Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Konfucianizmas Korėjoje

Konfucianizmas Korėjoje

Konfucianizmas, kaip viena pagrindinių valstybės filosofijų Korėjoje, nuolat daro įtaką Korėjos visuomenės ir kultūros vystymuisi, šeimos santykiams bei visuomenės susisluoksniavimui. Konfucianizmo vertybės, tokios kaip pagarba vyresniajam, ištikimybė viršesniam, harmoningi santykiai bei vaikų pagarba tėvams yra pagrindinės vertybės, kurios ypatingai paveikė tarpasmeninius santykius bei darbo kultūrą (Sleziak 2013, p. 1-2).

Istorija
Konfucianizmas susiformavo kaip senovės Kinijos asmenybės Konfucijaus (originalus vardas Kong Čiu, 孔丘 Kǒng Qiū) (551-479 m. pr. Kr.) mokymų visuma. Jo mokymai kartais vadinami religiniais, o dažniausiai – nereligine filosofija. Geriausia juos būtų galima vadinti „šio pasaulio“ religija. Skirtingai nuo budizmo, kuris gali būti vadinamas „kito pasaulio“ – besidomintis kitu gyvenimu – konfucianizmui rūpi šis gyvenimas bei šis pasaulis.

Konfucianizmas, kurį Konfucijus mokė bei tas, kuris buvo pritaikytas Korėjoje, buvo šiek tiek skirtingi. Laikotarpiu po Konfucijaus laikų, filosofija tapo sudėtingesnė, nors ji niekada per daug nenutolo nuo tikrųjų šaknų. Didžiausi pasikeitimai įvyko XII ir XIII a., kai Džu Si (朱熹 Zhu Xi) ir kiti Songų dinastijos (宋朝 Sòng cháo) filosofai pradėjo atgaivinti bei atnaujinti senovės tikėjimą. Tuomet atsirado neokonfucianizmas. Juos domino platesni klausimai nei tie, kurie buvo atsakyti Konfucijaus klasikose. Tai buvo šio pasaulio metafizikos klausimai.

Konfucianizmas į Korėją atėjo Trijų Karalysčių laikotarpiu (삼국시대 Samguk shidae) (maždaug IV-ame amžiuje), tačiau didesnę įtaką turėjo Gorjo karalystėje (고려 Goryeo) (X – XIV a.), kuomet pradėjo plisti neokonfucianizmas. Jis buvo laikomas tobula ideologija kuriant gerą vyriausybę.

Labiausiai konfucianizmas įsigalėjo Džosono dinastijoje (조선 Joseon) XIV – XIX a. Jo poveikis jautėsi visoje visuomenėje. Susidomėjimas konfucianizmu tik stiprėjo sulig kiekvienu Džosono laikotarpio amžiumi. Pirmame amžiuje buvo transformuota vyriausybė, antrasis amžius buvo pažymėtas kaip geriausiu Korėjos konfucianizmo filosofijos taikymu. Trečiame amžiuje buvo matomi kilmės ir šeimos skirtumai, ypatingai buvo pabrėžiama vyriausiojo sūnaus ir tėvo linijos svarba. Ketvirtame amžiuje karaliai bei kiti pareigūnai ieškojo tobulumo kaip ir konfucianizmo išminčiai. Penktajame amžiuje buvo stengiamasi laikytis praeities mokymų, kai išorinio pasaulio pasikeitimai jiems pradėjo daryti įtaką (Lee 2012, p. 67).

Žvelgiant atgal į Korėjos istoriją, buvo tokių, kurie kritikavo konfucianizmą už aklo konservatizmo įkūnijimą, kuris privedė prie šalies praradimo Japonijai (1910-1945). Bet buvo ir tokių, kurie pabrėžė stabilumą dėl konfucianizmo įtakos Džiosono laikotarpiu, kuris buvo vienas iš ilgiausiai gyvavusių dinastijų pasaulio istorijoje. Šiuolaikiniai korėjiečiai yra susiskirstę į skirtingas nuomones apie konfucianizmą, tačiau net tie, kurie jį kritikuoja, dažniausiai laikosi konfucianizmo reikalavimų socialiniuose ryšiuose ir dalyvauja konfucianizmo stiliaus ritualuose per laidotuves ar vestuves (Lee 2012, p. 68-69).

Ideologija
Vyriausybės principų pamatas buvo Konfucijaus principų rinkinys, kuris nustatė visuomenės santykius. Jis buvo sukurtas, siekiant įkurti harmoningą visuomenę ir sėkmingą valstybę. Rinkinys vadinamas „trys ryšiai ir penki pagrindiniai santykiai“ (삼강오륜 samgang oryun). Šie trys ryšiai yra: 1. valdovo ir pavaldinio; 2. tėvų ir vaiko; 3. vyro ir žmonos. Penki pagrindiniai santykiai yra išreiškiami kaip formulė, kuri pakartoja tris ryšius ir juos apibrėžia pagal santykių kokybę bei prideda dar du kitus. Jie yra: 1. tarp valdovo ir pavaldinio yra teisybė; 2. tarp tėvo ir sūnaus yra artimumas; 3. tarp vyro ir žmonos yra pareigų atskyrimas; 4. tarp vyresniojo ir jaunesniojo yra tvarka; 5. tarp draugų yra pasitikėjimas.

Santykiai tarp valdovo ir pavaldinio kartais apibrėžiami pagal ištikimybę, o santykiai tarp tėvo ir sūnaus yra apibrėžiami kaip vaikų pagarba tėvams (Lee 2012, p. 69-70).

Visos šios konfucianizmo normos paplito kasdieniniame gyvenime. Korėjos vertybių sistemoje buvo pabrėžiama ištikimybės svarba, vaikų pagarba tėvams bei lyčių skirtumui. Iš visų tikimasi elgtis pagal šiuos principus. Jei kas nors nesilaiko šių principų, toks žmogus laikomas niekam tikusia, necivilizuota asmenybe. Dėl to atsirado mandagumo lygiai kalboje bei elgesio modeliai, kurie Korėjoje išliko iki šių dienų.

Kituose šaltiniuose vaikų pagarba tėvams yra įrašyta pirmoje vietoje, po to seka ištikimybė. Tose šalyse, kurios turi konfucianizmo tradicijas, gyventojai dažnai ilgus laikotarpius toleruoja autokratiją, kadangi pasikeitimai yra tolygu neištikimybei, o tai yra blogiau nei kantrus blogų valdovų iškentėjimas. Tačiau konfucianizmas iškelia valdovo gerumą bei dorybę. Konfucijaus gyvenimo laikotarpiu priešai buvo tie, kurie tikėjo galia. Palyginus su kitais mokymais Konfucijaus mokymai buvo lengvi ir abstraktūs. Vis dėlto jis išmokė, kad moralėje ir dorybėje egzistuoja didesnė jėga. Tačiau dauguma jo laikų valdovų atsisakydavo šių mokymų ir tik vėlesniais laikais Konfucijus buvo pripažintas išminčiumi.

Konfucianizmo visuomenėje kiekviena asmenybė turi savo vaidmenį bei įsipareigojimus pagal tapatybę ir socialinę klasę. Vienas iš pagrindinių Konfucijaus mokymų sako: „Tegu valdovas būna valdovu ir pavaldinys būna pavaldiniu; tegu tėvas būna tėvu ir sūnus sūnumi“. Kiekvienas turi atlikti savo pareigas ir vaidmenis, kiekviena iš jų turi laikytis moralinių principų pagal savo amžių, lytį, darbą ir taip pat išsilavinimą. Šios vertybės sukūrė stiprią konfucianizmo hierarchinę visuomenę Korėjoje.

Konfucianizmo įtaka atsispindi ne tik visuomenės struktūroje, bet ir kalboje. Žemesnės klasės žmonės aukštesnės klasės žmonėms turi naudoti pagarbią kalbos formą, o aukštesnės klasės žmonės žemesniajai gali naudoti stačiokišką kalbą (반말 banmal). Tad hierarchija egzistuoja netgi pačioje kalboje (Grayson 2002, p. 24-27).

Švietimas
Padorumas, etiketas arba ceremonija, žinios ir pasitikėjimas yra taip pat svarbūs ir turėjo įtakos kasdieniam korėjiečių gyvenimui. Šios vertybės yra pasiekiamos per mokymą, kuris turi nepaprastą įtaką Korėjai bei kitoms rytų Azijos tautoms. Šiais laikais tėvai daug aukojasi, kad galėtų išmokslinti savo vaikus, o vaikai daug aukojasi mokydamiesi mokykloje ilgas valandas.

Istoriškai švietimas buvo raktas į visuomeninę sėkmę. Senovės laikotarpiu pareigūnai buvo priimami tarnauti vyriausybei tik išlaikius egzaminą. Buvo manoma, kad geri vyrai kūrė gerą vyriausybę ir geras švietimas padarydavo vyrus gerais. Taigi, senovės Korėjoje, kaip ir visoje sinosferoje, vyravo plati edukacijos ir egzaminų sistema. Svarbu paminėti ir tai, jog vienintelis prestižo ir turtų šaltinis buvo tarnavimas vyriausybei, o verslininkai buvo laikomi žemesniais. Teisininkai, buhalteriai, daktarai, mokslininkai ir inžinieriai tarnavo vyriausybės pareigūnams, todėl buvo priskiriami žemesniajai socialinei klasei.

Konfucijaus mokymai konkrečiai kalba apie švietimą: „Kas gali būti didesnis malonumas nei mokymasis?“. Iš tikrųjų, išsimokslinimas senovėje buvo raktas išlaikant civilinės tarnybos valstybei egzaminą ir pasiekiant sėkmę. Taip yra ir šiandien. Yra sakoma, kad Korėjos švietimo stebuklas sukūrė ekonomikos stebuklą (Lee 2012, p. 71-72).

Ceremonijos
Ne visi pasakymai Konfucijaus klasikose virto realiais veiksmais. Nors Konfucijus įspėjo laikytis atokiai nuo dvasių, svarbiausia konfucianizmo stiliaus ceremonija tapo protėvių ceremonija. Beveik visi korėjiečiai atlieka ceremonijas, skirtas mirusiesiems. Yra tokių, kurie rengia budistinio tipo laidotuves, tačiau atlieka Konfucijaus stiliaus memorialines apeigas. Į šias ceremonijas įeina laidotuvių ceremonijos, metinių garbinimo ceremonijos, dažniausiai per gimtadienio ir mirties dienos sukaktis bei kartais per valstybines šventes, kuomet stalai yra išmoningai apstatomi įvairiausiu maistu, pirmiausiai pasiūlant jo mirusiesiems, o vėliau gyviesiems giminaičiams (Lee 2012, p. 72).

Konfucianizmas moderniame pasaulyje
Maždaug prieš 50 metų, prieš Korėjai tampant ekonomikos galiūne, dauguma žmonių manė, kad konfucianizmas buvo vienas iš faktorių, kuris neleido vystytis ekonomikai. Pažvelgus į kitas neišsivysčiusias Azijos šalis, jų išvada buvo dar labiau sustiprinta. Tačiau šiandien yra girdimos ir skirtingos nuomonės – Rytų Azijos ekonomikos stebuklą (P. Korėjos, Taivano, Hong Kongo ir Singapūro, kitaip vadinami Azijos tigrais) lėmė konfucianizmo įtaką, kuri yra būdinga šioms šalims. Drausmė bei hierarchinė tvarka, būdingi konfucianizmui, yra tos priežastys, dėl ko žmonės daug dirba bei vykdo nurodymus. O išsimokslinimas lemia technologijų vystymąsi (Lee 2012, p. 73-74).

Etiketas
Svarbiausias etiketo bruožas yra pagarba, kuri kilo iš Konfuciaus tradicijų. Pagal jį beveik visi santykiai, išskyrus tarp draugų, remiasi idėja, kad žmonės turi skirtingus statusus. Žemesnio statuso žmogus turi gerbti ir paklusti, o aukštesnio statuso žmogus – rūpintis ir prižiūrėti. Tai išsivystė Džiosono laikotarpiu, išliko bei atsispindi ir šiomis dienomis gana griežtame etikete. Pavyzdžiui, didelių konglomeratų įkūrėjai yra žinomi kaip daug dirbantys ir savo darbuotojus globojantys vadovai. Su darbuotojais yra elgiamasi kaip su šeimos nariais, tačiau už tai iš jų tikimasi asmeninių interesų aukojimo kompanijos naudai.

Kaip ir kitose Rytų Azijos šalyse nusilenkimas yra tipiškas pasisveikinimas. Paprastas kasdienis pasisveikinimas yra tik galvos linktelėjimas, tačiau paprastai kuo vyresnis arba aukštesnio statuso gavėjas, tuo žemesnis jam nusilenkimas. Taip pat prieš valgant reikia palaukti, kol vyresnysis pradės valgyti pirmas. Be to, nederėtų valgyti greičiau nei jis, kadangi jis taip pat turėtų pabaigti valgyti pirmiau. Negalima gerti priešais vyresnįjį. Reikia nusukti galvą ir burną pridengti ranka, kad „nematytų“ žemesniojo geriant. Taip pat gėrimą pirmiausiai reikia įpilti vyresniajam bei nedera jo piltis pačiam. Pilant ir priimant puodelį ar stiklinę reikia laikyti abejomis rankomis. Tas pats galioja ir priimant ar duodant bet kokį kitą daiktą.

Etiketui priklauso ir svetingumo tradicijos. „Apmąstymų ir pašnekesių“ – vieno iš Konfucijaus klasikinių darbų – pirmoji eilutė sako: „kas yra maloniau nei svečių, atvykusių iš toli, sutikimas!“. Kaip ir numanoma pagal šią ištrauką, korėjiečiai yra nuostabūs šeimininkai. Ir šiandien atvykusius užsieniečius jie pasitinka svetingai tiek savo namuose, tiek restoranuose (Lee 2012, p. 72).

Naudota literatūra:

Grayson, J., H., 2002. Korea – A Religious History. USA: RoutledgeCurzon press.
Lee, S., H., 2012. Korean history and culture. Seoul: Chun Ang University press.
Sleziak, T., 2013. The Role of Confucianism in Contemporary South Korean Society. Darbas rastas internete: http://repozytorium.uni.lodz.pl:8080/xmlui/

3 votes