Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

303-iojo kalno skerdynės

303-iojo kalno skerdynės

303-iojo kalno skerdynės (kor. 303 고지 학살 사건, 303 goji hagsal sageon) įvyko Korėjos karo pradžioje, Degu (kor. 대구, Daegu) mūšio metu 1950 m. rugpjūčio 17 d. Tai buvo Šiaurės Korėjos liaudies armijos (toliau: KLA) įvykdytas karo nusikaltimas ant Vegvano (kor. 왜관, Waegwan) kalno Pietų Korėjoje (arba Korėjos Respublikoje), kurio metu nužudytas 41 Jungtinių Amerikos Valstijų armijos (toliau: JAVA) karininkas. Visa istorija yra paremta keturių išgyvenusių JAVA kareivių ir trijų suimtų Šiaurės Korėjos gyventojų liudijimais.

Nusikaltimo aplinkybės

1950 m. birželio 5 d. KLA pajėgoms įsiveržus į Pietų Korėją, Jungtinių Tautų Organizacija (toliau: JTO) nusprendė įsikišti į konfliktą. Jungtinės Amerikos Valstijos Korėjos pusiasalyje dislokavo savo sausumos pajėgas, siekdamos sustabdyti invaziją į Pietų Korėjos teritoriją. Pirmas JAV atsiųstas karininkų būrys buvo 24-oji pėstininkų divizija, kurios tikslas buvo atremti pirmuosius KLA puolimus prieš atvykstant pastiprinimui. Nors ši divizija patyrė pralaimėjimų ir buvo nustumta į pusiasalio pietus, ji sugebėjo sulaikyti KLA iki liepos 20 d.

Atvykus pastiprinimui, prasidėjo Busano perimetro (kor. 부산 교두보, Busan gyodubo, tai yra teritorija, nuo Busano miesto nutolusi apytiksliai 50 km) apsuptis. KLA be pralaimėjimų stūmė JTO pajėgas į Pietus, o neseniai išsilaipinusios 8-osios armijos kovinės pajėgos savo būstine paskelbė Degu miestą, kuris buvo to perimetro centras ir paskutinis, išskyrus Busaną, didysis miestas, likęs JTO rankose. JAVA ir Korėjos Respublikos armijos (toliau: KRA) divizijos buvo išsidėsčiusios 24-ių kilometrų linija palei Naktongo upę (kor. 낙동강, Nagdong-gang), pasiruošusios kartu su artilerijos pajėgomis apsiginti nuo šiaurės korėjiečių įžengimo, o tuo metu, penkios KLA divizijos buvo užėmusios pozicijas aplinkui Vegvano kalną. Rugpjūčio 5 d. KLA pradėjo JTO pajėgų puolimą, siekdamos okupuoti Degu, bet JAVA atlaikė jų atakas. Vis dėlto, KRA daliniams sekėsi prasčiau.

Šiauriausias amerikiečių 1-osios kavalerijos divizijos padalinys buvo G kuopa, įsikūrusi 303-iajame kalne, kuris buvo tolimiausias taškas Aštuntosios armijos dešiniajame flange, o dar šiauriau – KRA 1-oji divizija. Kelias dienas JTO žvalgai pranešdavo apie smarkiai sukoncentruotas KLA pajėgas kitoje upės pusėje, priešais pietų korėjiečių padalinį. Rugpjūčio 14 d., anksti ryte, KLA perėjo Naktongą povandeniniu tiltu, bet per JAVA oro antskrydį jis buvo dalinai sugriautas.

Skerdynės

KLA puolimas prasidėjo rugpjūčio 15 d. 12 val. nakties Korėjos laiku. H kuopa pastebėjo 50 šiaurės korėjiečių pėstininkų su dviem T-34 tankais prie 303-iojo kalno ir susisiekė su G kuopa bei 5-ąja divizija ir pranešė, kad jiems į pagalbą ateis 60 KRA karių. Apie 03:30 val. žvalgybos būrio buvo pastebėta dar viena KLA karių kolona, einanti į G kuopos pusę, ji greit užpuolė F kuopą šaunamaisiais ginklais. Ši kuopa, siekdama išsigelbėti, pradėjo trauktis į Pietus . G kuopa to nedarė. Greitai jie pamatė korėjiečius ant šlaito ir vienas iš kariškių, kuriam buvo skirta susitikti su KRA kareiviais, sušuko ir sulaukė automatinio ginklo šūvio. Minosvaidininkų būrio vadas ltn. Džekas Hudspetas (Jack Hudspeth) pamanė, kad jie yra savi, bet dalis amerikiečių suprato, kad tai KLA pajėgos ir ruošėsi juos pulti, tačiau leitenantas liepė nešaudyti ir pagrasino karo teismu (Walker 1950, 36 psl.). Vadą kareiviai palaikė iki tol, kol pamatė raudonas žvaigždės ant artėjančių korėjiečių kepurių. Apie 8:30 val. šiaurės korėjiečiai be susišaudymo priartėjo prie kuopos apkasų. Amerikiečiai buvo visiškai apsupti KLA ir atskirti nuo likusių JAVA pajėgų, todėl Dž. Hudspetas liepė savo būriui pasiduoti be kovos, nes priešų buvo daugiau ir jie buvo geriau ginkluoti. Tuo metu išlaisvinimo pajėgos, susidariusios iš B kuopos, 5-osios kavalerijos ir būrio JAVA tankų, stengėsi pasiekti G kuopą, bet jiems nepavyko prasiskverbti pro KLA pajėgas, kurios buvo apsupusios 303-iąjį kalną.

Šiaurės Korėjos kareiviai savo belaisvius, kurių skaičius pagal liudijimus svyruoja nuo 31 iki 42, vedė žemyn kalnu. Atėmę ginklus ir kitus vertingus daiktus, jie surišo kalinių rankas už nugarų, nurengė ir numovė batus. Šiaurės korėjiečiai jiems liepė gražiai elgtis, nes tada bus išsiųsti į karo kalinių stovyklą Seule (kor. 서울, Seoul). Pagrobėjai pirmą naktį amerikiečiams davė vandens, vaisių ir cigarečių (Walker 1950, 36 psl.). Pasak išgyvenusiųjų, tai buvo vienintelis gautas maistas ir vanduo per 3 įkalinimo dienas, todėl jie buvo priversti kasti duobes žemėje, kad gautų vandens. KLA tą naktį planavo belaisvius perkelti per upę, bet JAVA artilerija juos sustabdė. Du amerikiečiai buvo ištrūkę iš antrankių, todėl įvyko mažas sujudimas, KLA kareiviai pagrasino juos nušauti, bet pasak vieno iš išgyvenusiųjų, priešų vadas pašovė saviškį už grasinimus. Eilinis Fredas Rajanas (Fred Rayan) pasakojo, kad du sulaikyti amerikiečių pareigūnai – ltn. Dž. Hudspetas ir ltn. Sesilis Niumanas (Cecil Newman) – tarėsi dėl pabėgimo plano, abu bandė pabėgti pirmosios nakties metu, bet buvo sulaikyti ir nužudyti. Kitą dieną, rugpjūčio 16-ąją, kaliniai buvo pastatyti kartu su savo sargybiniais. Vienas iš minosvaidininkų, kapralas Rojus L. Dėjus jaunesnysis (Roy L. Day Jr.), kalbėjo korėjiečių kalba, todėl išgirdo KLA leitenantą kalbant, jog išžudys belaisvius, jei JAVA pajėgos priartės pernelyg arti (Walker 1950, 36 psl.). Vėliau tą dieną B kuopa su 700- ų kareivių batalionu ir keliais tankais per susišaudymą bandė užimti 303-iąjį kalną. Tą naktį G kuopai pavyko pabėgti, bet sargybiniai sulaikė 5 amerikiečius, kurių daugiau niekas nebematė. Prieš patekant aušrai, rugpjūčio 17 d. JAVA kariai iš 1-ojo, 2-ojo batalionų, 5-osios kavalerijos pulko, padėdami A kuopos iš 70-ojo tankų bataliono, užpuolė 303-iąjį kalną, bet KLA minosvaidžiai juos sustabdė Vegvano kalno pakraštyje. Tarp KLA ir JAVA visą rytą vyko susišaudymai, JAVA artilerija stipriai bombardavo kalną, kad išgelbėtų belaisvius. Apie 12 val. šiaurės korėjiečiai amerikiečius su 50 sargybinių nuvedė į kalno įdubą. Dar keletas belaisvių buvo pagauta dieną, todėl jų skaičius pakilo iki 45-ių.

14 val. JTO oro pajėgos pradėjo ataką su napalmu, bombomis, raketomis ir kulkosvaidžiais. KLA pripažino pralaimėjimą, nebegalėjo laikyti belaisvių. Dėl to buvo įsakyta juos sušaudyti. Vienas iš sulaikytų KLA karių teisme teigė, kad ten dalyvavo visi iš anksčiau paskirti sargybiniai, bet išgyvenę amerikiečiai pasakojo, kad tik 14 kareivių buvo į juos nusitaikę (Walker 1950, 36 psl.). JAVA oro pajėgų bombardavimas išstūmė KLA pajėgas iš kalno teritorijos. Prieš pasitraukiant KLA kariams, keletas jų sugrįžo nužudyti išgyvenusiųjų, bet 4 ar 5 vyrai liko gyvi, nes pasislėpė po mirusiųjų kūnais. Apie 16:30 val. kalnas buvo užimtas JAVA, artilerija ir oro pajėgos nužudė ir sužeidė apie 500 KLA karių ant 303-iojo kalno. 5-osios kavalerijos vyrai greitai surado belaisvių kūnus su automatinių ginklų paliktomis žaizdomis bei surištomis rankomis už nugarų. Iš viso buvo nužudytas 41 kalinys, 26 iš jų buvo ne iš minosvaidininkų būrio, o tiesiog kaliniai, pagauti kažkur kitur. Taip pat, tą naktį netoli Vegvano KLA prieštankinė ugnis kliudė du amerikiečių tankus iš 70-to bataliono, o kitą dieną, rugpjūčio 18 d., JAVA karininkai rado dar 6 tankų būrio karių kūnus, kurių žaizdos rodė, kad jie buvo įkalinti ir nužudyti taip pat kaip vyrai ant 303-iojo kalno.

Pasekmės

Incidentas 303-iajame kalne privertė JAVA generolą Daglasą Makartūrą (Douglas MacArthur) rugpjūčio 20 d. pranešti KLA apie žiauraus elgesio netoleravimą. JAVA oro pajėgos išmėtė daug lapelių priešų teritorijoje, adresuotų Šiaurės Korėjos vadams. D. Makartūras perspėjo, kad laikys Šiaurės Korėjos vyresniuosius karininkus atsakingus už šį ir kitus karo nusikaltimus. Šis įvykis 303-čiajame kalne buvo vienas iš žiaurių poelgių, kuriais JAVA pajėgos apkaltino KLA karininkus.

1953 m. JAV vyriausybės senato komitetas, vadovaujamas Džozefo Makarčio (Jospeh McCarthy), vadovavo tyrimui dėl 1 800 praneštų karo nusikaltimų, įvykdytų Korėjos karo metu.

303-iojo kalno skerdynės buvo vienos pirmųjų tiriamų nusižengimų. Išgyvenusieji ir sulaikytieji buvo pakviesti liudyti. JAV valdžia nusprendė, kad KLA pažeidė Ženevos konvencijos įstatus.

Istorikai vieningai sutinka, kad nėra jokių įrodymų, kurie indikuotų, kad KLA aukščiausi pareigūnai būtų įsakę pradėti kalinių žudymą ankstyvuoju karo laikotarpiu. Manoma, kad 303-iojo kalno ir kiti žiaurūs karo nusikaltimai buvo įvykdyti nevaldomų smulkių dalinių, kerštingų asmenų ar dėl tam tikrų netinkamai susiklosčiusių situacijų (Appleman 1998, 350 p.).

Naudota literatūra:

  1. Appleman Roy E., 1998, South to the Naktong, North to the Yalu: United States Army in the Korean War. Karo istorijos centras: Vašingtonas.
  2. McCarthy, Joseph; Karl E. Mundt, John L. McLellan, Margaret C. Smith, 1954,  Korean War Atrocities Report of the Committee on Government Operations. JAV vyriausybės spaustuvė: Vašingtonas.
  3. Walker Hank, 1950, What the corporal saw. Life. Time: Niujorkas.

Redagavo Andrius Bimbiras

4 votes