Kim Bok-Dong
Kim Bok-dong (kor. 김 복동, Gim Bok-dong) (1926-2019 m.) – tai viena iš daugelio Korėjos moterų, kurios Antrojo pasaulino karo metais tapo Japonijos Imperatoriškosios Armijos (jap. 大日本帝国陸軍, Dai Nippon Teikoku Rikugun) seksualinės vergijos aukomis.
Nuo 1930 m. iki Antrojo Pasaulinio karo pabaigos, Tekančios Saulės šalies kariuomenė sistematiškai verbavo 10-18 metų, kolonizuotose ar okupuotose šalyse, gyvenančias merginas, o vėliau jas priversdavo tapti seksualinės vergovės aukomis arba taip vadinamomis „Paguodos moterimis“ (jap. 慰安婦, Ianfu).
Kim Bok-dong buvo užverbuota, kai jai buvo 14 metų, o vėliau ji buvo priversta 8-erius metus tenkinti Japonijos karių seksualinius poreikius įvairiuose kariniuose viešnamiuose (jap. 慰安所, Ianjo), skirtingose Azijos valstybėse.
Kim Bok-dong patirtys sužadino jos feministinę sąmonę ir vėliau paskatino ja tapti žmogaus teisių aktyviste, pasisakančia prieš seksualinės vergijos ir karo prievartavimų nusikaltimus.
Kartu su kitomis vadinamosiomis „Paguodos moterimis“ ji pateikė ultimatumą Japonijos vyriausybei, reikalaudama jos formalaus, valstybinio lygmens atsiprašymo, reparacijų bei Japonijos oficialiosios istorijos varianto korekcijų (įskaitant Japonijos istorijos vadovėlių pakeitimą, siekiant į juos įtraukti „Paguodos moterų“ klausimą).
Be to, Kim Bok-dong aktyviai palaikė kitas „Paguodos moteris“, skatino jas eiti į viešumą, buvo jų judėjimo lyderė bei žiniasklaidos atstovė.
Moteris mirė Seulo (kor. 서울, Seoul) ligoninėje 2019 m. sausio 28 dieną. Jai buvo 92-eji metai (Bracht, 2019).
Ankstyvasis gyvenimas
Kim Bok-dong gimė 1926 m. balandžio 19 dieną, Jangsan mieste (kor. 양산시, Yangsan-si), esančiame Korėjos Respublikos Pietų Gjongsang provincijoje (kor. 경상남도, Gyeongsangnam-do).
Ji buvo ketvirtoji iš šešių šeimos dukrų.
Mergaitės šeima buvo pasiturinti, tačiau vėliau susidūrė su ekonominiais sunkumais bei skurdo grėsme.
Šios priežastys privertė Kim Bok-dong nutraukti savo mokslus.
Jos tėvas mirė, kai mergaitei buvo 8-eri metai, o jos trys vyresnės seserys netrukos buvo ištekintos, siekiant išvengti dar didesnio nepritekliaus.
Kim Bok-dong liko namuose su dviem jaunesnėmis seserimis.
1941 metais Kim Bok-dong ir jos motina buvo apgautos Japonijos valdžios: jos motinai buvo pasakyta, kad dukra privalo paremti Japonijos Imperijos karines pastangas, tris metus dirbdama karinių drabužių fabrike.
Motinai atisakius bendradarbiauti, jos šeima būtų buvusi paskelbta išdavikais.
Japonijos valdžia ne tik išsivežė Kim Bok-dong, bet ir pareikalavo, kad jos motina pasirašytų savo laisvą sutikimą atiduoti dukrą patvirtinantį dokumentą.
Jos mama nemokėjo skaityti, todėl sutiko su reikalavimu tikėdama, kad jos dukra iš tikrųjų dirbs Japonijoje esančiame karinių drabužių fabrike.
Vis dėlto, Kim Bok-dong motina buvo apgauta, o pati mergina buvo priversta tapti seksualinės vergovės auka (Cobby, 2019).
Seksualinės vergijos patirtys, kančios bei sugrįžimas į namus
Kim Bok-dong tapo seksualinės vergovės auka būdama 14-os metų, kuomet ji pirmą kartą buvo nugabenta į karinį viešnamį ir priversta teikti sekso paslaugas Japonijos kariams.
Mergina 8-erius metus praleido „aptarnaudama“ Japonijos karinį personalą įvairiose Tekančios Saulės šalies Imperinės Armijos okupuotose teritorijose, tokiose kaip Kinija, Hong Kongas, Singapūras ir Malaizija.
Prisimindama savo traumatinę patirtį, moteris pasakojo, kad pirmąjį kartą ji buvo sumušta karių taip, kad visa lovos patalynė buvo padengta krauju.
Ji taip pat teigė, kad savaitgaliai būdavo ypatingai sunkūs.
Šeštadieniais kariniuose viešnamiuose dirbančios merginos paslaugas kariams privalėdavo teikti 6 valandas, o sekmadieniais – 9.
Kartais per dieną mergina turėdavo aptarnauti iki 50-ies vyrų.
Kim Bok-dong teigė, kad po darbo dienos ji tiesiog nebeturėdavo jėgų atsistoti ant kojų.
Kartą Kim Bok-dong, kartu su dviem kitomis merginomis, apsinuodijusios alkoholiu, bandė nusižudyti, tačiau japonai jas, gulinčias be sąmonės, vis tiek surado.
Merginos buvo nuvežtos į ligoninę, o vietiniai medikai jas atgaivino.
Po dešimties dienų Kim Bok-dong atgavo sąmonę ir nusprendė, kad visais įmanomais būdais sieks gyventi tam, kad vieną dieną galėtų pasauliui papasakoti apie Japonijos kariuomenės žiaurumus.
1947 metais, būdama 21-erių, Kim Bok-dong sugrįžo į Pietų Korėją.
Savo traumatine patirtimi mergina pasidalino tik su savo motina, kuri netrukus, ištikta širdies smūgio, mirė.
Kim Bok-dong tapo itin religinga ir įsitraukė į aktyvią vietinės šventyklos veiklą.
Vėliau ji turėjo ir valdė sėkmingą restoraną Busano mieste (kor. 부산시, Busan-si), kuriame gyveno ir jos vyresnės seserys.
Kim Bok-dong galiausiai sutiko savo gyvenimo vyrą, tačiau nepaisant šios meilės, moteris, dėl patirtos seksualinės prievartos, negalėjo susilaukti vaikų.
Jos vyras mirė, taip ir nesužinojęs apie jos paauglystėje patirtas traumatines patirtis.
Vis dėlto, po vyro mirties Kim Bok-dong ėmė kalbėti apie savo išgyvenimus viešumoje (Drury, 2019).
Visuomeninė veikla, aktyvizmas ir mirtis
1991 metais, moteris vardu Kim Hak-sun (kor. 김학순, Gim Haksun) tapo pirmąją, kuri viešai prabilo apie savo kaip „Paguodos moters“ patirtį (Yoon, 2019).
1992 metų kovo mėnesį savo patirtimi viešai pasidalijo ir Kim Bok-dong.
1993 metais šia istorija Kim Bok-dong dalinosi ir Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos posėdžiuose bei kituose tarptautiniuose žmogaus teisių renginiuose.
Moteris apkeliavo įvairius pasaulio kraštus dalindamasi savo patirtimi, o taip pat ir reguliariai dalyvavo savaitiniuose protestuose prieš Japonijos ambasadą esančią P. Korėjoje.
Kartu su kitomis „Paguodos moterimis“ ir žmogaus teisių aktyvistais moteris reikalavo nuoširdaus Tekančios Saulės šalies vadovų atsiprašymo, kompensacijos bei Japonijos oficialiosios istorijos varianto korekcijų.
Jos išgyventa istorija paskatino viso pasaulio moteris, patyrusias panašias kančias burtis ir kovoti už savo teises.
Kim Bok-dong patirtis įkvėpė Vietnamo moteris išeiti į viešumą ir pasidalinti istorijomis apie JAV bei P. Korėjos karių žiaurų elgesį su jomis Vietnamo karo metais.
2014 metais Kim Bok-dong įsteigė „The Butterfly“ fondą, kurio tikslas yra padėti seksualinio smurto aukoms ginkluotuose konfliktuose visame pasaulyje.
2015 metais moteris savo iniciatyva ėmė skirti stipendiją konfliktiniuose pasaulio regionuose besimokantiems vaikams.
Šį jos sprendimą lėmė jos pačios praeities patirtys, kuomet dėl nepritekliaus Kim Bok-dong buvo priversta nutraukti savo mokslus.
Vis dėlto, 2018 metais Kim Bok-dong buvo diagnozuotas vėžys.
Nepaisant ligos, net ir paskutinėmis savo gyvenimo akimirkomis, moteris neatleido Japonijai už jai ir kitoms šalies moterims padarytas skriaudas ir skausmą.
2019 m., mirus Kim Bok-dong, Pietų Korėjoje liko 23 buvusios „Paguodos moterys“, kurios yra itin garbaus amžiaus (My name is Kim Bok-Dong, 2019).
Naudota literatūra
- Bracht, M., L., 2019. Baltoji chrizantema. Kaunas: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.
- Cobby, E., n.d. The voices of the voiceless: Kim Bok-Dong, ‘comfort women’ and their continued struggle for recognition. Shado. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2020 m. spalio 29 d.].
- Drury, F., 2019. Obituary: Kim Bok-dong, the South Korean ‘comfort woman’. BBC News. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2020 m. spalio 29 d.].
- Yoon, Min-sik, 2019. ‘My Name Is Kim Bok-dong’ tells tale of comfort women, champion of human rights. The Korea Herald. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2020 m. spalio 29 d.].
- My name is Kim Bok – Dong. 2019. [filmas] Režisierius Song Won-Geun. South Korea: DocHouse.
Redagavo Andrius Bimbiras
