Mapo tiltas

Mapo tiltas (kor. 마포대교, Mapodaegyo) – tai 1 400 m ilgio tiltas, esantis Pietų Korėjos sostinėje Seule. Jis jungia du – Mapo (kor. 마포, Mapo) ir Jongdiungpo (kor. 영등포구, Yeongdeungpo) – rajonus, esančius skirtingose Hangano (kor. 한강, Hangang) upės krantuose. Šis tiltas pradėtas statyti 1968-ųjų metų vasarį, statybos truko virš dvejų metų. Tik pastatytas tiltas vadinosi Seulo tiltu (kor. 서울대교, Seuldaegyo), bet 1984-aisiais buvo pervadintas į Mapo tiltą.

Mapo tiltas ir savižudybės

Mapo tiltas labiau žinomas kaip Korėjos mirties tiltas. Pietų Korėja pagal savižudybių skaičių patenka į pirmąjį dešimtuką – informuojama, jog čia kiekvieną dieną vidutiniškai 43 žmonės nusprendžia pakelti ranką prieš save. Priežastys skirtingos, bet išskiriama keletas dažniausiai pasitaikančių: tai problemos, kylančios šeimoje, mokykloje, nelaiminga meilė bei sparčiai besivystanti šalies ekonomika, visuomenės spaudimas, stipri konkurencija – siekiama būti sėkmingu, gerai pasirodyti visuomenei, užsitikrinti stabilų gyvenimą ir t.t. Šios problemos bei nuolatinis tobulumo siekis neretai tampa psichinių sutrikimų priežastimi. Pietų Korėjoje pokalbių apie dvasines problemas, o juo labiau apie dvasinius sutrikimus, yra vengiama, todėl žmonės, bijodami atsiverti, pagalbos neieško, ir nematydami kitos išeities, neretai savo noru pasitraukia iš gyvenimo (Zong, 2015).

Buvo apskaičiuota, jog nuo 2007-ųjų iki 2012-ųjų nuo Mapo tilto nušoko 108 žmonės. Skelbiama, jog su kiekvienais metais Pietų Korėjos savižudžiai vis dažniau renkasi šią lengvai prieinamą vietą praleisti paskutines gyvenimo minutes. Valdžia ne iš karto ėmėsi priemonių padėčiai pakeisti (Chung, 2012).

Savižudybių prevencijos akcijos

Viena didžiausių Korėjos draudimo kompanijų – Samsung – investavo didelę pinigų sumą bandydama pakeisti tilto įvaizdį visuomenėje bei suvaldyti situaciją, kuri neigiamai veikė net ir turistų požiūrį į šalį; kalbos apie valdžios nekompetenciją pasiekė net ir šalis easančias kituose žemynuose. Įsteigtoji grupė „Korėjos mirties tilto” „pravardę” pakeitė į „Korėjos gyvenimo tiltą” (taip vadinosi ir pati organizacija). 2011-aisiais metais „Korėjos gyvenimo tilto” organizacija atliko Pietų Korėjos piliečių apklausą, siekiant sužinoti kodėl būtent čia kyla tokios idėjos ir kaip galima būtų pakeisti situaciją. Dauguma išreiškė nuomonę: esą naktį tiltas yra visiškai tamsus, o tai kelia baimės ir nevilties emocijas. Tad pirmas sprendimas ir buvo apšviesti kelią – buvo nutarta įtaisyti LED lemputes su jutikliais, kurie žmogui prisiartinus suveiktų. Toliau sekė mintis, jog reikia užmegzti pokalbį su depresijos apimtais žmonėmis, kas turėtų priversti juos stabtelėti ir susimąstyti. Užrašų buvo įvairių: „Ar geras jausmas būti lauke, vaikščioti tiltu?”, „Rūpesčiai yra niekis”, „Ar tu pavalgei?”, „Ar žinojai, jog visų gorilų kraujo grupė yra B?”, „Kaip tu laikaisi?”, „Kas tave neramina?”, „Viskas gerai?”, „Atrodai pavargęs”, „Tiesiog eik susitikti su žmogumi, kurio tu ilgiesi”, „Geriausios gyvenimo akimirkos laukia priešakyje” ir t.t. Taip pat buvo atrinkta daug besišypsančių žmonių nuotraukų, kurios turėtų skleisti pozityvumą, o pačiame tilto gale nutarta įkurdinti dviejų sėdinčių draugų, vienas kurių besišypsodamas žnybia kitam į skruostą, skulptūrą. Galiausiai, po pusantrų metų intensyvaus darbo 2013-aisiais metais tiltas pakito neatpažįstamai. Apie tai rašė visi tinklalapiai ir laikraščiai, rodė televizija. Minios žmonių rinkosi ant jo ir džiaugėsi rezultatu, kalbėjo kaip skaitant žinutes laikas nepastebimai praskrieja, o nuotraukos kelia nuotaiką. Kraupi tilto istorija paslepiama už 2 200 lempučių, nuotraukose užfiksuotų gražių momentų, draugiškų žodžių ant turėklų ir amžiams ant suolelio įsikūrusių dviejų draugų (Samsung Life Insurance, 2013).

Tačiau, nepaisant visų priemonių, su tiltu susijusių savižudybių skaičius ne sumažėjo, kaip buvo tikimasi, bet priešingai – stipriai išaugo. Dėl šios priežasties 2015-aisiais metais, praėjus vos dvejiems metams nuo tilto pertvarkymo, organizacija buvo uždaryta. LED lemputės buvo iškart išmontuotos, nuimta didžioji dauguma užrašų bei nuotraukų, tik skulptūra taip ir liko nepaliesta.

Prevencinių priemonių vertinimas

Bandant išsiaiškinti, kodėl taip profesionaliai suplanuotas ir įgyvendintas projektas ne tik nedavė teigiamų rezultatų, bet situaciją dar ir pablogino, gyventojų nuomonės išsiskyrė. Susiformavo du pagrindiniai požiūriai: vienas jų – tokie užrašai ir nuotraukos galėjo paskatinti kenčiantį žmogų dar sunkiau išgyventi savo situaciją. Daugelis jų galėjo ir neturėti „tobulos” šeimos, kokią vaizdavo nuotraukos, ar artimo žmogaus, kurį užrašai skatino aplankyti, o supratus žiauriąją realybę jų psichinė būklė galėjo negrįžtamai regresuoti. O kitas – žmogus, užvaldytas vidinių balsų net nekreipė dėmesio į aplinką, jiems nerūpėjo nei nuotraukos, nei užrašai, telefonai – pritaisyti pagalbos linijos – net nebuvo pastebėti, o apšvietimas tik padėjo nelaimėliams pasiekti tilto atbrailą (Lee et al., 2015).

Galiausiai 2016-ųjų metų pabaigoje valdžia įgyvendino dar vieną priemonę – ant Mapo tilto atbrailų buvo pritvirtintos tvorelės, kurių nepasiruošusiam žmogui perlipti tiesiog neįmanoma. Atrodo, jog šita idėja kilo dėl to, jog „Korėjos gyvenimo tilto” organizacijos darytoje apklausoje daugelis apklaustųjų pasisakė už tai, kad reikėtų imtis fizinių priemonių – pastatyti aukštesnę atbrailą, kurios negalima būtų perlipti. 2011-aisiais idėja buvo atmesta, kaip patys organizatoriai sakė – jie siekė išeities nematančius žmones ne sulaikyti nuo savižudybės, bet kardinaliai pakeisti jų mąstyseną.

Organizacijoms ir valdžios institucijoms bandant spręsti šią problemą, nuošalyje nelieka ir eiliniai piliečiai. Kartais paprastas praeivis, ir nebūtinai korėjietis, tampa kažkieno gelbėtoju. Yra speciali Savižudžių Gelbėjimo Komanda, kuri kiekvieną dieną patruliuoja Hangano upėje. Joje dirbantys gelbėtojai kasdieną susiduria su savižudžiais, ar tai būtų šokantys nuo tilto, ar skenduoliai, iškilę į paviršių. Per visus darbo metus komanda pastebėjo, jog tarp savižudžių nėra vyraujančios lyties, amžiaus, socialinės padėties, dauguma jų yra tiesiog tie žmonės, kurie nori būti išklausyti.

Taigi, Mapo tiltas, kuris, kaip ir daugelis kitų civilizacijos laimėjimų, pirmiausia turėtų tarnauti žmonėms, tuo pačiu prisideda ir prie didžiulės tos pačios civilizacijos sukurtos problemos gilinimo – tampa visame pasaulyje plačiai žinoma savižudžių vieta.

Naudota literatūra:

Chung, J. 2012. South Korea aims to bring calm at bridge over troubled water. Prieiga per internetą: <https://www.reuters.com/article/uk-korea-suicide-bridge-idUSLNE89202B20121003>. [žiūrėta 2020 m. gruodžio 17 d.].

Chung, J. 2012. South Korea Suicides: Mapo Bridge Gets Uplifting Signs To Prevent Suicides. Prieiga per internetą: <čia>. [žiūrėta 2020 m. gruodžio 10 d.].

Gamel, K. 2020. US Forces Korea worker helps thwart apparent suicide attempts on bridge in Seoul. Prieiga per internetą: <čia>. [žiūrėta 2020 m. lapkričio 29 d.].

4) Korea Bizwire, 2014. ”Bridge of Life” Proved Popular Spot for Suicidal People. Prieiga per internetą: <http://koreabizwire.com/bridge-of-life-attracts-more-suicidal-attempts/15816>. [žiūrėta 2020 m. gruodžio 10 d.].

5) Korea Bizwire, 2019. Slogans for Suicide Prevention Removed from Mapo Bridge After 7 Years. Prieiga per internetą: <http://koreabizwire.com/slogans-for-suicide-prevention-removed-from-mapo-bridge-after-7-years/146427>. [žiūrėta 2020 m. gruodžio 10 d.].

6) Lee, J., Lee, C. M., Park, N. K. 2015. Application of sensor network system to prevent suicide from the bridge. Prieiga per internetą: <https://link.springer.com/article/10.1007/s11042-015-3134-z>. [žiūrėta 2020 m. gruodžio 10 d.].

7) Oussayma Canbarieh. 2015. Mapo – The Bridge of Death 마포대교. Youtube. Prieiga per internetą: <https://www.youtube.com/watch?v=liQzqLymKj8>. [žiūrėta 2020 m. gruodžio 17 d.].

8) VICE, 2016. On Patrol with South Korea’s Suicide Rescue Team. Youtube. Prieiga per internetą: <https://www.youtube.com/watch?v=5jYBWBlEd0U>. [žiūrėta 2020 m. lapkričio 29 d.].

9) Zong, S. 2015. A Study on Adolescent Suicide Ideation in South Korea. Prieiga per internetą: <https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S187704281500912X#bbib0070>. [žiūrėta 2020 m. gruodžio 10 d.].

10) 삼성생명 (Samsung Life Insurance), 2013. ‘The Bridge of life’ by Samsung Life Insurance (삼성생명 bridge of life ver. Eng). Youtube. Prieiga per internetą: <https://www.youtube.com/watch?v=cDsVOXTQAIs>. [žiūrėta 2020 m. gruodžio 9 d.].