Nesėkmes pranašaujantys Pietų Korėjos prietarai
Pietų Korėjos kultūra išsiskiria savo prietarų gausa.
Nepaisant išorinio, vizualinio Korėjos Respublikos modernumo bei jos pažangos ir pasaulinės lyderystės technologijų srityje, šalyje vis dar yra gajos šamanizmo tradicijos.
Iš jo kilę prietarai, kurie yra susiję su įvairių veiksmų atlikimu bei kasdienių situacijų valdymu, iki šiol daro reikšmingą įtaką šiuolaikinių korėjiečių gyvenime.
Prietarai yra įvairūs: vieni jų pranašauja apie galimą laimę ar sėkmę, o kiti atvirkščiai – kalba apie galimas nesėkmes bei nelaimes.
Šiame enciklopediniame straipsnyje trumpai apžvelgiami geriausiai žinomi, nesėkmes bei nelaimes pranašaujantys Pietų Korėjos prietarai.
Nesėkmes pranašaujantis skaičius „4”
Pietų Korėjos, o taip pat ir kitų Rytų Azijos šalių, tokių kaip Kinija ar Japonija, žmonės tiki, kad skaičius „4” yra nesėkmes bei nelaimes pranašaujantis ženklas.
Taip yra todėl, nes skaičius keturi korėjiečių kalboje (kor. 사, Sa), panašiai kaip ir skaičius keturi kinų (kin. 四, Sì) ar japonų (jap. 四, Shi) kalbose, skamba kaip kitas panašiai tariamas ir negatyvias konotacijas sukeliantis žodis – „mirtis”.
Dėl šios priežasties Pietų Korėjos dangoraižiuose, viešbučiuose, ligoninėse nebūna pažymėti ketvirtas ar keturioliktas pastatų aukštai.
Vietoje skaičiaus keturi minėti pastatų aukštai yra tiesiog žymimi raide „F“ (angl. Floor, liet. Aukštas).
Taip pat, pastatuose esantys butų numeriai, kuriuose yra keletas pasikartojančių skaitmenų „4”, pavyzdžiui, „Butas nr. 414”, yra parduodami už mažesnę nei rinkos kainą.
Ketvirtą metų mėnesį, t.y. balandžio mėnesį, Pietų Korėjoje taip pat yra vengiama rengti svarbius ir reikšmingus renginius.
Kai kuriems korėjiečiams, dėl prietaringo skaičiaus keturi vertinimo, išsivystė baimė šiam skaičiui: ši fobija yra vadinama tetrafobija (graik. Τετράς, liet. Keturi) (Acclaro, 2012).
Kojų krutinimas
Pietų Korėjoje tikima prietaru, kuris teigia, kad kojų krutinimas nuveja sėkmę.
Šio prietaro kilmė yra siejama su legenda apie neturtingą žmogų ir veidus galintį skaityti fizionomistą.
Joje pasakojama, kaip fizionomistas vieną kartą, pas jį apsilankiusio, neturtingo žmogaus veide pastebėjo bruožus, žyminčius jo turimą potencialą praturtėti.
Fizionomistas taip pat nustatė žmogaus skurdumo priežastį – neturtingas žmogus turėjo įprotį miegodamas judinti savo pėdą.
Siekdamas pagerinti žmogaus ekonominę situaciją, fizionomistas vieną naktį apsilankė skurdžiaus namuose, nukirto miegančiojo judinamą pėdą bei pabėgo.
Po kurio laiko fizionomistas sugrįžo pas skurdžių ir pamatė, kad buvęs varguolis tapo turtingu žmogumi, kuris puikiai galėjo gyventi be nukirstos pėdos.
Fizionomistas prisipažino nukirtęs vyrui pėdą, o šis tai sužinojęs parodė jam didelį savo dosnumą.
Šioje legendoje yra pabrėžiama, kad kojų judinimo prietaro reikia laikytis, nes jų bereikalingas krutinimas pranašauja apie artėjantį asmens fortūnos praradimą bei taip pat paryškina žmogaus lemties neišvengiamumą.
Nepaisant žmogaus palankios fizionomijos, skurdas, kurį sukelia kojų krutėjimas, reiškia, kad blogi įpročiai, gali turėti didesnį poveikį nei likimas, su kuriuo yra gimstama (Ryu, n.d.).
Drugelis ir nelaimė
Pietų Korėjoje tikima, kad palietus drugelį, o vėliau ta pačia ranka patrynus akis, vienas gali netekti savo regėjimo.
Nors šis prietaras nebėra toks gajus kaip anksčiau, tačiau ir šiandieninėje Korėjos Resublikos visuomenėje galima rasti griežtai šio prietaro besilaikančių žmonių.
Manoma, kad šio prietaro kilmė yra susijusi su siekiu apsaugoti žmonių sveikatą bei sumažinti infekcijų riziką (Huh, 2013).
Batų dovanoti nevalia
Pietų Korėjos žmonės neigiamai ir prietaringai vertina batų dovanojimą kitiems.
Korėjiečiai mano, kad batų dovanojimas gali lemti santykių pablogėjimą tarp dviejų pusių, ypač tarp artimųjų ar antrųjų pusių.
Kai kurie sako, kad antrosios pusės, apsimovusios dovanotus batus, netruks pabėgs nuo savo mylimųjų.
Vardo užrašymas raudona spalva
Pietų Korėjos žmonės tiki, kad užrašius žmogaus vardą raudona spalva, šį ištiks nelaimė arba net mirtis.
Šio prietaro kilmė yra siejama su Kinija, kurioje gilioje senovėje vištos krauju buvo užrašomi mirties bausme nubaustų žmonių vardai.
Dėl kultūrinės asimiliacijos procesų, šis prietaras Korėjoje ilgainiui pritapo ir tapo neatskiriama tradicinių prietarų dalimi.
Šiais laikais Pietų Korėjoje raudona spalva, ant anapilin išėjusių žmonių antkapių, yra išgraviruojami jų vardai.
Tikima, kad ši praktika apsaugo nuo piktųjų dvasių.
Vis dėlto, šiandien gyvo žmogaus vardo užrašymą raudona spalva korėjiečiai greičiau priims kaip nemandagų gestą, o ne mirties ar nelaimės linkėjimą.
Švilpavimas nakties metu
Pietų Korėjoje tikima, kad šis veiksmas prišaukia nelaimes.
Prietaro kilmė siejama su legenda, kurioje teigiama, kad švilpavimas naktį gali iškviesti ir prišaukti gyvates, dvasias ar kitas mitologines būtybes.
Vis dėlto, yra manoma, kad šio prietaro atsiradimas yra veikiau susijęs su ekonomišku žvakių panaudojimu ir vaikų šėlsmo pažabojimu vakaro metu.
Senovėje Korėjos vaikai vakarais mėgo dažnai žaisti su pučiamaisiais muzikiniais instrumentais, todėl siekdami juos priversti nurimti, tėvai pasakodavo vaikams istorijas apie pabaisas, kurios gali būti iškviestos vaikų keliamų garsų pagalba.
Nors šiuolaikiniai P. Korėjos vaikai nebėra bauginami panašiais pasakojimais, tačiau žmonių tarpe vis dar yra išlikęs nepalankus požiūris į švilpaujančius žmones.
Kraustymasis į naujus namus
P. Korėjoje egzistuoja specialios mėnesio dienos, kurių reikėtų nesirinkti, norint persikraustyti gyventi į naują gyvenamąją vietą.
Tai daroma dėl įsitikinimo, kad vienomis mėnesio dienomis namus saugančios dvasios keliauja į naujus namus kartu su savo šeimininku, o kitomis ne.
Pastarosios dienos yra vadinamos „dienomis be svečių” (kor. 손없는날, Soneomneunnal).
Dėl šios priežasties vietinės persikraustymo įmonės suteikia savo klientams specialius kalendorius, kuriuose būna pažymėtos dienos, per kurias yra saugu persikraustyti į naująjį gyvenamąjį būstą.
Dogsugungo takas
Dogsugungo takas (kor. 덕수궁 돌담길, Deogsugung doldam-gil) – tai žymi vieta pasivaikščiojimams, esanti prie Dogsugungo rūmų Seule.
Vis dėlto, poros vengia šio tako dėl vieno egzistuojančio prietaro.
Sakoma, kad pora, kartu perėjusi šį taką netrukus išsiskirs.
Šis prietaras atsirado dėl to, kad seniau, netoli minėtojo tako buvo įsikūręs Seulo šeimos teismas.
Poros dažnai eidavo būtent Dogsugungo taku siekdamos pateikti skyrybų dokumentus.
Nors šiais laikais teismo pastato minėtoje vietoje nebeliko, tačiau prietaras išliko gajus visuomenės tarpe (Lee, 2013).
Naudota literatūra
- Acclaro, 2012. Tetraphobia and Doing Business in Asia. ACCLARO Translating Global Business. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2020 m. spalio 17 d.].
- Dove, L., L., Why do some cultures believe the number 4 is unlucky? How Stuff Works. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2020 m. spalio 17 d.].
- Huh, E., 2013. Unusual Korean Superstitions that Kill, Blind and Haunt! Seoulistic. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2020 m. spalio 17 d.].
- Lee, K., 2013. 25 Ways to be Lucky and Unlucky the Korea Way. Seoulistic. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2020 m. spalio 17 d.].
- Redeker, S., 2013. Behind the Myth: Gift-Giving Myths. Gwangju & South Jeolla International Magazine. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2020 m. spalio 18 d.].
- Redeker, S., 2013. Behind the Myth: The Red Pen. Gwangju & South Jeolla International Magazine. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2020 m. spalio 18 d.].
- Redeker, S., 2012. Behind the Myth: Whistling with consequences. Gwangju & South Jeolla International Magazine. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2020 m. spalio 18 d.].
- Ryu, J., n.d. Leg Shaking Drives Away Good Fortune. Encyclopedia of Korean Folk Culture. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2020 m. spalio 20 d.].
- Toledo, MJ, 2019. Interesting Korean Superstitions You Should Know. Breaking Asia. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2020 m. spalio 18 d.].
Redagavo Andrius Bimbiras
