Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Šaolino vienuolynas

Šaolino vienuolynas

Šaolino vienuolynas (少林寺 Shao Lin Si) yra viena žinomiausių šventyklų Kinijoje, ir ne vien dėl savo plačios istorijos, ar vaidmens budizme, bet ir dėl savo kovos menų. Šaolino vienuolynas yra Sung Šano (嵩山 Song Shan) kalnuose, apie 80,5 km į pietvakarius nuo Džengdžou (郑州市 Zhengzhou) miesto, Henano provincijos sostinės. Šaolino vienuolynas buvo pastatytas 495 mūsų eros metais, kuomet indų budizmo vienuolis Ba Tuo, arba Buddhabhadra, atvyko į Kiniją skleisti budizmo. Šiaurinės Vei (北魏 Bei Wei, 386-535) dinastijos imperatorius Siao Ven Di (北魏孝文帝 Xiao Wen Di,  471-499 m.) įsakė šio vienuolio garbei pastatyti vienuolyną. Pagal vieną iš legendų, po vienuolyno statybų, teritorija buvo apsodinta jaunais medeliais, o iš to ir kilo vienuolyno pavadinimas (Shao – jaunas, Lin – miškas) (Shaolin Temple: beyond the Martial Arts 2005, p. 33).

Iš tikrųjų, vienuolyno pavadinimas buvo pasiskolintas iš šalia esančio Šao Ši Šan (少室山) kalno, pavadinimas tiesiog nurodė, jog vienuolynas stovi miškuose (林), šalia kalno Šao (少) Ši Šan (shaolin.lt).

Dzing Ži Dženo (Jing Ri Zhen) knygoje „Sung kalnas“ (嵩山 Song Shan), teigiama, jog vienuolynas buvo pastatytas Šao Ši (少室 Shao Shi) kalno papėdėjė, giliai miškuose, ir nuo to kilo pavadinimas „Šaolino vienuolynas“ (少林寺 Shao Lin Si). Tikslus pavadinimo vertimas, kuris tiesiog turėjo nusakyti, kur randasi vienuolynas buvo – „Vienuolynas Šao Ši kalno miškuose“ (shaolin.lt).

Svetimos šalies religijos mokymui skirto vienuolyno atsiradimo priežastys yra tiesiogiai susijusios su tuometine Kinijos politine padėtimi. Kai Kinijos šiaurė IV a. pab. buvo suvienyta To Ba (拓拔 To Ba) giminės klajoklių, jie įkūrė Vei (魏 Wei) imperiją. Kai To Ba Ju (拓拔余 Tuo Ba Yu, ?-452) po senelio mirties užėmė sostą, jis panaikino senelio įsaką apie budizmo draudimą. O 465 m. į sostą atėjus Tuoba Hong I, kuris buvo uolus ir nuoširdus budistas, V a. pabaigoje budizmas tapo įtakinga religija šiaurės Kinijoje. Todėl galima teigti, jog indų budizmo vienuolis Ba Tuo į Kiniją atvyko itin palankiu metu (shaolin.lt).

Šaolino vienuolynas ir kovos menai

Šaolino Ušu (武術 Wu Shu), dar kitaip vadinamo Kung Fu (功夫 Gong Fu) autorystė tradiciškai priskiriama kitam indų budistų vienuoliui Bodhidharmai (菩提達摩 Pu Ti Da Mo arba sutrumpintai 達摩 Da Mo) (shaolin.lt). Legenda pasakoja, jog jis atvyko į Šaolino vienuolyną VI a., kur prasėdėjo uoloje medituodamas devynerius metus. Šiomis dienomis ši uola yra vadinama Damo uola (china.org.cn). Pabudęs iš meditacijos, vienuolis, norėdamas susigražinti gebėjimą judėti, pradėjo praktikuoti tylios meditacijos praktiką (坐禅 Zuo Chan) su fiziniais pratimais. Iš jo kiti vienuoliai ir išmoko pirmąjį Šaolino Ušu kovinių veiksmų kompleksą (套路 Tao Lu) – „18 arhatų rankų“ (羅漢十八手 Luo Han Shi Ba Shou) (Arhatas ( 阿羅漢, A Luo Han, arhat) – Budos pasekėjas, pasiekęs paskutinio, ketvirtojo, šventumo laiptelio kelyje į Nirvaną ir visiškai išsilaisvinęs nuo žemiškų geismų). Tačiau patikimų šaltinių, jog Bodhidharma praktikavo kovos menus, nėra (shaolin.lt).

Šaolino vienuolynas turi ilgą kovos menų tradiciją, net ir posakis atsirado, jog „visi kovos menai (kungfu) yra iš Šaolino“. Kovos menai Šaoline buvo praktikuojami ir dėl savigynos, o vėliau vienuoliai prisidėdavo ir prie skirtingų dinastijos imperatorių apsaugos. Viskas prasidėjo po to, kai Tangų dinastijos (唐朝 Tang Chao, 618-907) valdymo laikotarpiu, 13 vienuolių išgelbėjo imperatorių Li Ši Min (李世民 Li Shi Min) nuo sukilėlių. Taip vienuolynas tapo garsus kovos menais.  Nuo to laiko, Šaolino vienuolynui buvo leista turėti vienuolių-karių, kad saugotų vienuolyno turtus. Mingų dinastijos laikotarpiu (1368-1644), Šaolino vienuolynas jau turėjo daugiau nei 1000 vienuolių-karių, kurie dažnai vyriausybės buvo naudojami numalšinti maištus (china.org.cn) (Shahar). Kai vienuolynui buvo suteiktas skambus vardas („Pirmasis Padangių valstybės vienuolynas pagal kovos meną“), vienuoliai praktikavo ne tik kovos menus be ginklo bei lazdos valdymo meną, bet gerokai paįvairino kovinį savo arsenalą. Pagal to meto tradicijas ėmė praktikuoti kovos būdus raiti ant žirgo bei pėsčiųjų rikiuotėje, naudojo išlenktus kardus ir net kariuomenėje populiarias ilgąsias ietis. Pradėjo formuotis Šaolino Ušu stilius, pagrįstas stipriais smūgiais, judėjimu tiesia linija, kova artimoje ir vidutinėje distancijoje bei trumpais puolimais su daugybe smūgių delnais ir alkūnėmis. Šaolino vienuolyne VII a. pr. jau buvo apie du tūkstančius mokinių. XIII a. Kinijos imperatoriškąjį sostą užgrobus mongolams, Šaolino vienuolynas buvo sugriautas, daugybė pastatų sudegė, vienuolių skaičius, pasak kronikų, nuo kelių tūkstančių sumažėjo iki vos daugiau šimto. Tuo metu vienuolynui vadovauti pradėjo 14-asis abatas Fu Ju. Naujasis vienuolyno vadovas surinko išssivaikščiojusius vienuolius ir ėmėsi sudegusių pastatų atstatymo darbų. Kadangi vienuolyno populiarumas išaugo labai sparčiai ir nebebuvo galima sutalpinti visų norinčių, Fu Ju sprendimu buvo įkurta keletas Šaolino vienuolyno filialų, tačiau jie nesivadino tuo pačiu vardu.  Šaolino vienuolyno istorijoje būta ir moterų vienuolių (尼姑 Ni Gu). Pirmasis toks atvejis – Šaolino vienuolė – užfiksuotas metraščiuose vos po keletos dešimtmečių, kai buvo įkurtas vienuolynas. Jau po Tangų epochos moterų – vienuolių atsiradimas vienuolyne pradėjo virsti tradicija. X-XII a. čia gyveno visa grupė moterų. Vienuolės apsigyvendavo tolimojoje vienuolyno dalyje, atskirtoje nuo likusių patalpų nediele siena. Pirmąją tikra vienuole-kovotoja Songų epochos pabaigoje XIII a. tapo moteris vardu Dži (Zhi), praminta „Šaolino fėja“. Šiandien vienuolės gyvena ne Šaolino vienuolyne, o „Pirmojo patriarcho buveinėje“ (初祖庵 Chu Zu An), nors formaliai jos yra laikomos Šaolino kovotojomis, socialiniai sukrėtimai, kuriuos išgyveno Kinija – „Sin Hai revoliucija“ (辛亥革命 Xin Hai Ge Ming) 1911 m., daugybė karinių konfliktų tarp vietinių karinių lyderių, taip pat vykusių ir Šaolino vienuolyno apylinkėse – darė įtaką vienuolyno gyvenimui. XX a. antrajame dešimtmetyje iš trijų šimtų liko tik šimtas vienuolių. Didžiausias smūgis vienuolynui buvo suduotas 1928 m., kai Šaolino vienuolynas atsidūrė ginkluoto konflikto, vykusio tarp vietinių lyderių, centre. Fan Džung Siu (樊钟秀 Fan Zhong Xiu, 1888-1930), pasiskelbęs „Valstybės formavimo armijos“ vadu, ėmė plėšikauti vienuolyno apylinkėse. Tačiau vienos iš kariuomenių lyderis generolas Ši Jou San (石友三 Shi You San, 1891-1940), stojęs centrinės vyriausybės pusėn, nusprendė pasipriešinti plėšikaujančiai, „Valstybės formavimo armijai“. Kovo 25 d. Ši Jou San įsakė užimti vienuolyną. Plėšikų vadui pavyko pasislėpti, o įniršę Ši Jou San kariai vienuolyną padegė, o padegimui, iš gretimai esančio Deng Fengo kaimo net specialiai buvo atgabenta žibalo. Tai buvo pats didžiausias gaisras per visą vienuolyno istoriją. Ugnis siautėjo daugiau nei 40 dienų, vienuolynas išdegė beveik iki pamatų. Liko stovėti tik akmeninės stelos ir keletas salių, pastatytų iš akmens. Buvo sunaikinta dalis neįkainojamų Šaolino traktatų, daugybė schemų ir piešinių.  Po grandiozinio 1928 m. gaisro, išlikusioji ir iš dalies atstatyta vienuolyno dalis buvo dar kartą sugriauta japonų kariuomenės 1944 m. (Antrojo Kinijos-Japonijos karo metu (1937 m. liepos 7 d.-1945 m. rugsėjo 9 d.). Tačiau žmonių sąmonėje vienuolyno šlovė toli gražu neišblėso. Greičiau atvirkščiai – nepaisant sugriovimo, vienuolynas dar labiau ėmė asocijuotis su šventa vieta, kuri nežūva net gaisruose (shaolin.lt; Shahar; shaolin-overseas.org).

Šaolinas šiandien

Šiandien Šaolino vienuolynas – tai didžiulis sakralinių pastatų kompleksas, nors ne visi jie atstatyti po 1928 m. gaisro. Dar XIX a. pab. vienuolyno teritorijoje buvo daugiau nei penkiasdešimt įvairiausių statinių, tačiau šiandien yra atstatyta tik pusė iš jų. Rekonstrukcija atliekama daugiausia aukomis, kurios vertinamos kaip ypatingos budistinės dorovės apraiška, didžiules lėšas skyrė ir japonų Šio Rin Dzi Ken Po (jap. 少林寺拳法, Sho Rin Ji Ken Po, kin. Shao Lin Si Quan Fa) asociacija, įvairios Šaolino Ušu asociacijos iš viso pasaulio bei kinų išeiviai. Lėšų rinkimui buvo įkurta net Šaolino vienuolyno labdaros asociacija, tačiau aukų nepakanka.

Vienuolyno struktūra

Didžioji šiandieninio vienuolyno statinių dalis yra išlikusi nuo XVIII a. Įėjimą į vienuolyną užtveria 1704 m. pastatyti didžiuliai (12 m aukščio) vartai – „Kalnų vartai“ (山門 Shan Men). Iki tol pagrindiniai Šaolino vartai buvo už jų stovinti dabartinė „Dangiškojo valdovo salė“ (天王殿 Tian Wang Dian). Virš įėjimo galima pastebėti kaligrafinį užrašą „Shao Lin Si“ („Šaolino vienuolynas“). Būtent – vartai ir užrašas virš jų – tapo vienuolyno „vizitine kortele“. Vienuoliai naudojasi įėjimu, esančiu dešinėje pusėje nuo pagrindinių vartų, kurie veda tiesiai į vienuolių celes. Priešais „Kalnų vartus“ stovi du liūtai (tradiciškai – vienas moteriškos (letena prispaudęs mažą liūtuką), kitas – vyriškos (letena prispaudęs perlą) giminės), Budos simboliai, saugantys nuo piktųjų dvasių, o ant sienų kairėje ir dešinėje nutapyti du budizmo mokymo Dharmos (法 Fa) ratai ir užrašai: „Patriarchų ištakos ir tiesos šaknys“, „Žemėje, kaip ir danguje, tai pirmiausias [vienuolynas] tarp keturių jūrų ir žymiųjų kalnų“. Už vartų atsiveria ilgas kiemas, jame ilgomis eilėmis sustatytos stelos (天王殿碑林 Tian Wang Dian Bei Lin), skirtos žymiems vienuoliams ir čia apsilankiusių svečių atminimui. Du didžiuliai statiniai „Palaimingųjų debesų salė“ ir „Atėjusiojo iš Vakarų salė” (西来堂 Xi Lai Tang), skirta Bodhidharmai, pastatyti XIX a. vid., buvo visiškai sunaikinti gaisrų metu, ir buvo atstatyti tik 1984-1985 m. Šonuose prie „Dangiškojo valdovo salės“ prisišliejusi Kimnaros šventyklėlė (紧那罗殿 Jin Na Luo Dian), „Šeštojo patriarcho salė“ (六祖殿 Liu Zu Dian) pastatyta šeštojo Čan budizmo (禅 Chan) patriarcho Huei Nengo (慧能 Huei Neng, 638–713) garbei. Kiekvienoje jų budintis vienuolis skaito maldas bei degina smilkalus. Didžiulė centrinė maldų salė – „Dharmos salė“ (法堂 Fa Tang), pastatyta dar XVI a. buvo restauruota 1981 m. japonų Šio Rin Dzi Ken Po asociacijos lėšomis. Netoliese 1750 m. buvo pastatytas speciali vienuolyno abato poilsio salė (方丈退去 Fang Zhang Tui Qu), užėmusi apie 200 m2, kuri taip pat buvo sudegusi 1928 m. ir atstatyta 1984 m. Vienuolynas pakopomis kyla į viršų. Nedidelė šventykla – „Stovinčiojo sniege salė“ (立雪亭 Li Xue Ting), primena vienuoliams antrojo Čan budizmo patriarcho Hui Ke žygdarbį, kuris praklūpėjo tris dienas sniege maldaudamas Bodhidharmos priimti jį mokiniu.

Dešinėje pusėje esančioje salėje saugomas žymusis Bodhidharmos akmuo („Šėšėlių akmuo“). Tolimiausiame kampe yra „Tūkstančio Budų salė“ (千佛殿 Qian Fo Dian), pastatyta 1588 m. Jos sienose nutapytos scenos iš budistų šventųjų arhatų gyvenimo. Čia vyko vienuolių-kovotojų (武僧 Wu Seng) treniruotės, beje, daugelis Šaolino kovinių veiksmų kompleksų paskaičiuoti būtent šios salės plotui. Jos akmeninėse grindyse matyti įdubos – čia vienuoliai praktikavo ypatingo tipo judesius, kurių metu stipriai mušdavo kojos padu į grindinį (spėjama, kad duobės atsirado praktikuojant specialų pratimą vadinamą „Širdies ir proto vienybe“ (心意把 Xin Yi Ba) arba veiksmą vadinamą „Tiesiai į tikslą“ (就地 Jiu Di)).

Vienuolynas padalintas į dvi dalis: centrinę ir dvi šonines. Centrinė dalis seniausia, šoninės dalys buvo pristatytos vėliau. Kairiajame sparne yra nedidelis treniruočių kiemas, apsuptas ilga, keturkampe galerija.

Kiemas pietinėje dalyje ribojasi su vienuolyno vaistine. Šiame kieme treniruotės vyksta labai retai, jis per mažas, kad jame tilptų visa kovinė Šaolino brolija. Todėl vienuoliai praktikuoja kovos menus ant kalnų terasų, esančių už vienuolyno. Dešiniajame vienuolyno sparne yra įkurtas nedidelis sodas, kuriame šiandien po stikliniais gaubtais saugomos VII-XVIII a. stelos, vienu ar kitokiu būdu susijusios su vienuolynu.

Dešiniajame sparne yra vienuoliams skirtos patalpos. Celėje įprastai yra dvi arba keturios viena virš kitos esančios lovos, nedidelis staliukas atstoja altorių, ant jo dažniausiai pastatoma gailestingumo dievybė Guan Ši In (觀世音 Guan Shi Yin), kovos menų globėjo, generolo Guan Ju (關羽 Guan Yu) statulos, vaisiai, keletas budistinių sutrų. Daugelyje celių stovi žmogaus ūgio ventiliatoriai, nes vasarą Sung Šano kalnuose (嵩山 Song Shan) labai tvanku. Beveik išdžiūvusio upelio kairiajame krante stovi prabangi „Dešimties krypčių Čan šventykla“ (十方禅院 Shi Fang Chan Yuan), dar kitaip vadinama „Dešimties tūkstančių arhatų vienuolynu“ (万羅漢堂 Wan Luo Han Tang), pastatyta 1512 m.

Šaolino kalno papėdėje yra žymiosios budizmo patriarchų ir Šaolino vienuolių kapinės – „Pagodų miškas“ (塔林 Ta Lin). Pati seniausia iki šių dienų išlikusi pagoda, kurioje palaidotas vienuolis Fu Juanas (Fu Yuan, ?-791 m.) vienuolikos „laiptų“. Šiandien „Pagodų miške“ išlikę 229 pagodos (shaolin.org.cn; Schwenk; Overill; shaolin.lt).

Valstybė suinteresuota paversti Šaolino vienuolyną muziejumi, turistiniu kompleksu. Dėl didžiulo turistų antplūdžio pakito Dengfengo (登封 Deng Feng) apskritis – čia susiformavo Dengfengo miestas. Buvusiame užkampyje ir nepatraukliame kaimelyje, per keletą metų virtusiame miestu, statomi daugiaaukščiai pastatai ir kotedžai, steigiami viešbučiai.

Šiandieniniame Šaolino vienuolyne vos šimtas vienuolių ir tik pusė iš jų praktikuoja Ušu. Likusieji laikomi tradicinės medicinos žinovais, kurie daugelį medicinos receptų saugo paslaptyje.

Mokytis Šaolino vienuolyne gali tik vienuoliai ir pašvęsti mokiniai. Šalia egzistuoja ir keletas labai rimtų pasaulietinių mokyklų, kur tęsiama Šaolino tradicija, o moko įprastai jose buvę vienuoliai. Šaolino Ušu iškeliavo toli už vienuolyno sienų. Dengfengo apskrityje, kur yra Šaolino vienuolynas, daugelyje kiemų vakarais vyksta Ušu treniruotės. Be abejo, savo lygiu didžioji jų dalis nusileidžia vienuolynui, tačiau nepaisant to, tai tikros Šaolino tradicijos apraiškos.

Vienuolyno lankymas

Šiandien atvykus į Šaolino vienuolyną automobilius reikia palikti beveik už dviejų kilometrų esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje ir toliau keliauti pėsčiomis (yra ir alternatyva – elektrokarai, iš kitos upelio pusės privežantys iki pat vienuolyno vartų). Dešinėje ir kairėje kelio pusėje matyti dešimtys didelių ištryptų treniruočių aikštelių – čia treniruojasi keleto sporto mokyklų, esančių šalia vienuolyno, auklėtiniai. Patys vienuoliai praktikuoja kovos menus tik už vienuolyno sienų ir pašalinių neįsileidžia. Praeito amžiaus devintojo dešimtmečio pradžioje buvo baigtos didžiulių „Šaolino Ušu rūmų“ (少林寺武术馆 Shao Lin Si Wu Shu Guan) statybos – prabangios Šaolino kovos meno mokyklos, kuri daugiausia skirta užsieniečiams. Šalia jos veikia ir viešbutis „Zen hotel“. Šie rūmai – tai prabangus treniruočių kompleksas. Studijos čia mokamos ir yra vienos brangiausių Kinijoje. Čia daugiausia apsistoja pro šalį važiuojantys turistai, kurie per savaitę išmokomi vieno kovos meno komplekso ir jiems išduodamas diplomas nepriklausomai nuo jų meistriškumo lygio (shaolin.lt).

 

Šaltiniai:

Chinascope, 2005. Shaolin Temple: beyond the Martial Arts. Chinascope [žiūrėta: 2015-03-28].

CCTV, 2009. Tang Dynasty – Shaolin Temple. CCTV [internete] rasta: <http://www.china.org.cn/travel/2009-11/09/content_18854256.htm> [žiūrėta: 2015-03-28].

Overill, R. E., 2008. The Shaolin Temples: a Status Report [internete] rasta: <čia> [žiūrėti: 2015-05-22]

Šaolino istorija, [internete] rasta: <http://shaolin.lt/saolinas/istorija/> [žiūrėta: 2015-03-28].

Šaolinas šiandien, [internete] rasta: < http://shaolin.lt/saolinas/saolinas-siandien/> [žiūrėta: 2015-05-22].

Schwenk, U., (Ying Zi Long) n. d. Songshan Shaolin Temple: A journey through the past. [internete] rasta: < http://www.russbo.com/files/book/shaolinspecedeng.pdf> [žiūrėta: 2015-05-22].

Shahar, M., 2008. The Shaolin Monastery – History, Religion and the Chinese Martial Arts [e-book] University of Hawai‘i Press. [internete] rasta: Google Books <https://books.google.lt> [žiūrėta: 2015-04-25].

 

Papildomai žiūrėti:

http://www.shaolindisciplesunion.com/SHAOLINTEMPLE.html

http://www.shaolin.org.cn/templates/EN_T_new_3list/index.aspx?nodeid=315

http://shaolin-overseas.org/KungFu_History.html

1 vote