo 14 d.).
LIA yra didžiausia kariuomenė pasaulyje, kurią sudaro 2,35 mln. 18-49 metų aktyvaus personalo. Karo atveju prie jų nedelsiant gali būti pridėta dar 800 tūkst. atsargos karių. Kinijos LIA armija skiriasi nuo kitų valstybių kariuomenių tuo, kad turi pačias didžiausias sausumos pajėgas, netgi nevykdant privalomosios tarnybos (šauktinių) – joje tarnauja 1,6 mln. žmonių ir tai sudaro 70 procentų visos armijos. Tokios milžiniškos kariuomenės neturi nei amerikiečiai, nei indai, nei rusai. Kariuomenei keliama užduotis – užtikrinti Kinijos sienų saugumą, taip pat sausumos kariuomenė siunčiama į kaimyninius regionus. Vis dažniau ši kariuomenė dalyvauja koviniuose veiksmuose pasauliniu mastu. Kinijos kariuomenės daliniai gali būti dislokuoti pasienyje su Indija esančiuose Himalajuose, regionuose, besiribojančiuose su Rytų Kinijos ir Pietų Kinijos jūromis, taip pat ir įsiveržimui į Taivaną. Be tankų ir šarvuočių, mechanizuotų ir pėstininkų dalinių, sudarančių greitojo reagavimo pajėgas, Kinijos kariuomenė turi tris oro desantininkų divizijas ir tris jūrų desanto brigadas. Šenjango kariniame regione dislokuojamos divizijos gali būti panaudojamos skubos tvarka pasienio su Šiaurės Korėja saugumo užtikrinimui ir neramumams šalies viduje malšinti.
Karinė pramonė Kinijoje
Didžiausia ginklų tiekėja yra Rusija, tačiau pastaruoju metu Kinija pati stengiasi pasigaminti vis daugiau ginklų. Žvelgiant į paskutinius trejus metus matyti, kad kinų dėmesys gynybos politikai sparčiai didėja ir yra vienas iš Pekino politikos prioritetų. 2013 m. Kinijos gynybos biudžetas buvo 112,2 mlrd. JAV dolerių, 2014 m. – 131,57 mlrd., o 2015-iesiems suplanuota net 141,45 mlrd. JAV dolerių. Kinija ginkluotės eksporto apimtimi aplenkė Vokietiją ir pateko tarp trijų daugiausia ginklų eksportuojančių šalių pasaulyje. Šiuo metu Kinija eksportuoja apie 5 proc. pasaulyje nuperkamų ginklų, pirmoje vietoje tebėra JAV su 31 proc., o nuo jos nedaug atsilieka Rusija – 27 procentai. Nors atotrūkis nuo JAV ir Rusijos didelis, Kinijos karinė pramonė auga itin sparčiai: per penkerius metus Kinija sumažino importuojamų ginklų kiekį 42 proc., nes daugelį jų jau geba pasigaminti pati. Pagal beveik visų klasių ir rūšių technikos gamybą Kinija šiandien lenkia visas NATO šalis kartu paėmus, o pagal kai kurias (tankus) – visas pasaulio šalis kartu paėmus. Kinijos karinis augimas keičia ir JAV gynybos planus – iš Irako ir Afganistano pajėgos perkeliamos į Azijos – Ramiojo vandenyno regioną. Augimas nerimą kelia taip pat ir Japonijai ir kai kurioms pietryčių Azijos šalims, jos buvo priverstos siekti JAV paramos. Oficialiais 2008 metų duomenimis, Kinijos valdžia paskelbė, kad iš šalies biudžeto tam skiriama 60,1 mlrd. dolerių per metus.
LIA sausumos pajėgos
Nuo 1979 metų jokiuose konfliktuose nedalyvavusią Kinijos kariuomenę daugiausia sudaro sausumos pajėgos, jose 1 600 000 karių. Ši kariuomenė labai darni, disciplinuota, aukšto fizinio pasirengimo lygio. Be to jie puikiai atlieka slaptas operacijas. Silpnoji vieta – transporto priemonių trūkumas. Tokioms milžiniškoms sausumos jėgų pajėgoms nėra išvystyta tinkama logistika. Didžiausia dalis į Kinijos kariuomenę patenkančiųjų – paprasti valstiečiai, turintys prastą išsilavinimą. To pasekoje, Kinijos kariuomenės kokybė silpnėja, nes nėra profesionalių karių, kurie gebėtų puikiai tvarkytis su moderniąja karo technika. Kinijos sausumos kariuomenė turi 7500 tankų, 5500 šarvuotų transporterių, 2200 karinių, pėstininkams skirtų automobilių ir 25 tūkst. artilerijos pabūklų. Tiesa, didelė dalis šios milžiniškos ginkluotės yra pirkta iš Rusijos arba pačių kinų pagaminti rusiškų ginklų analogai, pavyzdžiui, Kinijoje gaminami automatai „Ture 56″ yra Kalašnikovo automato AK-47 variantas, o „Ture 79″ – snaiperinio Dragunovo automato kopija. Karo atveju Kinijos gynybos ministerijos žinion iš karto pereitų policijos daliniai, kurie gali palaikyti sausumos kariuomenę, atlikdami įvairias pagalbines užduotis. Taip galingoji Kinijos armija pasipildytų dar 660 tūkst. žmonių.
LIA Kinijos oro pajėgos
Karinės oro pajėgos įkurtos 1986 m. balandį. Oro pajėgos atsakingos už sraigtasparnių pilotavimą, padeda sausumos jėgoms atlikti operacijas ant žemės, atlieka prieštankines operacijas, padeda specialiųjų pajėgų įvedimui .Oro pajėgas sudaro 420 000 aktyvių karių, 1 900 karo lėktuvų. Aviacijoje dominuoja didžiausios ginklų Kinijai tiekėjos Rusijos ginklai. Tačiau Kanados, Jungtinių valstijų, Europos ir Izraelio pramonė vis dažniau pasiekia Kinijos rinką, todėl Kinijos karo lakūnai pilotuoja ne tik rusų naikintuvus „Su-30“ ir „Su-27“ bei sraigtasparnius „Mi-8“ ir „Mi-17“, bet ir amerikietiškus „Sikorsky S-70″ bei europietiškus „Eurocopter AS 332 Cougar“ ir „Gazelle“, Kanados lėktuvus „Bombardier Challenger 600″, o Izraelis parduoda Kinijai nepilotuojamus skraidančius lėktuvus „Harpy“.
LIA Karinis jūrų laivynas
Įkurta 1950 m. padalinta į 5 dalinius: LIA povandeninių pajėgų laivynas, LIA paviršiaus pajėgų laivynas, LIA pakrančių gynybos pajėgos, LIA jūrų pėstininkai, LIA laivyno oro pajėgos. Silpniausia Kinijos kariuomenės atšaka. Dauguma karo laivų įsigyti iš kitų valstybių ir yra techniškai pasenę. Žmogiškieji resursai – 255 000 kariškių moterų ir vyrų, šis skaičius apima 10 000 jūrų pėstininkų, 26 000 laivyno oro pajėgos karių. Tai antras pagal dydį laivynas pasaulyje, jį lenkia tik Jungtinės valstijos laivynas. Kinijos jūrų laivyno resursai – 69 povandeniniai laivai, 21 eskadrinis minininkas, 42 fregatos, 368 patruliniai laivai. LIA karinis jūrų laivynas padalintas į tris flotiles: šiaurės jūros, rytų jūros, pietų jūros. Kinija ėmėsi spartaus karinio jūrų laivyno modernizavimo. Netrukus jis turės tolimojo nuotolio raketų, beveik nematomų povandeninių laivų, kurie galės vykdyti kovines užduotis toli nuo karinės bazės, ir lėktuvnešių.
LIA branduolinis arsenalas
Seniau šis padalinys vadintas antruoju artilerijos padaliniu.1964 m. spalio 16 dieną Kinija pirmą kartą išbandė pirmąją atominę bombą, kuri buvo pagaminta urano pagrindu. Praėjus tik 32 mėnesiams po pirmojo bandymo Kinija jau išbandė termo branduolinę bombą. Šis bandymas svarbus, nes tai buvo trumpiausias laiko tarpas tarp valstybės branduolinių ginklų bandymų. Jungtinės valstijos išbandė branduolinį ginklą po 86 mėnesių, SSRS – 75 mėnesių, Jungtinė Karalystė – 75 mėnesių, Prancūzija – 105 mėnesių. Branduoliniu atžvilgiu Kinija laikosi doktrinos “nenaudoti pirmai“ tai branduolinis ginklas tai gynybinės pajėgos. Kinija turi 260 branduolinių galvučių,190 iš jų laikomos aktyvios. Branduolinis arsenalas: 20 tarpžemyninių balistinių raketų DF-5, iki 150 tarpregioninių balistinių raketų (iš jų 20 DF-4, 60-80 DF-3A, 50 DF-21, 12 iš povandeninių laivų paleidžiamų balistinių raketų (CSS-N-3), 50 artimojo nuotolio balistinių raketų (25 DF-15, 25 DF-11), 1 branduolines raketas leisti galintis atominis povandeninis laivas.
Literatūra ir šaltiniai
