Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Huang Ujangas

Huang Ujangas

Huang Ujangas yra namų, statybų bei šeimos dievas. Jis vienas iš korėjiečių šamanizme egzistuojančių dievų, vadinamų gašinų (가신 gashin), kurie, kaip tikima, prižiūri ir saugo tam tikras namų dalis. Vėliau, Huang Ujangas buvo sutapatintas ir su vyriausiuoju namų sergėtoju Songdžiu (성주 Seongju).

Mito Kilmė
Huang Ujango mitas buvo išsaugotas kaip Songdžiupuri (성주풀이 seongju-puri), t.y. šamaniškas mitas ar epinė daina, kurioje užrašyta namų sergėtojo Songdžiu ir jo žmonos Džisin istorija. Songdžiupuri išliko dviem variantais: Ansimguko – kilusio iš dabartinės Busano teritorijos ir Huang Ujango – kilusio iš šiaurinės Gjongi provincijos dalies. Ši daina yra dalis šamaniško ritualo įsikuriant gyventi į naują namą, arba švenčiant naujo namo pastatymą (Encyclopedia of Korean Folk Beliefs 2015, p. 183). Šio pasakojimo detalės skirtinguose šaltiniuose varijuoja, tačiau mito siužetas yra apie vyrą ir žmoną, šeimos branduolį, kurie įveikė sunkumus ir tapo dievais. Be to, visuose šaltiniuose egzistuoja tie patys veikėjai: Huang Ujangas su žmona, dangaus pasiuntinys ir antagonistas Sodžinangas.

Huang Ujango aprašymas
Pasak mito, Huang Ujangą po šimto metų santuokos pagimdė Didysis dailidė iš Dangaus karalystės ir ponia Džital iš Žemės karalystės. Jie berniuką pavadino Huang Ujangu, nes jis gimė Huangsano srityje, ir puoselėjo jį kaip savo akį (Choi 2008, p. 264). Kituose šaltiniuose jo vardas kildinamas iš Huang kalno pavadinimo (Grayson 2012, p. 268). Šamanės I Songnjo iš Gjongi provincijos versijoje Huang Ujangas apsakomas kaip gražus, puikios stovėsenos, iškalbingas vyras. Užaugęs jis jau labai daug žinojo apie žvaigždes danguje ir apie žemės dėsnius, mokėjo transformuotis ir lengvai tapti nematomu (Seo 2000, p.63). Choi rašo: „Huang Ujangas tris kartus persivertė per galvą ir pasivertė mėlynu paukščiu” (Choi 2008, p. 272). Taip pat Huang Ujangas aprašomas ir kaip turintis menką aiškiaregystės galią, galėjęs susapnuoti ateitį.

Huang Ujango mito siužetas:
Vieną kartą Huang Ujangas susapnavo blogą sapną, ir tuo pačiu metu didžiuliai vėjai iš rytų nusiaubė Dangaus karalystę. Bet tuo metu dar nebuvo namų dievo, kuris būtų galėjęs atstatyti karalystę, vienintelis Huang Ujangas buvo pakankamai nagingas tai padaryti. Dangaus karalystė pasiuntė pasiuntinį, kuris liepė Huang Ujangui per tris dienas pradėti darbą. Huang Ujangas labai nerimavo ir negalėjo užmigti, nes neturėjo įrankių, reikalingų tokiam darbui. Tai matydama jo žmona sudegino maldos popieriuką ir iš dangaus nukrito metalai, iš kurių ji pagamino vyrui įrankius.

Kitą dieną Huang Ujangas sėdo ant asilo ir išvyko į Dangaus karalystę. Pakeliui jis sutiko Sodžinangą, kuris išpranašavo, jog Huang Ujangas negrįš namo, nebent jie apsikeis asilais ir drabužiais. Jie apsimainė drabužiais ir Huang Ujangas pajudėjo tolyn. Tačiau Sodžinangas apsirengęs naujais drabužiais išjojo pavogti Huang Ujango žmoną. Prijojęs jų namus Sodžinangas apsimetė Huang Ujangu, tačiau žmona suprato, jog tai ne jos vyras ir įsakė užrakinti vartus. Pasitelkęs burtus, Sodžinangas išgriovė vartus, pagrobė moterį ir parsivedė ją į Sodžino laukus.

Huang Ujangas tą naktį sapnavo blogus sapnus, ir paprašė pranašo jam juos paaiškinti. Kai Huang Ujangas suprato, kas vyksta, jis pradėjo greitai dirbti. Choi nurodo, kad: „jis per metus padarė trijų metų darbą, metų darbą padarė per mėnesį, ir mėnesio darbą per vieną dieną” (Choi 2008, p. 270). Sugrįžęs namo Huang Ujangas surado apleistą namą. Tą naktį varnos pradėjo kranksėti, ir jis suprato, kad jos nori jam parodyti ženklus. Netrukus, jis surado žmonos liemenę ir krauju parašytą raštelį. Huang Ujangas iškart nuskubėjo į Sodžino laukus. Naktį, kai žmona išėjo pasemti vandens, Huang Ujangas ją sutiko, pasivertė mėlynu paukščiu ir pasislėpė po jos suknele.

Vėliau, kai buvo laikas Sodžinangui sugulti su Huang Ujango žmona, pastarasis išlindo iš po suknelės, atsivertė į žmogų, primušė Sodžinangą ir pavertė jį velnio stulpu, ant kurio spjaudo praeiviai. Sugrįžę namo Huang Ujangas ir žmona toliau kartu gyveno, o po mirties jiedu tapo namų dievu ir žemės deive (Seo 2000, p.69).

Naudota literatūra

  1. Choi, W. 2008, An Illustrated Guide to Korean Mythology, Global Oriental, Folkstonas. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2018 balandžio 21].
  2. Grayson, J. H. 2012, Myths and Legends from Korea: An Annotated Compendium of Ancient and Modern Materials, Routledge, Oxford and New York.
  3. National Folk Museum of Korea, 2015, Encyclopedia of Korean Folk Beliefs: Encyclopedia of Korean Folklore and Traditional Culture Vol. II, Gil-Job-Ie Media, Seoul.
  4. Seo, D. 2000, Myths of Korea, Jimoondang International, Seoul.

1 vote