Spalvų simbolika Kinijoje

Spalvų simbolika – su spalvomis susijusių simbolių visuma. Nuo seniausių laikų prietaringojoje ir ritualus praktikuojančioje Kinijoje spalvos užėmė svarbią vietą religinėse, politinėse ceremonijose ir praktikose. Spalva suprantama kaip kosminės energijos či (气 qi) apraiška, formuojanti žmogaus asmeninę energiją ir likimą.

Penkių elemetų teorija

Prieš atsirandant Penkių elementų (五行 wu xing) teorijai, buvo dvi pradinės, neatskiriamos, viena kitai prieštaraujančios, bet kartu papildančios ir tobulą harmoniją sukuriančios spalvos – juoda ir balta, dar vadinamos in (阴) ir jang (阳). In ir jang laikomos pagrindinėmis gyvenimo jėgomis ir žymimos poromis: saulė-mėnulis, pilna-tuščia, šviesu-tamsu, stipru-silpna, vyras-moteris ir kt. Jeigu viena šių jėgų vyrauja, rezultatas – mirtis, sunaikinimas; gyvenimas neegzistuoja be šių dviejų principinių jėgų. Pusiausvyra lemia harmoniją, kai nors ir laikinas pusiausvyros sutrikdymas reiškia neramumus ar ligas (Parraman 2010, p. 276).

Atsiradus Penkių elementų teorijai, spalvų spektras pasipildė raudona, geltona ir žalia spalvomis. Penkių elementų teorija remiasi interaktyvių gamtos jėgų kūrimo ir destrukcijos principo ciklu.

Elementai (vanduo, medis, ugnis, žemė ir metalas), galintys ir kurti, ir griauti, sudarė penkiakampės žvaigždės pavidalo ciklą, pavaizduotą iliustracijoje (pilka rodyklė – kūrimo, raudona – destrukcijos). Kiekvienam iš penkių elementų priskirta tam tikra spalva ir gyvūnas, kurie pasižymėjo tik jiems būdingomis ypatybėmis: vanduo – juoda (juodasis vėžlys – 黑龟 hei gui), medis – žaliai mėlyna (mėlynasis drakonas – 蓝龙 lan long), ugnis – raudona (raudonasis feniksas – 红凤 hong feng), žemė – geltona, auksinė (geltonasis drakonas – 黄龙 huang long), metalas – balta (baltasis tigras – 白虎 bai hu) (Brahm 2008, p. 7).

Penkių elementų teorija iškelia dangaus, žmogaus ir žemės harmoningus ryšius ir sąveikas, o tai užima didelę vietą ne tik kultūriniame kontekste, bet ir gamtos moksluose. Net ir šiais laikais, mokslui gerokai pažengus į priekį, diskutuojama, ar modernusis mokslas gali patvirtinti, ar paneigti šią tūkstantmetę teoriją (Parraman 2010, p. 275).

Nesuskaičiuojama daugybė kinų papročių yra nulemti Penkių elementų teorijos – keletą tūkstančių metų kinų kultūroje spalvų parinkimas turėjo išskirtinę vietą. Kinijos visuomenė buvo labai priklausoma nuo įvairių spalvų, kurios arba nešė sėkmę, buvo palankios, arba ne, kitaip sakant, tiesiogiai darė įtaką žmonių gyvenimui ir aplinkai. Nuo pat pradžių Penkių elementų teorija buvo naudojama įvairiose gyvenimo srityse, skirtingai interpretuojama, kiekviena interpretacija pabrėžia skirtingus visatos dėsnių ir žmonijos paskirties aspektus. Dar vėliau tapusi oficialia politinės doktrinos dalimi, teorija funkcionavo kaip aukštesniųjų jėgų, dangaus įstatymų išraiška (Parraman 2010, p. 277–278).

Spalvų ypatybės

Juoda (黑色 hei se). Žiemos spalva. Tai viena iš dviejų pradinių in ir jang spalvų, simbolizavusi moteriškąjį in pradą. Kitaip nei europietiškoje kultūroje, juoda Kinijoje nereiškė blogos lemties, nelaimės ar liūdesio. Juoda spalva senovėje buvo paslapties apsupta dangaus spalva, šiaurinė žvaigždė – imperatoriaus Tian Di (天 帝 – Dangiškojo imperatoriaus) buvimo vieta, todėl Senovės Kinijoje juoda buvo visų spalvų valdovė. Taip pat Senovės Kinijoje ji buvo ilgiausiai garbinama (Wang 2008). Tai – jaunų berniukų, turinčių pratęsti giminės, protėvių liniją, spalva, reiškianti tekėjimą, gylį, neveiklumą, paslaptingumą, saugojimą, nemirtingumą, stabilumą, pasitikėjimą, prisitaikymą, žinias, pasitikėjimą, galią, karjerą, valią, emocinę apsaugą (Kästle 2013).

Balta spalva (白色 bai se). Rudens spalva. Antroji pradinė in ir jang spalva, atspindėjusi vyriškąjį pradą jang. Daugumoje Azijos šalių, taip pat ir Kinijoje, baltos spalvos nešiojimas reiškia gedulą; baltus drabužius ir galvos apdangalus kinai nešiodavo tik gedėdami (Dresser 1996, p. 64). Balta spalva taip pat simbolizuoja sąlytį, vysmą, džiūvimą, mirtį, liūdesį, teisingumą, tyrumą, intuiciją, stiprybę; su ja siejamos protėvių dvasios ir vaiduokliai (Kästle 2013). Kinų kultūroje pasakymas „baltasis įvykis“ reiškia laidotuves (Rossbach, Yun 1993, p. 15).

Žalia (žaliai mėlyna) spalva (绿色 lu se) turi teigiamų asociacijų – sveikata, gerovė klestėjimas ir harmonija (Dresser 1996, p. 64). Tai gamtos, pavasario simbolis, reiškiantis pabudimą, atgimimą ir naują viltį žmonijai (Lee, 2012 p. 9); augimą, kūrimą, dygimą, siekimą, palankumą, sveikatą, harmoniją, atradimą, ramybę, jautrumą, savęs užtikrinimą (Kästle 2013).

Geltona (黄色 huang se). Vėlyvos vasaros spalva. Kinija dažnai dar vadinama geltonąja žeme; motina Geltonoji upė (黄河 Huanghe) laikoma vienu pagrindinių kinų tautos simbolių (China encyclopedia, 2008 p. 4), o pirmojo imperatoriaus  Huangdi (黃帝 Geltonasis imperatorius) valdymo metu (2698–2599 m. pr. m. e.) buvo garbinama tik viena spalva – geltona. Taip buvo dėl to, kad ji simbolizuoja centrą – žemę, ir dėl to, kad atspalviai panašūs į auksą. Tai penkių legendinių imperatorių spalva. Vėlesnėse Šangų (商朝), Tangų (唐朝), Džou (周朝) ir Čin (秦朝) dinastijose imperatoriai rinkosi Penkių elementų teorija pagrįstas spalvas. Geltona – centrinė spalva, simbolizuojanti žemę. Net yra sakoma: „Geltona kontroliuoja in ir jang.“ Tai neutralumo spalva, visų kitų spalvų centras. Įprastai žmonėms buvo uždrausta dėvėti geltonus drabužius (Wang 2008). Geltona taip pat siejama su mityba, parama, stabilizavimu, nokimu, įžeminimu, kietumu, patikimumu, šiluma, aiškumu, sąžiningumu, empatija (Kästle 2013).

Raudona (红 色 hong se), arba kitaip vasaros, spalva senovėje savo pavadinimą ir savybes gavo iš ugnies. Kitaip nei daugelyje šalių, kur ugnis yra pavojaus ir naikinimo simbolis, Kinijoje ugnis ir raudona laikomi gera nešančiais dalykais. Pagal kinų tradicijas raudona reiškia laimę. Džiaugsmingomis progomis, pvz.,  kinų Naujaisiais metais, vaiko gimimo ar santuokos šventėse, visur vyrauja raudona spalva, spinduliuojanti gyvenimo energiją ir laimę (Rossbach, Yun 1993, p. 16). Tai tradicinė vestuvių spalva, taip pat simbolizuojanti plėtrą, žydėjimą, dinamiką, entuziazmą, aukštus siekius, sėkmę, šventes, laimę, gyvybingumą, ilgą gyvenimą, pinigus (Kästle 2013). Moderniaisiais amžiais, ypač po to, kai Kinijos komunistų partija perėmė valdžią, raudona pradėta naudoti dar plačiau; šiek tiek pakito ir reikšmė – ši spalva pradėjo reikšti pavojų, smurtą ir radikalius veiksmus (Wang 2008).

Spalvų simbolika šiandien

Geltona vis dar siejama su kilmingumu. Geltonos spalvos drabužiai ir objektai atspindi aukštesnį socialinį statusą. Nors kiekviena dinastija turėjo savo spalvų reitingavimą, geltona išliko imperatoriškąja spalva. Net ir įėjimas į rūmus vadinamas „Geltonosiomis durimis“. Taip pat geltona ir jos atspalviai yra pagrindinė budizmo spalva, čia ji simbolizuoja laisvę nuo pasaulio reikalų.

Žaliai mėlyna spalva simbolizuoja pavasario jėgą ir gyvybę, todėl tie, kurie nori ilgaamžiškumo ir harmonijos, turėtų puoštis žaliai mėlyna spalva (Kästle 2013). Vis dėlto Kinijoje reikėtų vengti žalių kepurių ir skrybėlių, ypač vyrams, nes tai jos nešiotojui reiškia sutuoktinio neištikimybę (Dresser 1996, p. 63).

Balta – tai nežinomybės ir tyrumo simbolis, tačiau baltos spalvos rūbų dėvėjimas per vestuves labai blogas ženklas. Tikima, jog tai gali sukelti jaunųjų skyrybas, atnešti ligų ar net sukelti mirtį. Juoda spalva vestuvėse, lygiai taip pat kaip ir balta, neša nelaimę (Dresser 1996, p. 64).

Juoda – žiemos ir Vakarų dangaus, kuris laiko rojų, simbolis. Juoda naudojama nežinomiems laikams arba žiemos metui apibūdinti.

Raudona, kaip ir anksčiau, naudojama džiaugsmui ir laimei išreikšti. Po Mingų dinastijos tik imperatorius ir jo artimieji galėjo turėti namus raudonomis sienomis ir geltonu stogu. Visi kiti galėjo gyventi mėlynų plytų namuose su mėlynais stogais. Šiandien didžioji dalis namų yra balti su juodais stogais (Kästle 2013). Dar tikima, kad raudonas rašalas, tiksliau raudonu rašalu užrašytas vardas, gali prišaukti mirtį ir yra laikomas dideliu įžeidimu (Dresser 1996, p. 64).

Įprastai, net ir renkantis namų interjerą, pirmiausia renkamasi spalva (būtinai pagal Penkių elementų teoriją), o ne forma ar medžiaga, iš kurios baldai pagaminti (Parraman 2010, p. 284).

 

Naudota literatūra:

Brahm L. J., Elements of China: water, wood, fire, earth, gold.Beijing: China Intercontinental Press.

China Encyclopedia Compilation Group, 2008. China Encyclopedia. Beijing: China Intercontinental Press.

Dresser N., 1996. Multicultural manners essential rules of etiquette for the 21st century. [e. knyga]. New Jersey: Hoboken. Rasta: Google Books <http://books.google.com> žiūrėta: [2014 m. kovo 25 d.].

Kästle K., 2013. Symbolism of Colours, Asscociations of The Five Elements, Chinese Beliefs, and Feng Shui. One World – Nations Online. [internete] rasta: <http:// http://www.nationsonline.org/oneworld/Chinese_Customs/colours.htm> žiūrėta: [2014 m. kovo 20 d.].

Lee T. R., 2012. Heaven, Earth and Humans: Color Harmony in Chinese Culture. Obuda University e-Bulletin. [internete] rasta: < http://uni-obuda.hu/e-bulletin/Lee_3.pdf> žiūrėta: [2014 m. kovo 20 d.].

Parraman C., 2010. Colour Coded. [e. knyga]. Bradford: Society of Dyers and Colourists. Rasta: Google Books <http://books.google.com> žiūrėta: [2014 m. kovo 25 d.].

Rossbach S., Yue L., 1993. Livng Color: Master Lin‘s Guide to Feng Shui and the Art of Color. New York: Kodansha America.

Wang Z., 2008. Brief Introduction to Chinese Culture: Colors in Traditional Chinese Culture. Pureinsight. [internete] rasta: <http://www.pureinsight.org/node/4096> žiūrėta: [2014 m. kovo 20 d.].

Redagavo Simona Survilaitė