Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Džiačiongbi

Džiačiongbi

Džiačiongbi (kor. 자청비 Jacheongbi) – žemdirbystės pradininkė, deivė kuri rūpinasi derliaus gausumu.  Šis mitas buvo aprašytas Segjong-bonpuri (세경본풀이 Segyeong bonpuri) legendoje. Džiačiongbi yra viena iš garbingiausių mitologinių būtybių, garsėjanti savo narsa ir išmintimi.

Džedžiu salos mitas

Jos atsiradimo istorija yra panaši į kitus mitus. Pagal Džedžiu salos legendą, Džiačiongbi tėvai daugybę metų neturėjo vaikų, tad labai tikėjosi susilaukti sūnaus. Jos tėvas paprašė patarimo iš vienuolio, ką daryti kad susilauktų vaikų. Vienuolis skyrė jam užduotį – paaukoti ryžių maišą ir 100 sidabrinių njangų (senoji Korėjos valiuta). Tėvas grįždamas į šventyklą su auka, sutiko kitą vienuolį. Šis  vienuolis pasiūlo jam paaukoti  kitai šventyklai. Kai vienuolis sužinojo apie apgaulę, jis nubaudė tėvą ir po 10 mėnesių gimė mergaitė, kurią pavadino Džiačiongbi.

Meilės istorija

Džedžiu salos mite aprašoma meilės istorija su Dangaus karaliaus sūnumi Mun Dorjongu (문도령 Mun Doryeong). Pagal šį mitą, kai Džiačiongbi tapo mergina, vieną dieną Džiučės (주체강 Juche-gang) upėje skalbėsi rūbus, netikėtai pro šalį jodamas Dangaus karalystės karaliaus Mun Guksongo (문국성 Mun Gukseong) sūnus Mun Dorjongas pakalbino ją. Jis keliaudamas ištroško ir  paprašė jos vandens. Džiačiongbi davė atsigerti vandens iš gluosnio lapo. Mun Dorjongas kalbėjo apie savo mokslus ir Džiačiongbi nusprendė slapčia eiti kartu su juo mokytis apsimesdama savo pačios broliu. Kartu su juo apsigyveno viename kambaryje.

Visą studijų laiką, Mun Dorjongas nežinojo jos lyties ir tik mokslams pasibaigus, ji atskleidė jam savo paslaptį. Nuo tada jie kartu apsigyveno jos namuose. Neilgai trukus, Mun Dorjongas turėjo grįžti į savo karalystę ir paliko Džiačiongbi. Ji ilgai jo laukė ir nesulaukdama nusprendė jo ieškoti kartu su savo tarnu Džiong Sunamu (정수남 Jeong Sunam), kurį vėliau nužudė dėl nederamo elgesio. Po tarno nužudymo, Džiačiongbi buvo pasmerkta ir palikta savo tėvų. Nepaisant visų negandų, ją priglaudė Čiongte (청태산 Cheongtae-san) kalno senelė. Gyvendama pas senelę, ji nusiuntė laišką Mun Dorjongui ir jis nusprendė susitikti su Džiačiongbi, tačiau nesėkmingai (The National Folk Museum of Korea 2014, p. 52).

Tapimas žemdirbystės deive

Pagal Džedžiu salos mitą, Džiačiongbi susipyksta su senele ir ją palieka. Būdama klajoklė, ji patiria daugybę sunkumų ir pavojų. Iškentusi visus pavojus ji pasiekia Dangaus karalystę. Apsimesdama vienuoliu, laikinai apsigyvena Mun Dorjongo kambaryje. Džiačiongbi nusiunčia laišką Dangaus karaliui, paaiškindama, jog nori būti su Mun Dorjongu. Tuo tarpu Mun Guksongas norėjo, kad jo sūnus vestų kitą, bet vėliau skyrė nuotakoms tą pačią užduotį – pereiti per aštrių peilių tiltą. Džiačiongbi puikiai susidorojo su užduotimi, o konkurentė mirė. Dangaus karalius Mun Guksongas leido Džiačiongbi tekėti už savo sūnaus Mun Dorjongo (The National Folk Museum of Korea 2014, p. 52).

Po vestuvių Džiačiongbi  paprašė vyro laimingai tuose rūmuose gyventi, o pati iškeliavo kariauti. Nuvykusi į žmonių pasaulį, ji vadovavo kariuomenei ir padėjo Kinijai nugalėti. Grįžusi į dangų, Džiačiongbi vyrui išsiuntė laišką, kad grįžo sveika ir gyva. Tada karaliaus duktė, baimindamasi, jog Mun Dorjongas išeis iš namų, pasistengė, kad šis parjotų atbulas (Seo 2007, p. 234).

Džiačiongbi pamanė, jog jis nenori jos regėti, paliko jį ir atsisveikinusi su Dangaus karalystę, išvyko į žemę. Okhuangsangdzė (Didysis Nefrito imperatorius) dėkodamas už Kinijos pergalę, padovanojo jai pusę žemių ir vandenų, duodamas penkis javų grūdus liepė jai užsiimti žemdirbyste. Taip Džiačiongbi tapo žemdirbystės deive, Mun Dorjongas – Dangaus dievu, o Džiong Sunamas tapo galvijų dievu (Hyekyung 2016).

Reikšmė

Džedžiu saloje yra apie 18 tūkstančių dievų ir deivių. Džiačiongbi ir kitos vietinės deivės yra labiausiai garbinamos Džedžiu saloje. Vietinės deivės yra vaizduojamos, kaip stiprios, išmintingos, nuožmiai apsaugančios savo šeimą bei savarankiškos moterys, sugebančios pačios išgyventi įvairius sunkumus. Korėjos feministės dažnai laiko šias deives moterų lyderystės ir lyčių lygybės simboliu  (Hilty 2011).

Naudota literatūra

  1. Hilty, A. 2011,  Strong Jeju women: yesterday and today. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2018 m. balandžio 29 d.].
  2. Hyekyung, J. 2016, Origin of Farming. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2018 m. balandžio 29 d.].
  3. Seo, D. 2007, Korėjos mitai, Mintis, Vilnius.
  4. The National Folk Museum of Korea, 2014, Encyclopedia of Korean Folk literature, Government Publication, Seoul.
0 votes