Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Pengas

Pengas

Pengas (鹏 péng) –  kitaip žinomas kaip Kunpengas (鲲鹏 kūnpéng) arba Auksasparnis Didysis Pengas (金翅大鹏 jīnchì dàpéng) – kinų mitinė būtybė, kuri transformuojasi iš kitos kinų mitinės būtybės, gigantiškos žuvies Kuno (鲲 kūn). Lyginamojoje mitologijoje Pengas yra dažnai siejamas su Artimųjų Rytų mitine būtybe Rochu (arab.الرُخّ rukk) arba budizmo, hinduizmo ir džainizmo mitine būtybe Garuda. Kunas dažnai sulyginamas su Leviatanu.

Mitas
Daoistinėje klasikinėje knygoje „Džuangdzi“ (莊子 zhuāngzi) Pengo ir Kuno mitas yra seniausias įrašas kinų literatūroje. Jis vadinasi „Lengvas ir laisvas klajojimas“ (逍遙游 xiāoyáo yóu):

„Šiaurės tamsybėse gyvena žuvis, kurios vardas yra Kunas. Kunas yra toks didelis, kad aš nežinau kiek tūkstančių li jis gali aprėpti. Kai jis pakeičia savo būvį – tampa paukščiu vardu Pengas. Aš nežinau kiek tūkstančių li sudaro Pengo nugaros ilgį, bet kai jis pakyla ir nuskrenda, jo sparnai atrodo kaip debesys, kuriuos gali matyti per visą dangų. Kai jūros pradeda judėti (anot B.Vatsono pastabų, greičiausiai tai yra užuomina apie sezoninius potvynių ar srovių poslinkius), šis paukštis išskrenda į Pietų tamsybes, kuriose yra Dangaus ežeras.

Universalioji harmonija, aprašanti įvairius stebuklus teigia: „Kai Pengas keliauja link Pietų tamsybės, vandenys sudrumsčiami trijų tūkstančių li atstumu. Jis sukelia sūkurį ir pakyla į devyniasdešimt tūkstančių li aukštį, o leisdamasis sukelia šešis mėnesius trunkantį stiprų vėją.“ Sparnų sukeliami vėjo gūsiai, aplink skraidančios dulkių dalelės, gyvieji organizmai blaškomi sukelto vėjo – nors dangus ir atrodo mėlynas. Ar tai yra jo tikroji spalva, ar taip atrodo todėl, jog jis yra labai toli ir nesimato jo pabaigos? Kai šis paukštis pasižiūri žemyn – jam viskas irgi atrodo mėlyna.

Jei vanduo nebus pakankamai gilus, jis neturės pakankamai jėgos išlaikyti dideliam laivui. Įpilk stiklinę vandens į ertmę grindyse ir šiukšlių gabaliukai išplauks joje it laivai. Bet jei įstatysi ten stiklinę – ji greitai įklimps – vanduo per seklus ir laivas per didelis. Jei vėjas nebus stiprus, Pengas pakilęs į devyniasdešimt tūkstančių li aukštį, neturės jėgų pakelti savo didžių sparnų. Taigi, kai Pengas yra pakilęs į devyniasdešimt tūkstančių li aukštį jis privalo jausti būent tokį vėją. Tik tada jis gali tupėti vėjui ant nugaros, remtis į mėlyną dangų ir niekas negali jo sutrukdyti ar sustabdyti. Tik tuomet jis gali nukreipti savo žvilgsnį į pietus.

Cikada ir mažas balandis juokdamiesi sako: „Kai mes įdedame pastangas ir pakylame į orą, galime nuskristi ne toliau kaip iki guobos ar Indinės cezalpinijos, tačiau kartais mes negalime pasiekti net ir jų – tuomet krentame ant žemės. Taigi, kaip kažkas galėtų nukeliauti daugiau nei devyniasdešimt tūkstančių li į pietus?

Jei nukeliauji į žaliąsias girias netoliese, gali su savimi pasiimti maisto trims kartams ir sugrįžti atgal sotus. Jei planuoji keliauti šimtą li, turėtum sumalti savo grūdus vieną naktį prieš išvykdamas, bet jei keliausi tūkstantį li, turi pradėti rūpintis atsargomis prieš tris mėnesius. Ką šie du padarai suprato? Mažas supratimas negali suvokti didžio mąstymo, o trumpai gyvenantis negali prilygti ilgai gyvenančiam.

Kodėl aš tai žinau? Rytinis grybas nieko nežino apie saulėlydį ar aušrą, vasaros cikada nežino nieko apie pavasarį ar rudenį. Jie trumpai gyvena. Ču pietuose gyvena vikšras, skaičiuojantis penkis šimtus metų kaip vieną pavasarį ir penkis šimtus metų kaip vieną rudenį. Seniai, labai seniai, buvo Didžioji Šarono rožė, kuri vieną pavasarį skaičiavo kaip aštuonis tūkstančius metų, o vieną rudenį kaip aštuonis tūkstančius metų. Jie yra ilgaamžiai. Taip pat Pengdzu yra ir šiandien įžymus už savo ilgaamžiškumą, ir visi bando jį mėgdžioti. Ar tai nėra apgailėtina?

Tarp klausimų prasidedančių nuo Tango iki Či mes matome tą patį reiškinį (Tangas klausė Či: „Aukštyn, žemyn ir visos keturios kryptys – ar jos turi ribas?“. Či atsakė: „Už jų beribiškumo yra kitas beribiškumas.“). Pilkoje ir nederlingoje šiaurėje yra tamsi jūra – Dangaus ežeras. Jame gyvena kelių tūkstančių li pločio žuvis ir niekas nežino kokio ji ilgio. Jos vardas yra Kunas. Ten taip pat yra ir paukštis vardu Pengas, kurio nugara prilygsta Tai kalnui, o sparnai lyg debesys, užpildantys dangų. Jis plaka vėjo sūkurius, skrodžia orą bei pakyla į devyniasdešimt tūkstančių li aukštį, kirsdamas debesis bei rūką, remdamasis į mėlyną dangų, o vėliau nusuka savo akis pietų kryptimi ir pasiruošia kelionei į pietų tamsybes.

Maža putpelė juokiasi iš jo sakydama: „Kur jis galvoja keliaujantis? Aš atsispiriu ir išokusi sklandau, bet niekada nepasiekiau daugiau nei dešimt ar dvylikos jardų, kol nenusileidžiu tarp piktžolių ir gervuogių. Ir tai yra vieni geriausių skrydžių! Kur jis galvoja keliaujantis?“ Toks yra skirtumas tarp didelio ir mažo.“ 
[Iš kinų į anglų kalbą vertė B.Vatsonas, iš anglų į lietuvių kalbą vertė B.Pruskaitė].

Pengo reikšmė ir vartojimas

Džuangdzi aprašomas Pengas tampa žymia literatūrine metafora, o lingvistiškai jis simbolizuoja didybę, didelį pažadą, puikius pasiekimus, pavyzdžiui idioma „Pengas nukeliauja  tūkstantį li” ( 鵬程萬里 péng chéng wànlǐ) reiškia „linkime jums šviesios, neribotos ateities”. Šis žodis taip pat yra dažnai sutinkamas kaip kinų vardas.

Literatūra:

  1. Michael, T. 2005, Pristine Dao, The– Metaphysics in Early Daoist Discourse, State University of New York Press, Albany.
  2. Immortal mountain.Chinese bestiary. Prieiga per internetą: https://immortalmountain.wordpress.com/glossary/chinese-bestiary/.[žiūrėta 2018 m. balandžio 15 d.].
  3. Allison, R. E. 1989,Chuang-Tzu for Spiritual Transformation: An Analysis of the Inner Chapters, Suny Press, 180.
  4. Mair, V. H. 2002,The Columbia history of Chinese literature, Columbia University Press, p. 298.
  5. Watson, B., 2012, The complete works of Zhuangji,Columbia University Press, New York.
0 votes