Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Korėjietiški vardai

Korėjietiški vardai

Asmenvardis arba antroponimas (iš graikų kalbos anthropos ‘žmogus’, + onoma ‘vardas’) – žmogui suteiktas arba jo paties pasirinktas tikrinis žodis. Tiek Pietų, tiek Šiaurės Korėjoje korėjiečiai turi pavardės ir vardus. Tačiau, korėjiečių kalboje terminas „vardas“, irum (이름 Ireum) ar songmjong (성명 Seongmyeong), dažnai tuo pačiu nurodo pavardę (성 Seong) ir vardą.  Todėl paprastai kuomet kalbama apie korėjietišką vardą, norima paminėti ir vardą ir pavardę kartu, kadangi dėl susiklosčiusių tradicijų, pavardės ar vardo atsikirimas vienas nuo kito dažnai rodo nepagarbą ir pažeminimą.

Pilnas korėjietiškas vardas paprastai yra sudaromas iš trijų skiemenų. Pirmasis vardo skiemuo nusako pavardę, o likusieji du – vardą. Atvirkščiai nei daugumoje vakarietiškų kultūrų, Korėjoje, kuomet vardas rašomas korėjietiškai, pavardė eina prieš vardą. Pavyzdžiui, varde So Kang Džun (서강준 Seo Kang Joon), So (서 Seo) yra pavardė, o Kang Džun (강준 Kang Joon) – vardas. Beje, rašant ar netgi tariant pilną vardą, nėra dedami jokie tarpai ar pauzės, taip sudarant vieną bendrą vardo darinį. Tai tik dar kartą pabrėžia pavardės ir vardo svarbumą Korėjiečių kultūroje bei tarpusavio santykiuose.

Pietų ir Šiaurės Korėjos yra dvi politinių konfliktų atskirtos šalys besidalijančios bendra istorija ir kalba. Korėja dėl glaudžių ryšių su Kinija buvo stipriai įtakota budizmo ir daoizmo. Dėl šių priežasčių, tipiški azijiečių bruožai – lojalumas ir pagarba – atsispindi ir korėjiečių varduose.

Korėjietiškų vardų istorija
Vardų naudojimas Korėjoje vystėsi laikui bėgant.  Pirmasis vardo įrašas atsirado Trijų karalyčių (삼국시대 Samguksidae) ankstyvajame laikotarpyje (58-668 m. pr. Kr.). Žinoma, kiniškų hieroglifų pritaikymas prie savosios kalbos prisidėjo prie korėjietiškų vardų atsiradimo ir vartojimo. Taip pat, tuo metu susiklosčiusi sudėtinga vardų sistema, apimanti mandagumo vardus, pseudonimus, vaikystės ir pomirtinius vardus kilo iš konfucianizmo tradicijos. Tai ypatingai įtakojo mandagumo vardų atsiradimą, kurio pradžiai svarbios reikšmės turėjo pagrindinis konfucianizmo kanonas – „Apeigų klasika“ (Classic of Rites).

Trijų karalysčių laikotarpyje vardai kartais buvo sudaromi iš trijų skiemenų kaip Mi-sa-hun (미사흔 Misaheun) ir Sa-da-ham (사다함 Sadaham), kurie vėliau buvo perrašomi į kiniškus rašmenis (kor. Hanja). Pradžioje pavardžių naudojimas buvo skirtas tik karaliams, bet palaipsniui išplito tarp aristokratų ir galiausiai tarp daugumos piliečių.

Žinoma, nors yra priimtina, jog vardai būtų sudaromi iš trijų skiemenų, gali būti išimčių. Labai retais atvejais pavardė gali būti susidaroma iš dviejų skiemenų, kaip pavyzdžiui, pavardės Namkung (남궁 Namgung), Sonu (서누 Seonu) and Sakong (사공 Sagong). Taip pat retai ir vardas gali būti vieno, ar net trijų skiemenų. Vis dėlto, šiuolaikinėje visuomenėje yra priimtina laikytis senųjų vardo tradicijų, kuomet trijų skiemenų vardas yra laikytinas taisyklingiausiu.

Korėjietiškos pavardės

Šiuo metu Korėjoje yra apie 270 pavardžių, tačiau penkios pačios populiariausios: Kim (김 Kim), Yi (이 Lee, Yi), Pak (박 Park, Pak), Čė (최 Choi, Choe) ir Džong  (정 Chong, Jung, Chung) – pasak naujausių nacionalinių surašymų sudaro daugiau nei 50% gyventojų pavardžių.

Pavyzdžiui, pavardė Kim sudaro 22%, kas maždaug atitinka 10 milijonų žmonių, o pavardė Yi – 14%. Kita vertus, yra retų pavardžių, tokių kaip Pung (풍 Poong) arba Sop (섭 Seop), kurių skaičius mažesnis nei 1000.

Tačiau, asmenys, turintys tą pačia pavardę, ne visada reiškia, jog yra susiję kraujo ryšiais. Daugiau nei per 1000 metų, korėjiečiai išlaikė unikalią sistemą naudodami savo regioną kaip svarbų bruožą  atskirti savo tapatybę.

Kiekviena pavardė yra padalinta į vieną ar du klanus  – Bongvan  (본관 Bongwan), nurodančių klano kilmės miestą. Paprastai klanai nėra susiję tarpusavyje, nors ir dalinasi bendra pavarde. Pavyzdžiui, vienas gausiausių klanų yra Gimhė Kim klanas (김해김씨 Gimhae Kim-ssi) (Kim klanas iš Gimhae miesto). Klanai vėliau dalinami į įvairias filijas, kylančias iš naujesnių bendrų protėvių. Tokiu atveju pilna žmogaus identifikacija būtų:  klanas-pavardė-filija. Tradiciškai, kiekvienas toks klanas publikavo išsamią genealogiją Džokbo (족보 Jokbo) kas 30 metų. Šių dienų visuomenėje nurodyti klaną yra būtina, kuomet kalbama apie šeimos registrą ar genealogiją, tačiau kitais atvejais klanai nėra dedami prie vardų ir nesudaro didelės svarbos.

Žmonės iš to paties klano yra laikomi vieno kraujo, todėl santuoka su tos pačios pavardės ir Bongvan atstovu yra griežtai draudžiama, nepaisant to, kokie tolimi kilmės saitai juos sietų.

Ankstesnėje, patriarchalinėje Korėjos visuomenėje, žmonės teikė ypatingai didelį dėmesį savo šeimos vertybėms bei jos tapatumui. Dėl šios priežasties, tradiciškai, ištekėjusios moterys privalo išlaikyti savo mergautinę pavardę, paveldėtą iš tėvų ir protėvių, kuri jokiu būdu negali būti pakeičiama. Tačiau jų vaikai gauna savo tėvo pavardę, kuri yra tęsiama iš kartos į kartą.

Korėjietiški  vardai
Tradiciškai, pagal paprotį, atėjusį iš Kinijos, korėjietiški vardai yra iš dalies lemiami atsižvelgiant į visos giminės kartos vardus. Vienas iš dviejų skiemenų kiekvieno korėjiečio varde yra unikalus bei parenkamas ir suteikiamas individualiai tik tam žmogui. Tačiau kitas skiemuo yra bendras visiems tos giminės žmonėms, kuris yra paveldimas iš kartos į kartą, Šiais laikais, tiek Pietų, tiek Šiaurės Korėjoje tokia pat šeimos vardų dalis paprastai nebėra bendra tarp pusbrolių, tačiau vis tik dažnai suteikiama vienoda broliams ir seserims.

Dėl istorinių aplinkybių, ilgus metus, iki savos abėcėlės sukūrimo 1443 m., korėjiečiai naudojo kiniškus hieroglifus išreikšti savo kalbai. Kinų hieroglifų pritaikimas prie savos kalbos lėmė tarimo bei gramatikos skirtumus. Šie kinų kalbos hieroglifai naudojami korėjiečių kalboje yra handžia (한자 Hanja) (korėjietiškas pavadinimas nusakyti iš kinų kalbos pasiskolintiems hieroglifams ir įtrauktiems į korėjiečių kalbą su korėjietišku tarimu). Korėjoje vardai paprastai buvo taip pat sudaromi iš handžia. Šiais laikais daugelis korėjiečių turi tiek gryną korėjietišką, tiek handžia vardą, kurio tarimas dažnai gali skirtis nuo korėjietiško.

Nors Šiaurės Korėjoje vardų užrašymui handžia jau nebėra vartojama, tačiau reikšmės vis dar suprantamos. Pavyzdžiui, skiemuo Čiol (철 Cheol) yra skiriamas berniukų vardams ir reiškia ,,geležis“.

Pietų Korėjoje, kiniškos kilmės vardai ir jų reikšmės yra leidžiamos vartoti Pietų korėjiečių varduose, tačiau pagal Šeimos Registro įstatymą yra reikalaujama, jog šeimos registre handžia būtų pakeista korėjiečių kalbos atitikmeniu.

Nors Korėjoje vis dar laikomasi šia vardų sudarymo tradicija, tačiau nuo 8 dešimtmečio didžioji dalis tėvų savo vaikams skiria grynus korėjiečių kalbos reikšmės vardus, dažniausiai dviejų skiemenų. Vieni populiariausių vardų yra Hanul (하늘 Haneul) – „Rojus“ arba „Dangus“; Arum (아름 Areum) –  „Grožis“; Isul (이슬 Iseul) – „Rasa“; and Sulgi (슬기 Seulgi) – „Išmintis“. Nepaisant šios tendencijos, žmonių vardai oficialiuose dokumentuose, jei įmanoma, vis dar įrašomi tiek korėjietiškai, tiek kiniškai.

Pradžioje, Pietų Korėjoje nebuvo jokio teisėto vardo ilgio ribojimo, tad daugelis žmonių registravo ypatingai ilgus vardus sudarytus iš grynų korėjietiškų žodžių, kaip pavyzdžiui 16 skiemenų ilgio vardas Ha-nul-bjol-nim-gu-rum-hėn-nim-bo-da-sa-rang-su-ro-u-ri (하늘별님구름햇님보다사랑스러우리 haneulbyeolnimgureumhaetnimbodasarangseureouri). Kaip bebūtų, nuo 1993 m. pradžios, nauji reglamentai reikalauja, kad vardai būtų ne ilgesni kaip 5 skiemenų ilgio.

Vardų vartojimas Korėjoje

Korėjos istorija iki šių dienų yra paremta pagrindiniais Konfucianizmo principais, daugiausia įsisavintais Džiosono dinastijos metu, 1392 m. Konfucianizmu paremta tradicija giliai įsišaknijo Korėjos kultūroje ir stipriai įtakojo įvairius kultūros aspektus. Vienas iš jų yra žmonių tarpusavio santykių reiškimas per kalbą.

Korėjiečiai, kaip ir daugelis kitų konfucianizmo įtakotos Azijos šalys, turi kelis pagarbumo lygius, kurie yra taikomi atsižvelgiant į kokį žmogų norima kreiptis. Dėl šios priežasties, Korėjos tradicinėje visuomenėje vardų naudojimas yra lemiamas taip pat griežtų normų. Paprastai, yra laikoma grubu kreiptis į asmenį tik vardu. Ypač tuo atveju, jei norima kreiptis į vyresnį ar socialiai aukščiau stovintį žmogų. Kreiptis vardu yra priimtina tik tuo atveju,  jei žmogus yra to paties amžiaus ar jaunesnis. Tarp vaikų ar artimų draugų taip pat yra natūralu kreiptis tik vardu. Kaip bebūtų, jei asmuo yra vyresnis bent metais, yra ypač nemandagu kreiptis į jį vardu.

Dėl sudėtingų socialinių normų, norint išvengti daugelio nesusipratimų, korėjiečių kalboje yra vartojama daug įvairių vardo pakaitalų bei kreipinių, nurodančių pagarbą. Tarp panašaus statuso suaugusiųjų yra priimtina kreiptis į kitus jų pilnu vardu pridedant priesaga Ši (씨 Ssi), tačiau netinkama kreiptis tik pavarde net pridedant šią priesaga. Kuomet asmuo turi oficialų rangą, yra natūralu į jį kreiptis to rango pavadinimu, kaip pavyzdžiui „Direktorius“ , „Pavaduotojas“, „Vadybininkas“, „Mokytojas“ ir t.t., dažnai pridedant pagarbų kreipinį Nim (님 Nim). Tokiu atveju gali būti pridedamas ir pilnas asmens vardas, kas reikštų, jog šnekovas taip pat užima aukštą statusą.

Taip pat, Korėjoje yra plačiai vartojami įvairūs žmonių pavadinimai, kurie yra skirtingi priklausomai nuo žmogaus lyties, amžiaus ar tarpusavio santykių. Tokių pavadinimų pavyzdžiai galėtų būti pavadinimas Adžiuma (아줌마 Ajumma) skirtas vadinti vyresnio amžiaus moteris, ir Adžioši (아저씨 Ajeossi) – pagyvenusiems vyrams. Taip pat, vartojama daug šeimos santykius ar glaudžius tarpusavio ryšius nusakančių pavadinimų, tokių kaip Opa (오빠 Oppa) – skirtas vartoti merginoms vadinant savo vyresniu brolius arba vyresnius labai artimus vyriškos lyties draugus; Oni (언니 Eonni) – vartojamas merginų vadinant vyresnes seserys arba geras drauges; Hjiong (형 Hyung) – vartojamas vaikinų vadinant vyresnius brolius ar vyresnius draugus; Nuna (누나 Noona) – vartojamas vaikinų vadinant vyresnias seserys ar artimas vyresnias drauges; Dongsėng (동생 Dongsaeng) – pavadinimas skirtas vadinti jaunesnius brolius ir seserys, nepaisant lyties; Maknė (막내 Maknae) – vartojamas vadinti jauniausiam šeimos nariui arba jaunesiam žmogui tam tikroje žmonių grupėje. Žinoma, galima sutikti ir dar daugelį kitų kreipinių, tačiau anksčiau paminėtieji yra patys esminiai ir privalomi žinoti bei vartoti Korėjos visuomenėje.

Literatūros sąrašas:

Choe, Y. S., n.d. Surnames: Microcosmic icon of Korea’s Confucian order. Holt International, [internete] rasta <http://www.holtinternational.org/korea/korean_surnames.pdf.> [žiūrėta 2016 balandžio 1].

University at Albany, n. d. East Asian Names/Biographies. University at Albany, [internete] rasta <http://www.albany.edu/eas/205/names%20lecture.pdf> [žiūrėta 2016 balandžio 1].

Hanja Characters. Korean geanology, [internete] rasta <http://koreangenealogy.org/book/korean-writing/hanja-letters/> [žiūrėta 2016 blandžio 1].

Lam, L. H., 2013. Chinese, Japanese and Korean (CJK) names: resources for the indexer. The Indexer, [internete] rasta <http://www.theindexer.org/files/31/cjk-names.pdf> [žiūrėta 2016 balandžio 1].

Motokazu, M., 2014. A New Perspective on the „Name-Changin Policy“ in Korea. University of Hawaii Press, [internete] rasta <http://www.jstor.org/stable/j.ctt6wqz41> [žiūrėta 2016 balandžio 1].

2 votes