Hangulis

Hangulis (kor. 한글 Hangeul) – tai Pietų ir Šiaurės Korėjoje naudojama fonografinė-skiemeninė rašto sistema, kurią sudaro 24 ženklai. Šiaurės Korėjoje dažniausiai vadinama džosonguliu (kor. 조선글 Chosŏn’gŭl) arba uri kulča (kor. 우리글자 uri kŭlcha). Korėjiečiams, ypač Pietų Korėjoje, hangulis turi didelę kultūrinę reikšmę. Tai – tautos ir nacionalinės kultūros simbolis. Kiekvienais metais švenčiama Hangulio diena, o jo kūrėjas karalius Sedžongas (kor. 세종대왕 Sejong Daewang) iki šių dienų labai gerbiamas. Jo atvaizdą galima išvysti ant banknotų ir oficialių antspaudų, įvairios institucijos, bendruomenės ir gatvės yra pavadintos jo vardu (Lee, Ramsey 2000, p. 2).

Per pastaruosius penkis šimtmečius hangulis turėjo įvairių pavadinimų, pats žodis hangulis pradėtas vartoti palyginti neseniai – 1912 m. Han (한)– tai senovinis korėjietiškas žodis, reiškiantis „puikus, didis“; gul (글) reiškia „raštas“ (Lee, Ramsey 2000, p.13).

Šiaurės Korėjoje žodis han dažnai siejamas su Pietų Korėja, todėl dėl nacionalistinių priežasčių vartojami kiti rašto pavadinimai, nors patys rašmenys nesiskiria.

Pietų Korėjoje hangulis kartais rašomas kartu su kiniškomis ideogramomis (kor. 한자, hanja), tačiau Šiaurės Korėjoje nuo 1949 m. kiniškas raštas visiškai nebenaudojamas. Pietų Korėja dėl ilgaamžių tradicijų nėra iki galo atsisakiusi kiniškų rašmenų. Net sukūrus hangulį, iki XIX a. pabaigos, dauguma valstybinių dokumentų, mokslinių ir literatūrinių darbų buvo rašomi vien kiniškai. Apie XX a. pradžią dėl modernizacijos ir nacionalizmo įkvėptų reformų korėjietiški rašmenys buvo plačiau naudojami, tačiau jie vis tiek buvo maišomi su kiniškais ženklais. Prie to prisidėjo ir tai, kad nuo senų laikų mokėjimas rašyti kiniškai buvo laikomas intelekto ir išsilavinimo ženklu. Taip pat žmonės manė, kad kiniški ženklai geriau atskleidžia žodžio prasmę ir etimologiją (Lee, Ramsey 2000, p. 3).

Istorija. Hangulis buvo sukurtas ir išgarsintas 4-ojo Džosono (kor. 조선, Chosŏn) dinastijos karaliaus Sedžongo (kor. 세종대왕, Sejong Daewang) (Lee, Ramsey 2000, p. 13). Prieš sukuriant hangulį, rašyta kinų rašmenimis, todėl raštingi būdavo tik aukštesnių socialinių klasių atstovai, dažniausiai vyrai. Paprasti žmonės neturėjo jokių galimybių siekti išsilavinimo. Pagrindinis karaliaus Sedžongo tikslas sudarant hangulį – sukurti paprastą raidyną, kurį išmokti ir naudoti galėtų visi Korėjos gyventojai, ir taip būtų stiprinamas kultūrinis šalies identitetas.

Pasak dinastijos archyvų įrašų, abėcėlę sukūrė karalius Sedžongas, tačiau būta įvairių šių įrašų interpretacijų. Viena populiariausių nuomonių yra ta, kad iš tiesų hangulį sukūrė grupė išsimokslinusių karaliaus patarėjų. Karalius buvo pavadintas kūrėju tik dėl to, kad buvo priimta monarchui priskirti visus didžius pasiekimus. Tačiau nors karaliaus Sedžongo valdymo laikotarpiu buvo padaryta nemažai svarbių atradimų, nė vienas iš jų nebuvo pavadintas asmeniniu karaliaus kūriniu. Galiausiai, po išsamios rašytinių šaltinių ir archyvų analizės, įrodyta, kad hangulį sukūrė pats karalius Sedžongas, dirbdamas atsiskyręs nuo kitų. Šį projektą jis slėpė, apie jį žinojo tik sosto įpėdinis ir kiti sūnūs. Hangulis baigtas tarp 1443 m. gruodžio pabaigos ir 1444 m. sausio, tiksli data nežinoma. Kadangi tais laikas naudotas mėnulio kalendorius, kartais skiriasi hangulio sukūrimo datos. Pietų Korėjoje 1443 metai tradiciškai laikomi hangulio sukūrimo metais, bet Šiaurės Korėjoje ir kai kuriose Vakarų šalyse teigiama, kad hangulis sukurtas 1444 m. Hangulis buvo baigtas gruodžio mėnesį, tačiau pirmos dešimt gruodžio dienų buvo 1443 m., o visos likusios, nuo 11 dienos, jau buvo 1444 m., todėl neįmanoma tiksliai pasakyti, kuri data yra teisinga (Lee, Ramsey 2000, p. 32).

Iš pradžių hangulį sudarė 28 ženklai. Pirmą kartą rašytiniame šaltinyje hangulis panaudotas 1446 m., taip apie naują rašto sistemą pranešant žmonėms. Dokumentas pavadintas Hunmindžongum (kor. 훈민정음, Hunminjeongeum – „Teisingi garsai žmonių mokymui“), tai buvo pirmasis hangulio pavadinimas. Šio dokumento išleidimo diena, spalio 9 d., dabar Pietų Korėjoje minima kaip Hangulio diena. Šiaurės korėjiečiai turi savo atitikmenį – Džosongulio dieną, kurią mini sausio 15 d. 1940 m. rastas dar vienas dokumentas, kuris padėjo atsakyti į daug klausimų, kilusių dėl hangulio kūrimo proceso. Hunmin džogum herje (kor. 훈민정음해례, HunminjeongeumHaerye – „Teisingų garsų žmonių mokymui paaiškinimai ir pavyzdžiai“) paaiškina, kad visi priebalsiai buvo sugalvoti remiantis artikuliacine fonetika, o balsiai – in ir jang bei balsių harmonijos principais.

Sandara. Hangulio raidės ir digrafai vadinami džamo (kor. 자모, jamo) arba natsori (kor. 낱소리, natsori). Iš 24 hangulį sudarančių raidžių galima suformuoti 27 digrafus ir trigrafus. Raidyną sudaro 14 priebalsių (kor. 자음, ja-eum – „vaiko garsai“) ir 10 balsių (kor. 모음, mo-eum – „motinos garsai“). Penki priebalsiai gali būti padvigubinami, taip sudarant dusliuosius priebalsius. Sujungiant skirtingus priebalsius arba skirtingus balsius, galima sudaryti 11 šiuo metu naudojamų priebalsių ir 11 balsių junginių.

Šiuolaikiniame hangulyje naudojami tokie garsai ir garsų junginiai:

• Priebalsiai: ㄱ (g), ㄴ (n), ㄷ (d), ㄹ (skiemens pabaigoje l, skiemens pradžioje r), ㅁ (m), ㅂ (b), ㅅ (s), ㅇ(skiemens pabaigoje ng, skiemens pradžioje netariamas), ㅈ (dž), ㅊ (č), ㅋ (k), ㅌ (t), ㅍ (p), ㅎ (h).
• Dvigubi duslieji priebalsiai: ㄲ (kk), ㄸ (tt), ㅃ (pp), ㅆ (ss), ㅉ (dždž).
• Priebalsių junginiai: ㄳ (gs), ㄵ (ndž), ㄶ (nh), ㄺ (lg), ㄻ (lm), ㄼ (lb), ㄽ (ls), ㄾ (lt), ㄿ (lp), ㅀ (lh), ㅄ (bs).
• Balsiai: ㅏ (a), ㅓ (eo), ㅗ (o), ㅜ (u), ㅡ (eu), ㅣ (i).
• Balsiai po jotacijos: ㅑ (ja), ㅕ (jeo), ㅛ (jo), ㅠ (ju).
• Dvibalsiai: ㅐ (ae), ㅒ (jae), ㅔ (e), ㅖ (je), ㅢ (ui), ㅘ (va), ㅙ (vae), ㅚ (oe), ㅝ (vo), ㅞ (ve), ㅟ (vi).

 

Yra nemažai raidžių ir jų junginių, kurie šiais laikais nebenaudojami:

• Priebalsės: ᄛ, ㅱ, ㅸ, ᄼ, ᄾ, ㅿ, ㆁ(pradinė raidės ㅇ forma ), ᅎ, ᅐ, ᅔ, ᅕ, ㆄ, ㆆ.
• Dvigubos priebalsės: ㅥ, ᄙ, ㅹ, ᄽ, ᄿ, ᅇ, ᇮ, ᅏ, ᅑ, ㆅ.
• Dviejų priebalsių junginiai: ᇃ, ᄓ, ㅦ, ᄖ, ㅧ, ㅨ, ᇉ, ᄗ, ᇋ, ᄘ, ㅪ, ㅬ, ᇘ, ㅭ, ᇚ, ᇛ, ㅮ, ㅯ, ㅰ, ᇠ, ᇡ, ㅲ, ᄟ, ㅳ, ᇣ, ㅶ, ᄨ, ㅷ, ᄪ, ᇥ, ㅺ, ㅻ, ㅼ, ᄰ, ᄱ, ㅽ, ᄵ, ㅾ, ᄷ, ᄸ, ᄹ, ᄺ, ᄻ, ᅁ, ᅂ, ᅃ, ᅄ, ᅅ, ᅆ, ᅈ, ᅉ, ᅊ, ᅋ, ᇬ, ᇭ, ㆂ,  ㆃ, ᇯ, ᅍ, ᅒ, ᅓ, ᅖ, ᇵ, ᇶ, ᇷ, ᇸ.
• Trijų priebalsių junginiai: ᇄ, ㅩ, ᇏ, ᇑ, ᇒ, ㅫ, ᇔ, ᇕ, ᇖ, ᇞ, ㅴ, ㅵ, ᄤ, ᄥ, ᄦ, ᄳ, ᄴ.
• Balsės: ㆍ(laikui bėgant ši raidė pavirto į nedidelį horizontalų arba vertikalų brūkšnelį, jungiamą prie kitų balsių).
• Dvibalsės ir balsių junginiai: ᆜ, ᆝ, ᆢ, ᅷ, ᅸ, ᅹ, ᅺ, ᅻ, ᅼ, ᅽ, ᅾ, ᅿ, ᆀ, ᆁ, ᆂ, ᆃ, ㆇ, ㆈ, ᆆ, ᆇ, ㆉ, ᆉ, ᆊ, ᆋ, ᆌ, ᆍ, ᆎ, ᆏ, ᆐ, ㆊ, ㆋ, ᆓ, ㆌ, ᆕ, ᆖ, ᆗ, ᆘ, ᆙ, ᆚ, ᆛ, ᆟ, ᆠ, ㆎ.

 

Kai kurie iš šių ženklų naudoti tik kinų kalbos transkripcijai (Lee, Ramsey 2000, p. 39).

Rašybos taisyklės. Kitaip nei rašant lotyniškais rašmenimis, hangulyje rašoma ne kiekviena raidė atskirai, bet raidės jungiamos į tam tikrus blokus, kurie sudaro skiemenį. Pavyzdžiui, skiemuo 한 (han) gali atrodyti kaip vienas ženklas, bet iš tiesų jis sudarytas iš trijų raidžių: ㅎ h, ㅏ a ir ㄴ n. Į skiemenis raidės jungiamos pagal tam tikras taisykles. Skiemuo visada turi prasidėti priebalse, jei skiemuo prasideda balse, prieš jį rašomas ženklas ㅇ, jis šiuo atveju netariamas (pvz.: 아 a, 오 o). Sudarant skiemenį, labai svarbu atkreipti dėmesį, ar balsė yra horizontali (pvz.:ㅜ u, ㅗ o), ar vertikali (pvz.:ㅏ a, ㅣ i). Jei balsė vertikali, ji turi būti rašoma priebalsės dešinėje pusėje (pvz.: 가 ka, 니 ni); jei balsė horizontali, ji rašoma po priebalse (pvz.: 누 nu, 고 ko). Skiemenyje gali būti ir dvibalsių – tokiu atveju pirma, horizontali, dvibalsės dalis rašoma po priebalse, o antra, vertikali, – priebalsės dešinėje (pvz.: 귀 kvi, 뇌 nvoe). Jeigu skiemenyje reikia pridėti antrą priebalsę ar priebalsių junginį, jis rašomas skiemens apačioje (pvz.: 문 mun, 양 jang, 읽 ilg) (Lee, Ramsey 2000, p. 17–18).

Rašant hanguliu taip pat galioja kai kurie kaligrafijos principai:

1. Ženklai rašomi iš kairės į dešinę ir iš viršaus į apačią.
2. Pridedant brūkšnelius ir sudarant skiemenis, išlaikomas tolygus atstumas tarp visų skiemenų ir skiemens dalių.
3. Skiemeninių junginių dydis išlaikomas vienodas, kad tilptų į kvadrato formą (The Korean Alphabet: Its History and Structure 1997, p. 107–108).

 

Eiliškumas. Kitaip nei daugumoje kitų abėcėlių, hangulyje kartu nemaišomos balsės ir priebalsės:

• Priebalsių eiliškumas: ㄱ (g) ㄲ (kk) ㄴ (n) ㄷ (d) ㄸ (tt) ㄹ (l / r) ㅁ (m) ㅂ (b) ㅃ (pp) ㅅ (s) ㅆ (ss) ㅇ (0 / ng) ㅈ (dž) ㅉ (dždž) ㅊ (č) ㅋ (k) ㅌ (t) ㅍ (p) ㅎ (h).
• Balsių eiliškumas: ㅏ (a) ㅐ (ae) ㅑ (ja) ㅒ (jae) ㅓ (eo) ㅔ (e) ㅕ (jeo) ㅖ (je) ㅗ (o) ㅘ (va) ㅙ (vae) ㅚ (oe) ㅛ (jo) ㅜ (u) ㅝ (veo) ㅞ (ve) ㅟ (vi) ㅠ (ju) ㅡ (eu) ㅢ (ui) ㅣ (i).

 

Tokią raidžių tvarką korėjiečiai vadina kanada (가나다) tvarka. Šis terminas sudarytas sujungus tris pirmas priebalses su pirma balse. Hangulis turi daug skiemeninės abėcėlės bruožų, todėl taip sujungiant pirmas priebalses ir balsę, parodoma skiemenų sudarymo svarba korėjiečių kalboje (Lee, Ramsey 2000, p. 17).

Prasmė. Visi hangulio ženklai turi gilią ir gerai apmąstytą prasmę. Priebalsės simbolizuoja kalbos organų (lūpų, dantų, liežuvio ir gerklės) formą (Lee, Ramsey 2000, p. 13).

Yra penkios elementariosios priebalsės, kurias galima suskirstyti į penkias kategorijas:

1. Krūminių dantų garsas: ㄱ (g) forma vaizduoja liežuvio šaknies, uždengusios gerklę, kontūrą.
2. Liežuvio garsas: ㄴ (n) forma vaizduoja liežuvio, liečiančio dantenas, kontūrą.
3. Lūpų garsas: ㅁ (m) forma vaizduoja lūpų kontūrą.
4. Dantų garsas: ㅅ (s) forma vaizduoja kandžių (priekinių dantų) kontūrą.
5. Gerklų garsas: ㅇ (ng) forma vaizduoja gerklės kontūrą (Lee, Ramsey 2000, p. 35).

 

Visos kitos priebalsės buvo sudarytos prie šių penkių priebalsių pridedant papildomų brūkšnelių:

ㄱ → ㅋ

ㄴ → ㄷ → ㅌ (ㄷ → ㄹ)

ㅁ → ㅂ → ㅍ

ㅅ → ㅈ → ㅊ

ㅇ → ㅎ

 

Garsai su pridėtais brūkšneliais yra kiek stipresni nei elementarieji priebalsiai. Kiekviena raidė su pridėtais papildomais brūkšneliais yra to paties tipo, kaip ir raidė, iš kurios ji buvo padaryta (pvz.,ㅇ ir ㅎ → gerklų garsai) (Lee, Ramsey 2000, p.36).

Balsių aiškinimas labai skiriasi nuo priebalsių. Nors tarimas yra trumpai paaiškintas, tačiau visų pirma, balsiai yra ne lingvistiniai, bet filosofiniai ženklai. Yra trys elementarieji balsiai, kurie atitinka tris svarbiausius neokonfucianizmo simbolius: Dangų, Žemę ir Žmogų.

 

Elementariųjų balsių aiškinimas, pateiktas Hunmin džogum herje:

1. ㆍ (a) – tariant liežuvis atsitraukia, garsas būna gilus. Pirmojoje epochoje prasideda Dangus. Apvalus ženklo kontūras simbolizuoja Dangų.
2. ㅡ  (eu) – tariant liežuvis truputį atsitraukia, bet garsas nėra nei gilus, nei paviršutiniškas. Antrojoje epochoje atsiveria Žemė. Tiesi linija simbolizuoja Žemę.
3. ㅣ (i) – tariant liežuvis neatsitraukia, garsas paviršutiniškas. Trečiojoje epochoje gimsta Žmogus. Vertikali ženklo forma simbolizuoja Žmogų.

 

Kiti balsiai formuojami ㆍ (a) sujungiant su vienu iš likusių dviejų elementariųjų balsių:

ㆍ + ㅡ → ㅗ (o) arba ㅜ (u)

ㆍ + ㅣ → ㅏ (a) arba ㅓ (eo)

* Anksčiau ㆍ (a) ženklas buvo rašomas paliekant tarpą tarp jo ir kitos balsės (pvz.,ㆎ (eo), bet, laikui bėgant, dėl patogumo rašant ㆍ (a) įgavo nedidelio brūkšnelio formą (pvz.,ㅓ (eo).

Dar 4 nauji balsiai formuojami pridedant antrą ㆍ (a):

ㆍ + ㅗ → ㅛ (jo) ㆍ + ㅜ → ㅠ (ju)

ㆍ + ㅏ → ㅑ (ja) ㆍ + ㅓ → ㅕ (jeo)

 

Elementariųjų balsių kosmologinis simbolizmas tęsiasi ir kituose suformuotuose balsiuose: Dangus sujungtas su Žeme arba Žmogumi. Visi balsiai taip pat skirstomi į in ir jang kategorijas. Visi simboliai, kuriuose ㆍ (a) rašomas viršuje arba iš dešinės (ㅗ, ㅏ, ㅛ, ㅑ),pavadinti jang balsiais; simboliai, kuriuose ㆍ (a) buvo apačioje arba iš kairės, – in balsiais (Lee, Ramsey 2000, p. 37–38).

Skirtumai Pietų ir Šiaurės Korėjoje. Nors ženklai abiejose valstybėse vienodi, tačiau yra keletas techninių skirtumų.

Hangulyje visi priebalsiai turi pavadinimus, tačiau Pietų ir Šiaurės Korėjoje kai kurie iš jų skiriasi:

ㄱ → gijeok (기역) Pietų Korėjoje; kiŭk (기윽) Šiaurės Korėjoje

ㄴ → nieun (니은)

ㄷ → digeut (디귿) Pietų Korėjoje; tiŭt (디읃) Šiaurės Korėjoje

ㄹ → rieul (리을)

ㅁ → mieum (미음)

ㅂ → bieup (비읍)

ㅅ → siot (시옷) Pietų Korėjoje; siŭt (시읏) Šiaurės Korėjoje

ㅇ → ieung (이응)

ㅈ → džieut (지읒)

ㅊ → čieut (치읓)

ㅋ → kieuk (키읔)

ㅌ → tieut (티읕)

ㅍ → pieup (피읖)

ㅎ → hieut (히읗)

 

Dvigubų balsių pavadinimai sudaromi balsio pavadinimo pradžioje pridedant žodį ssang (kor. 쌍 – dvigubas) Pietų Korėjoje ir pridedant žodį doen (kor. 된 – stiprus) Šiaurės Korėjoje.Pvz.: ㄲ → ssanggijeok (쌍기역) Pietų Korėjoje; toen’giŭk (된기윽) Šiaurės Korėjoje.

Dar vienas svarbus skirtumas tarp abiejų Korėjų rašybos yra tas, kad Pietų Korėjoje rašant tarp žodžių daromi tarpai, o Šiaurės Korėjoje viskas rašoma kartu, nepaliekant tarpų tarp žodžių (Lee, Ramsey 2000, p. 27).

 

Naudota literatūra:

Ho-Min Sohn, 1999 The Korean Language. Cambridge: Cambridge University Press.

Iksop Lee, S. Robert Ramsey, 2000 The Korean Language. Albany: State University of New York Press.

University of Hawaii, 1997 The Korean Alphabet: Its History and Structure. Honolulu: University of Hawaii Press.

William C. Hannas, 1997 Asia’s Orthographic Dilemma. Honolulu: University of Hawaii Press.

 

Redagavo Eidmantė Kalašinskaitė