Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Gunungai

Gunungai

Gunungais (kor. 군웅신/群雄神 arba 軍雄神, gunungshin) – vadinamos korėjiečių šamanizmo karo dievybės. Jos dažnai vaizduojamos kaip karžygiai, dauguma jų yra sudievinti Korėjos generolai. Gunungo mitas išskirtinai pasakojamas tik Džedžiu saloje (kor. 제주도, Jejudo). Džedžiu tarme žodis Gunung reiškia didvyrį, generolą (Seo, 2007).

Gunungo kilmės mitas

Gunungo senelis buvo dangaus imperatorius, senelė – žemės imperatorienė, tėvas – generolas Vangas (kor. 왕, Wang), motina – Huisuk (kor. 희숙, Huisuk), vyriausiasis sūnus – Vang Gonas (kor. 왕건, Wang Geon), antrasis – Vang Binas (kor. 왕빈, Wang Bin) ir trečiasis – Vang Sarangas (kor. 왕사랑, Wang Sarang).

Vieną dieną pas generolą Vangą apsilankė jaunuolis su šiaudine kepure ir prisistatė jam Rytų jūros drakono karaliaus sūnaus vardu. Jaunuolis teigė, jog apsilankė pas generolą Vangą, norėdamas paprašyti jo pagalbos, kovojant su Vakarų jūros drakono karaliumi. Išklausęs jaunuolio žodžius Vangas tarė: „Šiame pasaulyje nieko nebijau, išskyrus jūrą. Kaip gali manęs prašyti nerti po vandeniu?“

Jaunuolis patikino generolą Vangą, kad jei šis keliaus kartu su vaikinu, jam nebus ko bijoti. Jaunuolis užsisodino generolą ant nugaros ir nėrė po vandeniu. Netrukus jiems atsivėrė kelias į drakono karaliaus pilį.

Rytų jūros drakono karalius be galo apsidžiaugė, sužinojęs, kad Vangas sutiko jam padėti. Karalius tarė generolui šiuos žodžius: „Rytoj kausimės su Vakarų jūros drakono karaliumi. Aš apsimesiu, jog nugalėtas sugrįžau po vandeniu. Kai Vakarų jūros drakono karalius išnirs džiaugtis savo pergale, perverkite jį strėlėmis.“

Sekančią dieną Rytų jūros drakono karalius kartu su generolu Vangu įvykdė sutartą planą ir sėkmingai įveikė savo priešininką. Karalius pasiteiravo Vango kaip galėtų jam atsidėkoti už suteiktą pagalbą. Tuo metu jaunuolis, kuris padėjo Vangui atvykti pas karalių, sušnibždėjo jam į ausį šiuos žodžius: „Pasakykite mano tėvui, jog norite rašalo akmens. Jame slepiasi mano sesuo. Jei taip padarysite, Jūsų gyvenimas bus be galo laimingas.“ Taigi, generolas paprašė rašalo akmens ir karaliui, kaip buvo sutarta, teko ją padovanoti.

Netrukus generolas Vangas sugrįžo į žmonių pasaulį. Sutemus, iš rašalo akmens išlipdavo graži mergina, kuri praleisdavo su juo naktį ir atnešdavo generolui tiek maisto ir rūbų, kiek tik šis norėdavo. Prabėgus trims metams jiems gimė trys sūnūs: Vang Gonas, Vang Binas ir Vang Sarangas.

Vis dėlto, vieną dieną drakono karaliaus duktė tarė: „Nuo šiandien tu ir toliau gyvensi turtingą gyvenimą, tačiau aš nesu žmogus, todėl privalau grįžti į drakono rūmus. Jūs esate dievai Gunungai ir turite toliau gauti aukas.“

Taip generolas Vangas ir jo sūnūs tapo karo dievybėmis, kurios padeda žmonėms išvengti nelaimių (Choi 2008 ir Seo 2007).

Gunungų tipai

Gunungams yra priskiriamos tokios istorinės asmenybės kaip Gorjo (kor. 고려/高麗, Koryŏ) dinastijos įkūrėjas – Vang Gonas (kor. 왕건, Wang Geon), paskutinis Šilos (kor. 신라/新羅, Silla) karalystės valdytojas Kjongsunas (kor. 경순왕, Kyeongsun wang), Džiosono (kor. 조선/朝鮮, Joseon) dinastijos įkūrėjas ir kiti. Kaip buvo minėta anksčiau, tai yra sudievinti karo herojai, kurie Džedžiu saloje yra garbinami kaip kaimų, giminių ar atskirų šeimų globėjai (Choi 2008).

Be istorinių asmenybių, tarp gunungų yra išskiriamos dar ir šios dievybių grupės:

Sanšin Gunungai (kor. 산신 군웅, Sanshin Gunung) –  tai kalnų dvasių sergėtojai.

Songdžiošin Gunungai (kor. 성조신 군웅, Seongjoshin Gunung) – tai namų dievybės Songdžiu (kor. 성주, Seongju) sargybiniai.

Sasal Gunungai (kor. 사살 군웅, Sasal Gunung) – tai dievybės, kurios naikina piktąsias dvasias, guišinus ir užmirštų karių globėjus.

Dodang Gunungai (kor. 도당 군웅, Dodang Gunung) – tai kaimus saugančios dievybės.

Šivang Gunungai (kor. 시왕 군웅, Shiwang Gunung) – tai dievybės sergstinčios dvasias, kurios keliauja į mirusiųjų pasaulį (Lee 2010).

Naudota literatūra

  1. Choi, W., O., 2008. An Illustrated Guide to Korean Mythology. Folkestone: Global Oriental.
  2. Lee, Y., B., 2010. 군웅. Terms.naver.com. [internete] 2010 lapkričio 11. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2019 m. balandžio 27 d.].
  3. Seo, D., 2007. Korėjos mitai. Vilnius: Mintis.

Redagavo Andrius Bimbiras

0 votes