Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Namhano kalno tvirtovė

Namhano kalno tvirtovė

Namhano kalno tvirtovė (남한산성 Namhansanseong) buvo suprojektuota kaip atsarginė Džiosono (조선 Joseon) dinastijos (1392-1910) sostinė ir pastatyta kalnuotoje vietovėje, esančioje 25 km į pietryčius nuo Seulo. Karių-vienuolių pastatyta ir ginama tvirtovė talpino 4000 žmonių bei atliko svarbias valdžios vykdomąsias ir karines funkcijas. Seniausi išlikę griuvėsiai siekia VII a. Tvirtovė buvo keletą kartų atstatyta, ypatingai  XVII a. pradžioje, tikintis Čingų (清朝 Qing) dinastijos puolimo. Miestas įkūnija šio laikotarpio kariuomenės ginklavimosi koncepciją, pagrįstą Kinijos ir Japonijos įtaka ir pasikeitimais įtvirtinimų statyboje, susipažinus su vakarietiškais ginklais, kuriems reikalingas parakas. Nuolat apgyvendintas miestas ilgą laiką tarnavo kaip provinciali sostinė, kurios įtvirtinimų viduje yra išlikę įrodymų, kad čia būta įvairių kariuomenių, civilinių ir religinių pastatų. Tvirtovė yra tapusi korėjietiško suverenumo simboliu.

Istorija

Bekdžės karaliaus Ondžio sostinės teorija

Dar ankstyvaisiais Džiosono dinastijos laikais buvo manoma, kad vieta, kurioje šiandien stovi Namhano kalno tvirtovė, kažkada buvo sostinė, pastatyta Bekdžės (백제Baekje)  karalystės įkūrėjui karaliui Ondžio (온조 Onjo). Bekdžė pirmąją sostinę įkūrė Virjė (위례성Wirye-seong), Han upės šiaurėje, o vėliau šios upės baseine vis kėlėsi iš vienos vietos į kitą. Kalno strateginiai privalumai ir dažnas sostinės kraustymasis iš vienos vietos į kitą leido manyti, kad šiuo laikotarpiu čia būta Bekdžės sostinės.

Namhano kalnas ir karalius Ondžio buvo tiesiogiai susieti tik gerokai vėlesniais Džiosono dinastijos laikais. Šventykla Bekdžės įkūrėjui čia buvo pastatyta 1638 m., iškart po antrosios Čingų invazijos. Sungrjoldžionas (崇烈殿 Sungryeoljeon) – tai menė, kuri saugo karaliaus Ondžio ir generolo Ji So sielų lenteles. Ji So buvo patikėtas tvirtovės projektas ir 1624 m. imtasi atstatymo darbų. Devinto mėnulio mėnesio penktą dieną čia atliekamos ceremonijos.

Džudžango (Jujang) tvirtovės statybos suvienytoje Šiloje

Pirmasis įrašas apie tvirtovę, pastatytą ant Namhano kalno, randamas XII a. parašytoje Trijų Karalysčių istorijoje (三國史記 Samguksagi). Tekste rašoma, kad Šila, 12-ais (675 m.)  karaliaus Munmu (문무) valdymo metais, pastatė tvirtovę, pavadinimu Džudžangas (晝長城 Jujangseong), ir, kad tvirtovės sienos perimetras siekė 4 360 bo (步 žingsnius). Neseniai Šilos karalystės suvienytame Korėjos pusiasalyje ėmė kilti įtampa tarp Šilos ir Tangų dinastijos valdomos Kinijos. Kadangi Tangų dinastija atrodė pasiruošusi užimti pusiasalį, karalius Munmu Pchenjane (평양 Pyongyang) 672 m. dislokavo 40000 karių. Taigi, Džudžango tvirtovė buvo pastatyta besirengiant sulaikyti kinus šiaurinėje karalystės dalyje. 2007 m. atliekant kasinėjimus Namhano kalno tvirtovėje rastas kažkada stovėjęs masyvus (daugiau kaip 50 m ilgio su apie 2 m storio sienomis) pastatas. Čia taip pat rasta 20 kg pastato stogui priklausančių plytelių. Manoma, kad pastatas buvo pastatytas valdant karaliui Munmu ir buvo skirtas laikyti kariuomenės reikmenims.

Mūšis su mongolais Gorjo laikotarpiu

Mongolų pajėgos įsiveržė į Korėjos pusiasalį  1231 m. 8-tą mėnulio kalendoriaus mėnesį ir tų pačių metų 12-tą mėnulio mėnesį apsupo sostinę Gegjongą (개경 Gaegyeong). Mongolai ir toliau spaudė pietus, kol pasiekė Gvangdžiu (광주 Gwangju) tvirtovę, kur stovi dabartinė Namhano kalno tvirtovė. Mongolai ant kalno dukart puolė Gorjo pajėgas, tačiau šios, vadovaujamos taikos teisėjo Dži  Se Hva, abu kartus atrėmė puolimus, dėl to mongolų armija atsisakė idėjos užimti tvirtovę. To pasekoje, mongolų ir Gorjo teismai pasirašė taikos susitarimą ir 1232 m. mongolų armija atsitraukė į Liaodongo pusiasalį.

Nepaisant to, mongolai tais pačiais metais vėl įsiveržė į Korėjos pusiasalį. Pajėgos, vadovaujamos Sartai (撒禮塔), antrą kartą visu pajėgumu puolė Gvangdžiu tvirtovę, tačiau, dėka sumanios Ji Se Hva taktikos, ir vėl nesėkmingai.

Namhano kalno tvirtovės statybos Džiosono laikotarpiu

Dar anksčiau Džiosono vyriausybė diskutavo apie poreikį atstatyti tvirtovę, tačiau planai buvo vis atidedami nerimaujant, kad šis projektas žmonėms atneš daug vargo. Tvirtovės statybos prasidėjo 1624 m., Karaliaus Injo valdymo laikotarpiu. Tais metais įvyko generolo Ji Gvalo (이괄 Yi Gwal) pasipriešinimas ir Korėjos pusiasaliui grėsė Mandžiūrijos dinastijos puolimas.

Baigus statybos darbus, tvirtovės sienų ilgis siekė 12356 km su sekle siena (女牆 yeojang), susidedančia iš 1940 dantų viršuje nuolatinės sienos apsaugai sustiprinti, 3-mis apsauginėmis sienomis – ongsongais (甕城 ongseong) 4-iais pagrindiniais vartais, 16 paslėptų vartų ir gausiais įtvirtinimais. Teritorijos viduje buvo iškasti 45 šaltiniai ir 80 šulinių, bei pastatyti laikini karaliaus rūmai.  Tvirtovėje buvo pastatytos 10 šventyklų, tai leido puoselėti budistines tradicijas. Karalius ir jo aukščiausieji ministrai čia glaudėsi per Čingų dinastijos invaziją 1636 m. ir atsilaikė prieš 130000 karių armiją 47 dienas.

Architektūra

Namhano kalno tvirtovei būdingos net keletas korėjietiškų tvirtovių sienų statybos būdų. Jodžidoso (黎地圖書 Yeojidoseo) – pranešimas apie geografines Namhano kalno tvirtovės ypatybes, apibūdina šią kaip: „tvirtovę, sukurtą rojuje“. Tvirtovei būdingi bruožai: plokščias interjeras ir statūs šlaitai. Teko kaimo (擇里志 Taek) analuose taip pat rašoma, kad: „Namhano kalno tvirtovė iš vidaus yra žema ir sekli, tačiau iš išorės aukšta ir stati. Čingų dinastijos pajėgos negalėjo užsinešti ginklų ir tvitovė nesugriuvo 1636 m. Čingų invazijos metu. Karalius Injo paliko tvirtovę tik dėl maisto trūkumo ir Ganghvos (강화 Ganghwa) salos žlugimo.“ Tvirtovės siena, daugiau kaip 12 km ilgio seka paskui nelygią vietovę 500 m virš jūros lygio. Dėl geografinio išsidėstymo tvirtovę sunku užpulti, net ir su didele kariuomene.

Struktūriškai, Namhano kalno tvirtovė buvo įrengta su visomis reikalingomis priemonėmis, būdingomis Džiosono laikotarpiui. Be pagrindinės sienos yra dar dvi kitos (Bongamseong and Hanbongseong). Tvirtovės pietinėje pusėje yra du apžvalgos bokštai. Pagrindinę sieną saugo 5 sustiprintos išorinės struktūros. Tvirtovė turi 4 pagrindinius vartus ir 16 sienose įrengtų slaptų vartų (暗門 ammun). Šie vartai priešams iš išorės nematomi ir naudojami slapta pernešti ginklus, maistą ir kitus daiktus. Pagrindinės tvirtovės viršuje yra žema siena (brustveras), vadinama jodžangu (女墻 yeojang), kurios dėka nesimato, kas vyksta viduje, ir siena atrodo aukštesnė. Brustveras susideda iš 1940 dantų su skylėmis, per kurias būtų galima šaudyti. Tvirtovės sienos viduje yra 125 sargybinės patalpos (軍鋪 gunpo) ir 5 valdybos postai.

Pagrindinė tvirtovės sienos statybai naudoti akmenys, kurie tarnavo Džudžango tvirtovei dar suvienytos Šilos metu. Išorinė siena buvo pastatyta jau visai kitais laikais, nei pagrindinė. Dėl to čia aptinkama įvairių  statybos būdų, būdingų laikotarpiui VII- XVII a. Namhano analuose (南漢志) rašoma, kad vidinis perimetras siekia 7854, o išorinis – 9108 metrus.

Materialinės vertybės

Laikinieji rūmai Namhano kalno tvirtovėje. Gvangdžiu valdybos kabinetas buvo perkeltas į Namhano kalno tvirtovę iš karto po jos pastatymo ir šiai įgijus pripažintos tvirtovės statusą. Laikini rūmai (行宮 Haenggung) buvo baigti po Vakariniu valdybos kabinetu 9-tą mėnulio kalendoriaus mėnesį 1624 m., kol dar buvo statomos tvirtovės sienos.

Vado būstinė vakaruose. Gynybos vado kabinetas (守禦將臺 Sueojangdae) yra dviaukštis karinės paskirties pastatas, skirtas stebėjimui. Šis pastatas buvo pastatytas 1624 m., kaip vienas iš 5 valdybos postų ir yra vienintelis išlikęs iki mūsų dienų.

Šventykla Bekdžės įkūrėjui ir tvirtovės statytojui. Sungrjoldžonas (崇烈殿 Sungryeoljeon) – čia saugomos  karaliaus Ondžio ir generolo Ji So sielų lentelės. Šventykla pastatyta 1638 m. Jos viduje yra dvi atskiros šventyklos: pagrindinė, esanti viršuje, skirta karaliui Ondžio, o antroji, apatinė, generolui Ji So.

Šventykla neteiningai apkaltintiems. Čongrjangdangas (淸凉堂 Cheongryangdang) – siejama su pasakojimu apie generolą Ji So, kuriam buvo paskirta dirbti prie pietrytinės sienos dalies, kai ši buvo atstatoma 1624 m. Jis buvo apkaltintas statybų biudžeto eikvojimu ir išsisukinėjimu nuo darbų, dėl ko buvo nuteistas mirti. Tai išgirdusios jo žmona ir sugulovė surinko pinigų ir vyko į tvirtovę šiam padėti, tačiau pakeliui sužinojo, kad jam buvo atlikta egzekucija. Tai išgirdusios abi moterys nusižudė, nusiskandindamos upėje. Viską patikrinus paaiškėjo, kad darbas buvo atliktas gerai, ir, kad generolas buvo neteisingai apkaltintas. Jo garbei ir buvo pastatyta ši šventykla.

Šventykla patriotams. Pastatyta 1688 m., šventykla skirta pagerbti trims mokiniams – Hong Ik Hanui (Hong Ik-han), Jun Jipui (Yun Jip)  ir O Daldžė (O Dalje), kurie pasiaukojo dėl savo karalystės, net kai Džiosono karalius pasidavė Čingų armijai.

Ginklų sandėlis. Ilgai manyta, kad Čimgvedžongas (Chimgwaejeong) buvo skirtas laikyti ginklams, tačiau tikriausiai buvo naudojamas, kaip vienas iš kabinetų.

Menė skirta treniruotis kovos menams. Manoma, kad menė – Jonmungvanas (Yeonmugwan), buvo pastatyta 1624 ir buvo skirta treniruotis kovos menams. Menės dydis siekia 330 kvadratinių metrų.

Paviljonas tvenkinio pakraštyje. Džisudangas (Jisudang) – paviljonas, pastatytas 1672 metais. Jį supo 3 „U“ formos tvenkiniai, tačiau iki šių dienų išliko tik du.

Budistų šventyklos

Džangdžongo šventykla
Džangjongas (長慶寺 Janggyeongsa) yra tvirtovės sienų viduje. Į šventyklos sudėtį įeina pagrindinė menė, šventyklos kabinetas, šventykla kalno dvasiai, varpinė, pagoda ir dvi gyvenamosios menės vienuoliams.

Mangvolo šventykla
Mangvolas (Mangwolsa) yra seniausia šventykla Namhano kalno tvirtovėje. Šventykla restauruota 1990, nes buvo sunaikinta Korėjos karo metu. Ši šventykla buvo naudojama vienuolių ir kariuomenės savanorių.

Jonmugvanas – buvusi šventykla
Manoma, kad šis paviljonas buvo pastatytas kartu su Namhano kalno tvirtove ir buvo naudojamas kovos menų treniruotėms.

UNESCO

Namhano kalno tvirtovė buvo įtraukta Į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą 2014 metais.

 

Naudota literatūra

  1. Namhansansung, 2010. Namhansanseong. [internete] Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta: 2017 balandžio 29].
  2. UNESCO, 2014. Namhansanseong. [internete] Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta: 2017 balandžio 29].
0 votes