Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Džebolai

Džebolai

Džebolai (재벌 Jaebol, liet. „Pinigų klanas“) yra dideli tarptautiniai, visame pasaulyje žinomi verslo konglomeratai, įprastai valdomi šeimos Pietų Korėjoje (Oksfordo žodynas). Vienoje iš keturių „Azijos tigrais“ vadinamų valstybių. Pirmieji džebolai susikūrė dvidešimto amžiaus penktajame dešimtmetyje, o terminas pirmą kartą pavartotas 9-ame deš. Korėjoje. Džebolas buvo didžiausias elementas Pietų Korėjos ekonomikoje, o taip pat ir šiomis dienomis ir ateityje išliks svarbus ekonominės galios šaltinis. Kad kompanija būtų pripažinta džebolu, jos turtas turėtų viršyti 5 trilijonus Korėjos vonų (3,8 milijardai eurų), taip pat, džebolai nėra laikomos finansinės ir bankų sektoriaus institucijos.  2011 m., 10 didžiausių kompanijų sukūrė beveik 80% viso Pietų Korėjos bendrojo vidaus produkto. Korporacijos yra nacionalinio turto šaltinis ir pagrindinis darbo vietų kūrėjas (Kwon, 2012).

Istorija

XX a. pr. Korėja buvo žemės ūkio tauta, kuri importuodavo visą reikiamą technologiją žemės ūkiui iš užsienio. 1910 m., japonai, užėmę Korėjos pusiasalį, jame statė savo gamyklas, kad galėtų vietoje išnaudoti žemės resursus. Japonijos kolonijiniais laikais, korėjiečiai neturėjo nuosavybės teisių į japonų įmones, taip pat jose neužėmė aukšto rango pareigų, todėl tik nedaugelis galėjo pamatyti japoniškus sudėtingus metodus ir įrenginius. Viskas pasikeitė 1945 m. po Japonijos pasidavimo antrajame pasauliniame kare, japonams palikus Korėjos pusiasalį su visais regione esančiais įrenginiais ir gamyklomis, niekam nepalikę formalaus valdymo ar nuosavybės teisių. Nors dauguma pastatų buvo sunaikinti per Antrą pasaulinį karą arba vėliau per Korėjos karą, pusiasalio pietuose likęs turtas leido mažai grupei korėjiečių sukurti savo verslus. Taip atsirado pirmieji džebolai.

Po karo, Sungman I (이승만 Yi Seung-man) atėjus į valdžią, Korėjos valdžia pradėjo kontroliuoti rinką, padarė 2 svarbius sprendimus. Pirmuoju sprendimu valdžia pasirinko rinkas, kuriose Korėjos ekonomika bus vystoma, antras – valdžia nusprendė, kad Korėja turėtų būti orientuota į eksportą. Dėl Korėjo geografinės padėties, Korėjoje buvo sunku užsiauginti ir pasigaminti viską reikalingą tautai, todėl buvo nuspręsta gaminti prekes eksportui, o reikiamas prekes importuoti. Valdžia turėjo pritraukti įmones, kurios galėtų ir norėtų vesti šalies ekonomiką į priekį, bendradarbiaujant su valdžia, tačiau tai nebuvo sunku, nes buvo sudarytos geros sąlygos įmonėms plėstis – paskolos žemomis palūkanomis, mokesčių lengvatos. Taip pat ne visos įmonės galėjo pretenduoti į džebolo statusą, valdžia pasirinkdavo kurios ir kiek įmonių galėtų gauti valstybės lengvatas ir paramą. Nuo 1980 m., korporacijoms augant dideliais greičiais, jie tapo vis mažiau priklausomi nuo valdžios paramos, valdžia nustojo stebėti kompanijas, kol jos atitiko valstybės lūkesčius – plėtėsi, kūrė darbo vietas ir sekė valstybės vystymosi kursą. 1984 m., džebolų sukurtas pelnas sudarė 94% Pietų Korėjos bendrojo vidaus produkto. Nors industrializacijos kaina buvo didelė, tačiau Pietų Korėja per 5 dešimtmečius tapo keturiolikta didžiausia ekonomika pasaulyje, o viena iš pagrindinių to priežasčių buvo didžiosios korporacijos (Powers, 2010, p. 106-107).

Struktūra ir valdymas

Džebolai būna dviejų tipų: viena didelė kompanija arba konglomeratai sujungti iš daug mažesnių kompanijų, kurios valdo dalį viena kitos akcijų ir naudoja bendrą vardą. Tačiau net ir antruoju atveju, įprastai atskiros įmonės yra valdomos tos pačios šeimos ar giminės. Džebolai veikia panašiai kaip Japonijos dzaibacu (財閥 zaibatsu), bet yra 2 pagrindiniai skirtumai: Korėjoje kompanijų valdymas yra griežtai centralizuotas, o Japonijoje decentralizuotas, Korėjoje kompanija yra valdoma pagrindinės šeimos, o Japonijoje profesionalių verslo vadybininkų. Nors pradžioje kompanijos specializavosi vienose kryptyse, vėliau, nesijaudindami dėl finansinio saugumo, įmonės steigė naujas kompanijų atšakas įvairiose kitose rinkose ir gamino visiškai nesusijusius produktus. Žinoma laivus statanti kompanija Hjonde (현대 Hyeondae, ang. Hyundai) šiandien gamina automobilius, liftus, gynybos, plieno, sunkiąją pramonę, vykdo statybas, teikia draudimo, finansų, pardavimų, viešbučių ir kitas paslaugas (Powers, 2010, p. 108).

Krizės

Korėjos ekonomika patyrė keletą finansinių krizių 1972, 1980 prieš 1997 Azijos finansinę krizę. Dėl džebolų specialaus statuso ir galimybės imti neribotas paskolas, vidutinės įmonių skolos siekė virš 400%, daugelis pinigų buvo investuota į šalutines dažnai pelno nenešančias kompanijų atšakas, o iškilus finansinėms problemoms valstybėje, valdžia dirbtinai bandė pritraukti daugiau investicijų ir mažinti skolą, pratęsdama skolos terminus vėlesniam laikui, nurašydama skolas ar manipuliuodama palūkanų normomis, kas tik pagilino šalies ekonomikos silpnybes ir galiausiai įvykus 1997 metų Azijos finansinei krizei, nuo kaimyninių Azijos šalių priklausanti Korėjos ekonomika pradėjo griūti. Buvo manoma, kad džebolai yra „per didelės, kad sugriūtų“ įmonės – per 1997 metų Azijos finansų krizę, buvo baiminamasi, kad jos gali sužlugti, palikdamos gilias žaizdas Korėjos ekonomikai ir visuomenei, todėl iškilus problemai bankai leido kompanijom skolintis tiek pinigų, kiek reikėjo, taip pat nurašyti skolas. Buvo tikima, kad kuo daugiau jie skolinsis, tuo saugesni bus. Tačiau, sužlugus vienai kompanijai, pradėjo žlugti ir kitos. Krizės metu žlugo 11 iš 30 didžiųjų kompanijų. 1998 m., prezidentui Kim Dedžiunui (김대중 Gim Daejung) atėjus į valdžią iškart buvo įvestos reformos tokios kaip kompanijų valdymo skaidrinimas, koncentravimasis į pagrindinę verslo kryptį, skolos mažinimas, taip pat mažinti paskolų dalybas tarp susijusių įmonių, didinti džebolų vadovų atsakomybę. Šios reformos buvo pasiūlytos Korėjos politikams Tarptautinio valiutos fondo ir buvo pasiūlytos su tikslu, kad Korėjos ekonomika taps mažiau priklausoma nuo tiesioginio valdžios reguliavimo (Powers, 2010, p. 109-113). Po 1998 m. reformų, džebolų struktūra ir vystymo planai pasikeitė. Vidutinis kompanijų skolos ir kapitalo santykis stipriai sumažėjo, įmonių valdymas pasikeitė, kad atspindėtų šiuolaikinį, saugų įmonių vystymą. Nors sakoma, kad šalies ekonomikos variklis turėtų būti mažo ir vidutinio dydžio verslai (Lee, 2008), šiandien dėl globalizacijos ir įmonių veiklos tarptautinėse rinkose, džebolai gali drąsiai eiti į užsienio rinkas. Tai yra dėl to, kad verslo konglomeratai gali absorbuoti galimą nesėkmę ir jos padarinius, kai mažos įmonės, nesėkmės atveju, tiesiog sužlugtų. 2008 m. pasaulinė krizė parodė, kad šiandieniniai konglomeratai gali gerai prisitaikyti prie globalizacijos, ne tik išgyventi, bet ir gauti naudos iš pasaulinių finansinių krizių ir kitų vidinių, bei išorinių ekonominių svyravimų. Per 2008 m. krizę Jungtinių Amerikos Valstijų rinkoje, kai kitos JAV įmonės skelbė apie milijardus dolerių praradimus ir bankrotus, automobilius gaminanti Korėjos įmonė Hyunday uždirbo pelno (Powers, 2010, p. 113) (Kim, 2006).

Neigiamas požiūris

Nors kompanijos privertė Korėjos ekonomiką greitai augti ir tapti viena didžiausių industrinių ekonomikų, tai sukėlė neigiamų padarinių valstybei, tokių kaip korupcija, infliacija, monopolija. Šeštajame dešimtmetyje, Sungman I, pirmasis Pietų Korėjos prezidentas buvo kaltinamas dėl korupcijos, kai atliko keletą įtartinų finansinių sandorių su verslais, kurie padėjo išlaikyti užsienio paramos tekėjimą į šalį. Ekonomika orientuota į eksportą sukėlė šalies ekonomikos pažeidžiamumą, nes ji visiškai priklausė nuo užsienio rinkų paklausos. Tai sukėlė milžinišką infliaciją. Dėl nuolatos spausdinamų pinigų ir dalinamų kompanijoms, prekių kainos dvigubėjo kas kelis mėnesius. Didieji konglomeratai yra užvaldę didžiąją dalį rinkos, o dėl monopolijos, Pietų Korėjoje sunku įsitvirtinti mažoms ir vidutinio dydžio įmonėms. Didelė rizika įmonės valdyme dėl kompanijos vadovo vienvaldiškumo. Nors įmonę valdanti šeima ar asmuo turi tik kelis procentus kompanijos akcijų, tačiau jis turi daugiausia galios įmonės valdyme, kai kiti bendrasavininkai, turėdami daugiau akcijų, kompanijos valdyme visiškai nedalyvauja (Park, 2008).

Didžiausi Džebolai

  1. Samsong (삼성 Samseong, ang. Samsung) – Didžiausia Korėjos korporacijų šeima, geriausiai žinoma dėl elektronikos prekių. Taip pat Samsong užsiima automobiliu gamyba (SMS), maistu, chemija, pramogomis (CJ), pramogų parkais (Everland), prekybos centrais (Shinsegae, e-mart), popierius, telekomunikacijos (Hansol), gyvybės draudimu (Samsung Life), statybomis (Samsung oficialus puslapis).
  2. Hjonde (현대 Hyeondae, ang. Hyundai) – Žinoma laivus statanti kompanija šiandien gamina automobilius, liftus, gynybos, plieno, sunkiąją pramonę, vykdo statybas, teikia draudimo, finansų, pardavimų, viešbučių ir kitas paslaugas. (Hyundai oficialus puslapis)
  3. LG – Elektronikos, namų apyvokos prekės, chemija, kosmetika, energijos pramonė, telekomunikacijos, informacinės technologijos, statybos. (LG oficialus puslapis)
  4. Lotė (ロッテ, 롯데 rosde, ang. Lotte) – Kilusi iš Japonijos įmonė, teikianti viešbučių (Lotte hotel), mažmeninės prekybos (Lotte mart, Lotte duty free, Lotte department store), maisto (Lotte chilsung, Lotte milk), restoranų (Lotteria), pramogų parkų (Lotte world), kino teatrų (Lotte Cinemas), gyvenamųjų apartamentų statybų (Lotte castle apartment), draudimo (Lotte insurance) paslaugas. (Lotte oficialus puslapis)
  5. SK (순경 Sungyeong, ang. Sunkyung) grupė – Energija, chemikalai, telekomunikacijos, statybos, logistika ir pardavimų paslaugos. (SK oficialus puslapis)
  6. Handžin (한진 Hanjin) – Transportas, oro linijos, logistika, oro uosto aptarnavimo paslaugos. (Hanjin oficialus puslapis)
  7. Hanhua (한화 Hanhwa, ang. Hanwha) – Statybos, inžinerija, chemikalai, energija, investicijos, draudimas, laisvalaikio paslaugos, gynyba, apsauga. (Hanwha oficialus puslapis)

 

 

Kim Kihwan, 2006, The 1997-98 Korean Financial Crisis: Causes, Policy Response, and Lessons. Prieiga internete:
<https://www.imf.org/external/np/seminars/eng/2006/cpem/pdf/kihwan.pdf> [Žiūrėta 2016-03-29]

Kwon Eun-jung, 2012, Top ten chaebol now almost 80% of Korean economy. Prieiga internete:
<http://www.hani.co.kr/arti/english_edition/e_business/549028.html> [Žiūrėta 2016-03-29]

Lee, Myung Bak. 2008 Prezidento Lee Myung Bak inauguracinė kalba. Prieiga internete:
<http://english.hani.co.kr/arti/english_edition/e_national/271850.html>  [Žiūrėta 2016-03-29]

Park, H. Y., Shin G. Ch., Suh S. H. 2008, Advantages And Shortcomings Of Korean Chaebols, Korėja. Prieiga internete:
<http://cluteinstitute.com/ojs/index.php/IBER/article/download/3210/3258> [Žiūrėta 2016-03-29]

Powers, C. M. 2010 „The Changing Role of Chaebol“, Multi-Conglomerates in South Korea‘s National Economy, Georgetown. Prieiga per internetą:
<https://web.stanford.edu/group/sjeaa/journal102/10-2_09%20Korea-Powers.pdf> [Žiūrėta 2016-03-29]

Oksfordo internetinis žodynas. Prieiga internete:
<http://www.oxforddictionaries.com/definition/english/chaebol>[Žiūrėta 2016-03-29]

 

Hanjin oficialus puslapis:                           <http://www.hanjin.com/hanjin/CUP_HOM_1001.do> [Žiūrėta 2016-03-29]
Hanwha oficialus puslapis:                         <http://www.hanwhacorp.co.kr/eng/index.jsp> [Žiūrėta 2016-03-29]
Hyundai oficialus puslapis:                        <http://www.hyundaigroup.com/eng> [Žiūrėta 2016-03-29]
LG oficialus puslapis:                                <http://www.lg.com/lt> [Žiūrėta 2016-03-29]
Lotte oficialus puslapis:                             <http://lotte.co.jp/english/group/index.html> [Žiūrėta 2016-03-29]
Samsung oficialus puslapis:                       <http://www.samsung.com/us/aboutsamsung> [Žiūrėta 2016-03-29]
SK oficialus puslapis:                                 <http://www.sk.com/> [Žiūrėta 2016-03-29]

 

 

 

 

 

1 vote