Gašinai

Gašinais (kor. 가신,  Gasin) Korėjos šamanizme yra vadinamos dievybės, kurios sergėja namus. Tikima, jog kiekviena iš jų yra apsigyvenusi tam tikroje specifinėje namų vietoje bei yra atsakinga už šeimos gerovės ir santarvės užtikrinimą. Gašinų įvairovė yra stulbinanti, tačiau labiausiai garbinamos dievybės yra namų globėjas Songdžiu (kor. 성주신, Seongju-shin), ugnies deivė Džiovangšin (kor. 조왕신, Jowangshin), gyvybės bei vaisingumo deivė Samšin (kor. 삼신할머니, Samshin Halmoni), turto sergėtoja Opšin (kor. 업신, Eopshin), galvijų globėjas Umašinas (kor. 우마신, Umashin), vartų dievybė Munšinas (kor. 문신, Munshin) bei tualeto deivė Čiukšin (kor. 측신, Cheuksin) (National Folk Museum of Korea 2013).

Songdžiu – dievybė, sauganti namus bei šeimos narius (ypač vyrus). Tikima, kad ji yra apsigyvenusi namų gegnėje arba atraminės namo kolonos viršūnėje. Tradiciškai, šeimos, kurios įsikurdavo naujuose namuose, atlikdavo ritualą, kurio metu giedodavo giesmes šios dievybės garbei.

Giesmės ištrauka:

„Norėdami jums pasitarnauti, paruošėme staliuką,

Su duona, jaučio galva, vynu, pinigais, vištiena,

Tad maloniai priimkite mūsų aukas,

Ir palaiminkite mus.

Mums nerūpi kitos šeimos,

Bet pasirūpinkite šia šeima, kuri gerai tarnauja dievams,

Ir saugokite nuo visų nelaimių, nesėkmių,

Išpildykite visus jos troškimus.<…>

Suteikite jiems laimę per pirmas tris dienas ir ilgaamžiškumą per kitas tris dienas

Ir palaiminkite juos duodami daug javų iš dangaus septynių gėrybių kalno” (Seo 2007).

Egzistuoja du Songdžiu mito variantai: pirmasis pasakojimo variantas yra paplitęs Busano miesto apylinkėse (kor. 부산광역시, Busan Gwangyeoksi), o antrasis – Centrinėje Korėjos dalyje.

Busano versija šią dievybę vadina Songdzo. Mite pasakojame, jog Songdzo buvo prasikaltęs Indijos princas, kuris buvo ištremtas gyventi saloje. Jis patyrė daug sunkumų bei iššūkių, kuriuos įveikęs pasiekė brandą. Galiausiai po tremties grįžęs namo, jis pastatė rūmus iš pušų, kurias pasodino dar būdamas jaunas.

Tuo tarpu Centrinėje Korėjos dalyje paplitusioje mito versijoje pasakojama apie vyrą ir žmoną, kurie susiduria su įvairiais sunkumais. Bendromis jėgomis šie sugeba juos įveikti bei atkurti piktadario nusiaubtus namus. Vėliau jie tampa namų globėju Songdzu bei žemės deive Dzišin, kurie drauge rūpinasi žmonių norais bei svajonėmis.

Opšin – turto sergėtoja, prižiūrinti namuose esančius daiktus. Tikima, jog ji yra paslapčia apsigyvenusi namų maisto sandėliuke arba daržinėje. Šią deivę įkūnija kūgio formos šiaudų arba pušų šakelių ryšulys (National Folk Museum of Korea 2013). Ji taip pat yra dažnai vaizduojama kaip juoda gyvatė, turinti ausis (Revolvy), rečiau – kaip žebenkštis, rupūžė, kiaulė, pelė ar net žmogus (Inopšin).

Opšin, pasivertusi į gyvatę, dažniausiai gyvena ant namo stogo, tačiau jos pasitraukimas į kitas namo vietas gali būti pranašingu ženklu šeimai apie artėjančią nelaimę. Siekdami susigrąžinti deivę ant namo stogo žmonės, dešimtąjį mėnulio kalendoriaus mėnesį, atlieka įvairius ritualus: degina plaukus, aukoja raudonųjų pupelių košę ir pan. Vis dėlto, šie žmonių mėginimai dažniausiai yra bevaisiai, nes deivė Opšin vadovaujasi tik savo asmenine valia ir palieka namus tik tada, kai jos pranašystė išsipildo (National Folk Museum of Korea 2013).

Galvijų globėjas Umašinas nebuvo susietas su jokiu konkrečiu daiktu. Tikėta, jog ši dievybė gyvendavo namų arklidėje arba tvarte, kuriame saugodavo gyvūnus nuo ligų, padėdavo jiems augti bei daugintis. Šios dievybės garbei dešimtąjį mėnulio kalendoriaus mėnesį buvo atliekami įvairūs ritualai, kurių metu būdavo aukojami ryžių pyragėliai su raudonosiomis pupelėmis. Šiais laikais ritualas yra kartais atliekamas susirgus gyvūnui arba sezoninių švenčių metu (National Folk Museum of Korea 2013).

Čiukšin – deivė sauganti tualetą. Senovėje, tualetai paprastai buvo statomi lauke, atokiau nuo namų. Jo viduje paprastai būdavo tamsu, drėgna ir šalta. Tikėta, jog ši deivė pasižymi savo nuožmiu ir priešišku elgesiu. Prieš įžengiant į lauko tualetą būdavo svarbu kostelėti ar išleisti kokį kitą garsą, kuris praneštų deivei, jog kažkas ateina. To nepadarius, Čiukšin iš išgąsčio galėjusi užpulti žmogų ir uždusinti jį savo ilgais juodais plaukais. Tikėta, jog Čiukšin gyvena žemėje. Dėl šios priežasties ji nebuvo reguliariai garbinama. Aukos jai būdavo atliekamos laidotuvių apeigų metu arba pagaminus ypatingus patiekalus. Maistas būdavo aukojamas jį padedant ant žemės (National Folk Museum of Korea 2013).

Naudota literatūra

1. National Folk Museum of Korea, 2013. Encyclopedia of Korean Folk Beliefs. Seoul: Government Publications.
2. Revolvy. Eopsin. Revolvy.com. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2018 m. balandžio 26 d.].
3. Seo, D., 2007. Korėjos mitai. Vilnius: Mintis.

Redagavo Andrius Bimbiras