Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Terakotinė armija

Terakotinė armija

Terakotinė armija (兵馬俑, 兵马俑 bingma yong), pažodžiui verčiant iš kinų kalbos – kareivių ir arklių laidotuvių skulptūros – Čin Ši Huangdi (秦始皇帝 Qin Shi Huangdi), pirmojo Kinijos imperatoriaus (259-210 m. pr. Kr.), mauzoliejuje esančios terakotinių karių ir arklių skulptūros. 1987-aisiais UNESCO kapavietę įtraukė į Pasaulio paveldo sąrašą.

Atradimo istorija

Čin Ši Huangdi mauzoliejaus skulptūros buvo atrastos 1974-tų metų pavasarį, Šansi (Shanxi) provincijoje, 37 kilometrai į rytus nuo Siano (Xian), septynių vietinių Jang (Yang) kaimo valstiečių: Jang Peijano (Yang Peiyan), Jang Venhai (Yang Wenhai), Jang Sinmano (Yang Xinman), Vang Pudži (Wang Puzhi), Jang Jansino (Yang Yanxin), Jang Džifos (Yang Zhifa) ir Jang Čiuani (Yang Quanyi). Terakotiniai kariai buvo rasti visiškai atsitiktinai – kasant šulinį. Vienas iš atradėjų – Jang Čiuani – pasakoja: „Tada, 1974 metų kovą, kasant šulinį vienas fermerių – Džifa – maždaug 15 metrų gylyje į kažką atsimušė. Iš pradžių pamatėme tik viršugalvį, tačiau kasant toliau atsidengė visa galva. Džifa galvojo, kad galės parduoti šią relikviją už poros cigarečių pakelių kainą, tad plaktuku atskyrė galvą nuo likusio kūno. Atnešus į kaimą visi bijojo ją paliesti. Mes galvojome, kad tai gali būti statula iš kokios nors šventyklos – greičiausiai Budos. Bijojome, kad Buda mus nubaus“ (Parry 2007, p. 66) Kai šiuo radiniu susidomėjo valstybės pareigūnai ir archeologai, buvo pradėti kasinėjimai. Kelių metų bėgyje kasinėjimų teritorija buvo paskelbta valstybine nuosavybe ir kaimo žmonės, gavę kompensacijas, buvo iškeldinti. Muziejus buvo atidarytas 1979 m.

Čin Ši Huangdi

Čin Ši Huangdi, kuriam šis mauzoliejus buvo statytas, buvo ypatinga asmenybė Kinijos istorijoje. Jis buvo pirmasis Čin (Qin) dinastijos imperatorius, per dešimt metų suvienijo Kiniją. Jo valdymas vertinamas labai skirtingai. Šis imperatorius įvedė daugybę reformų: administracinio valdymo, rašto, matavimo vienetų ir valiutų sistemų suvienodinimo, ideologinių, žemės ūkio. Jis padarė didelę įtaką tolimesnei Kinijos istorijai ir kultūrai. Tačiau jo reformos buvo vykdomos pernelyg staigiai, neretai brutualiomis priemonėmis. Dėl šių despotiškų reformų šalyje kilo pilietiniai karai, sukilimai (Varnienė 2003, p. 194). Praėjus keturiems metams po imperatoriaus mirties (210 m. pr. Kr.), 206 m. pr. Kr. dinastija žlugo.

Mauzoliejaus statymas

Čin Ši Huangdi pradėjo statytis savo kapavietę dar valdymo pradžioje. Iš visų provincijų dirbo apie 700 000 darbininkų, kurie triūsė milžiniškame piliakalnyje, kurdami požeminį miestą, skirtą imperatoriaus pomirtiniam poilsiui (UNESCO, 1987).

Sima Čian (Sima Qian), žinomas kaip Kinijos istorijos tėvas, gyvenęs 145-86 m. pr. Kr., „Istorijos knygos“ (Shiji) autorius, rašė, jog ūkininkai turėjo dirbti dieną naktį, o išsisukinėjantys buvo žudomi vietoje. Tai patvirtino netoli nuo mauzoliejus kinų archeologų atrastos masinės to laikotarpio žmonių kapavietės. Imperatorius į savo amžino poilsio vietą kartu pasiėmė ne tik visas jam kūdikių nepagimdžiusias suguloves ar žmonas, bet ir kapavietės architektus, menininkus, inžinierius, paprastus darbininkus – visus, kurie buvo prisidėję prie statybų, kurie žinojo kelią į kapo vidų. Šios kinų istoriko Sima Čian pasakojimo dalies patikrinti kol kas neįmanoma, nes paties imperatoriaus kapas iki šiol nėra atkastas (Lapinskas, 2010).

Karių skulptūrų gaminimas ir išvaizda

Skulptūros būdavo pradedamos gaminti nuo liemens. Svorio centras – figūros apatinė dalis – monolitinis, masyviausias. Viršutinės skulptūros dalys buvo tuščiavidurės. Galva ir rankos prie figūros pritvirtinamos jau išdegus ją krosnyje. Tokią skulptūrą išdegti trukdavo keletą dienų, krosnis turėjo būti įkaitinta iki 1000ºC karščio temperatūros. Kai visa skulptūra būdavo išdegta, skulptoriai galvą padengdavo papildomu molio sluoksniu ir išgaudavo įvairias smulkias detales, taip suteikdami kiekvienam kariui unikalią išvaizdą – skirtingos veido išraiškos, šukuosenų detalės. Gamybos pabaigoje, figūros būdavo nudažomos ryškiomis spalvomis. Tačiau per du tūstančius metų dažai visiškai nubluko. Dabar jau yra žinoma, kad to meto kariuomenėje ir valdininkų tarpe vyravo juodos spalvos apdarai.

Didžioji dalis armijos užima poziciją „laisvai“, tačiau stovėsena nevienoda. Mažesnioji dalis karių priklaupę ant vieno kelio, dažniausiai lankininkai. Taip pat skiriasi figūrų aukštis – svyruoja nuo 1,75 iki 2 metrų. Paprastų terakotinių pėstininkų ūgis 1,75-1,85 m. Generolai, karininkai – nuo 1,85 iki 2 m. Jie nuo pėstininkų skiriasi ne tik ūgiu, bet ir stambesniu sudėjimu ar didesniu pilvu, įmantresne apranga, šukuosena. Dauguma karių dėvi kruopščiai išdailintus šarvus ir aptemptas kelnes. Apauti batais iki kelių, taip pat ant kaklo beveik visi turi kaklaskares. Karių laikomi tikri to meto ginklai – ietys, kardai, lankai – iki mūsų dienų neišliko. Visi kariai veidais yra atsisukę į Rytus – ten, kur buvo imperatoriaus užkariautos valstybės.

Kapavietės mastai

Nuo to laiko, kai terakotinė kariuomenė buvo aptikta, archeologai atrado apie aštuonis tūkstančius karių skulptūrų, 130 karo vežimų, 520 arklių, 150 žirgų su raiteliais, tikrų, III a. pr. Kr. naudotų ginklų ir šilkinių drabužių liekanų. Dabar kinų archeologai jau yra nustatę, kad tuomet, kai po Čin Ši Huangdi mirties jo kūnas buvo atgabentas į sostinę (teigiama, kad imperatorius mirė arba buvo nužudytas inspektuojančios kelionės po šalį metu), jo kapo statybos darbai dar nebuvo baigti. Tuo metu kaip tik buvo darbuojamasi prie terakotinės kariaunos. Čia, pagal pradinį sumanymą, turėjo būti keturios didelės šachtos su dešimčia tūkstančių kareivių. Tačiau trečioji nėra užbaigta, o ketvirtoji rasta tik pradėta.

Pirmojoje 210×60 m dydžio šachtoje, 5 m gylyje rasta beveik 6 tūkst. pėstininkų, sustatytų vienuolikoje paraleliai išdėstytų koridorių. Pėstininkų priešakyje stovėjo žirgais kinkyti karo vežimai, kurie, skirtingai nuo terakotinių karių bei žirgų skulptūrų, buvo mediniai, todėl iki mūsų dienų išliko tik jų nuolaužos. Aplink juos stovintys pėstininkai ginkluoti šešių metrų ilgio ietimis, specialiai skirtomis neprileisti priešų prie žirgų. Ant dviejų vežimų buvo įtvirtinti signaliniai varpai ir būgnai, kuriais duodamos komandos bei nurodomos puolimo kryptys. Dviejuose šių koridorių – šiauriniame ir rytiniame − išrikiuoti kariai flanguose saugo priėjimą prie pagrindinių kariuomenės dalinių.

Antrojoje požeminėje šachtoje, esančioje už dviejų dešimčių metrų nuo pirmosios, kol kas atrasta apie 1 400 terakotinių karių ir žirgų, šie skiriasi nuo atrastųjų pirmojoje šachtoje. Trečiojoje atrastos tik 68 figūros – manoma, kad tai štabo karininkai bei jų patikėtiniai (Lapinskas, 2010).

Terakotinės armijos „kaimynai“

Archeologo Duan Čingbo (Duan Chingbo) vadovaujama mokslininkų grupė vos už 900 m nuo mauzoliejaus aptiko taip pat kruopščiai atliktas, natūralaus dydžio terakotinės orkestro figūras. Manoma, kad prie šių figūrų buvo tikri muzikos instrumentai, kurie per tiek laiko neišliko. Šalia muzikantų yra terakotiniai mokslininkai bei valdininkai, akrobatai, imtininkai, tarnai bei arklidžių prižiūrėtojai. Šios figūros buvo patalpintos nišose, esančiose požeminio koridoriaus sienose. Viename posūkių toliau besitęsiantis siauras požeminis koridorius buvo užpildytas natūralaus dydžio gervėmis, gulbėmis bei žąsimis. Skirtingai nuo iki šiol aptiktų radinių, figūros buvo pagamintos ne iš degto molio, o iš bronzos. Iki šiol nieko panašaus nebuvo aptikta ir vis dar nežinoma, kaip jos buvo pagamintos. Ta pati archeologų grupė aptiko ir dirbtuves, kuriose buvo gaminami terakotinių karių šarvai (Lapinskas, 2010).

Tyrimai

Čin Ši Huangdi pomirtinis kompleksas − didžiausia ir didingiausia imperatoriška kapavietė visame pasaulyje. Specialistų teigimu, visas kompleksas vaizduoja milžinišką drakono (imperatoriaus simbolio) siluetą, o mauzoliejus, esantis pusantro kilometro į vakarus nuo terakotos kariuomenės, yra šio drakono akyje. Iki šiol atlikti tyrimai rodo, kad kompleksas sudarytas iš trijų dalių – išorinio ir vidinio miestų bei paties imperatoriaus mauzoliejaus.

Pasitelkęs moderniausią įrangą, tyrimus tęsia Šensi (Shenxi) apskrities archeologijos instituto tyrinėtojas Duan Čingbo, teigiantis, kad pavyko nustatyti, jog komplekso viduryje esančioje kalvoje slypinti struktūra yra pusiau perskelta 30 m aukščio, devynių aukštų laiptuotoji piramidė (kartais apibūdinama kaip keturios sujungtos piramidės). Tyrimai parodė, kad „piramidės“ viduryje, 50 m gylyje yra masyvus akmens blokas. Anot archeologo, tikėtina, kad tai ir yra imperatoriaus Čin Ši Huangdi kapo dangtis. Jos viršutinė dalis atvira. Tokia forma galėjo būti padaryta, kad imperatoriaus siela be trukdžių galėtų pakilti į dangų, – mano tyrinėtojai (Lapinskas, 2010).

Įdomūs faktai:

  • Nors ir karių skulptūrų kūnai yra gaminti masiškai, vienodi, tačiau kiekvienas veidas yra skirtingas.
  • Yra manoma, kad Kinijos (China) pavadinimas vakaruose kilęs iš imperatoriaus Čin (Qin).
  • Terakotinių karių svoris yra apie 180 kg, aukštis – 175-195 cm.
  • Istorikai mano, kad šis kapas buvo statomas norint suteikti imperatoriui Čin Ši Huangdi amžiną valdžią.
  • Dauguma specialistų teigia, kad terakotinės figūros pakeičia gyvus kareivius, kurie senesniais laikais būdavo palaidojami kartu su valdovu.
  • Ūkininkai, terakotinės armijos atradėjai, yra minimi tik labai retuose šaltiniuose, nėra nuotraukų su jais. Jie už šį atradimą negavo realiai jokios finansinės naudos. Šiuo metu dar gyvi Jang Džifa, Jang Čiuani, Jang Peijanas ir Jang Sinmanas, uždirbdami 2,5 € per dieną, sėdi suvenyrų parduotuvėlėse ir pasirašinėja turistams parduodamose knygose (Parry, 2007).

Literatūra:

  • Varnienė J., 2003. Senosios civilizacijos. Vilnius: Vilniaus knyga.
  • Shi Zh., Chen Q., 2010. China‘s Culture. China international press.

Šaltiniai:

4 votes