Pektusanas

Pektusanas (kor. 백두산, Baegdu-san), kuris dar yra vadinamas Čiangbai kalnu (kin. 长白山, Zhǎngbáishān) – tai aktyvus, 2,744 metrų aukščio, stratovulkanas, stūksantis Šiaurės Korėjos Rjangango (kor. 량강도, Ryanggang-do) ir Kinijos Liaudies Respublikos Džilino (kin. 吉林省, Jílín shěng) provincijų pasienyje.

Tai yra aukščiausias Korėjos pusiasalyje bei Šiaurės Kinijoje esantis stratovulkanas, kurio viduryje taip pat tyvuliuoja žymusis, vulkaninės kilmės Čiondži (kor. 천지, Cheonji, kin. 天池, Tiānchí, liet. Rojaus) ežeras.

Pektusanas vaidina svarbų mitologinį ir kultūrinį vaidmenį abiejų šiuolaikinių Korėjos valstybių visuomenėse (šie geografiniai objektai yra laikomi visos Korėjos dvasiniais namais).

Kalno pavadinimas yra minimas abiejuose šalių himnuose, jis taip pat yra pavaizduotas ir Šiaurės Korėjos nacionalinėje emblemoje.

Šiaurės Korėja laiko šį geografinį objektą savo nacionalinio pasididžiavimo simboliu bei neretai išnaudoja jo vaizdinį kaip efektyvų propagandos įrankį.

Pirmasis Pektusano paminėjimas bei jo vardo variacijos

Dabartinis korėjietiškas Pektusano pavadinimas buvo pirmą kartą užfiksuotas XIII amžiaus rašytinėje „Gorjo istorijos“ (kor. 고려사, Golyeosa) knygoje, kurioje jis buvo pavadintas „baltagalviu kalnu“.

Kituose to paties laikotarpio įrašuose kalnas taip pat buvo vadinamas Tebegsanu (kor. 태백산, Taebaeg-san) arba „didžiuoju baltuoju kalnu“.

Šiuolaikinis kalno pavadinimas kinų kalba (Čiangbai kalnas) yra kildinamas iš mandžiūrų kalbos kalno pavadinimo golmin šanggiyan alin (ᡤᠣᠯᠮᡳᠨ ᡧᠠᠩᡤᡳᠶᠠᠨ ᠠᠯᡳᠨ), kuris reiškia „visada baltas kalnas“.

Kitas kiniškas pavadinimas Baitou šan (kin. 白头山, Báitóu shān) yra naudojamas kaip alternatyvi Pektusano transliteracija.

Mongolai Pektusaną vadina Öndör Tsagaan Aula (Өндөр Цагаан Уула), reiškiantį „didingasis baltasis kalnas“.

Geografiniai bei klimatiniai Pektusano aspektai

Pektusanas yra aukščiausia Pektu kalnyno (kor. 백두대간, Baekdu daegan) dalis.

Kalnas siekia 2744 metrų virš jūros lygio aukštį, o tai lemia jo kaip aukščiausio Korėjos pusiasalio geografinio objekto statusą.

Pektusanas yra aktyvus, kūgio formos, su stačiomis viršūnėmis, nuolaidžiais šlaitais, iš lavos ir vulkaninės kilmės pelenų susiformavęs stratovulkanas.

Minėtojo stratovulkano centre yra kalderos tipo krateris, užimantis 9,8 kvadratinių kilometrų plotą.

Pasak „Gorjo istorijos“ metraščio, po 946 metais įvykusio Pektusano ugnikalnio išsiveržimo, jo krateryje susidarė įduba, kuri ilgainiui prisipildė vandeniu, taip suformuodama Čiondži ežerą.

Čiondži ežeras yra dviejų Korėjos pusiasalio Tumano (kor. 두만강, Duman-gang) ir Amnokano (kor. 압록강, Amnok-gang) upių, kurios formuoją gamtinę sieną tarp Šiaurės Korėjos, Rusijos Federacijos ir Kinijos Liaudies Respublikos, ištakomis (Yu, 2020).

Pektusanas išlieka aktyviu stratovulkanu, kuris kelia grėsmę žmonių saugumui.

Po 2002-2005 metais įvykusių pakartotinių žemės drebėjimų ugnikalnio teritorijoje, buvo suburta tarptautinė seismologų komanda.

Tyrėjų komanda nustatė, kad po ugnikalniu yra susikaupusios, iš dalies išsilydžiusių uolienų sankaupos, kurios ateityje gali lemti ugnikalnio išsiveržimą.

Pektusanas taip pat yra ir viena atšiauriausių Šiaurės Korėjos vietų.

Stratovulkano viršukalnėje vidutinė metinė temperatūra siekia -4,9°C: vasaros metu temperatūra vietovėje gali pakilti iki 18°C, o žiemą nukristi iki -48°C.

Viršukalnėje vyrauja aukštas drėgmės lygis, pučia stiprūs ir žvarbūs vėjai, taip pat dažni orų pokyčiai (Drake, 2016).

Flora ir fauna

Pektusano papėdėje, apytiksliai 700-1100 metrų virš jūros lygio aukšytje vyrauja mišrūs miškai.

1100-1700 metrų aukštyje ima dominuoti spygliuočiai medžiai: sibiriniai kėniai, eglės, pušys, korėjietiškos pušys.

1700-2000 metrų aukštyje auga beržynai, o perkopus 2000 metrų aukštį pasiekiama tundros zona.

Augalai palaipsniui mažėja, jų tankis retėja, kol galiausiai lieka tik samanos ir kerpės.

Šiltuoju metų periodu aplink Čiondži ežerą galima pastebėti ir augančias laukines gėles.

Pektusano apylinkėse taip pat yra paplitusi įvairi gyvūnija: sibiro tigrai, lokiai, vilkai, laukiniai šernai, elniai.

Čia taip pat gausu tokių laukinių paukščių kaip tetervinai, pelėdos ir geniai.

Kinijos Liaudies Respublikos teritorijoje esančio kalno dalyje auga žmonių veiklos nepaveikti miškai, tačiau Šiaurės Korėjos pusėje esantį miškų masyvą naikina žmonių ūkinė veikla (Aabech, 2009).

Legendos, mitai ir Šiaurės Korėjos propaganda

Apie Pektusano atsiradimą yra žinomas ne vienas mitas ar legenda.

Legendose pasakojama, kad kalnas atsirado prieš daugiau nei 5000 metų, o jo viduje gimė Korėjos karalystės ir sostinės Pchenjano įkūrėjas, pirmasis šalies valdovas Dangunas (kor. 단군, Dangun) (Arirang News, 2018).

Skleisdami propagandines idėjas, Pektusano kalno mitu neretai pasinaudoja Šiaurės Korėjos lyderiai.

Visi trys šalies diktatoriai – Kim Il Sungas (kor. 김일성, Kim Il Sung) (1912-1994 m.), Kim Jong Ilas (kor. 김정일, Kim Jong Il) (1941-2011 m.) bei Kim Jong Unas (kor.김정은, Kim Jong Un) (1984-) vienbalsiai teigia esantys tiesioginiais pirmojo šalies valdovo Danguno palikuonimis, priklausančiais „Pektu kraujo linijai“, o savo valdomą valstybę jie siejo bei sieja su žymiąja Danguno karalyte.

Rėžimas kasmet organizuoja piligriminius žygius į Pektusano viršukalnę, kurių metu šalį valdančios komunistų partijos nariai, o taip pat ir rėžimo galią užtikrinantys kariai, prisiekia ištikimybę savo lyderiams.

Vienas geriau žinomų momentų, kuomet buvo pasinaudota Pektusano legenda, buvo 2011 metais įvykusi Kim Jong Ilo mirtis.

Tuomet Šiaurės Korėjos nacionalinis transliuotojas pranešė visuomenei, kad po lyderio mirties Pektusano viršukalnėje esančio Čiondži ežero ledas įtrūko, sudrebindamas ne tik žemę, bet ir dangų, taip patvirtindamas veliono dieviškąją prigimtį (SINO-NK, 2013).

Pektusans yra dažnai vaizduojamas šalia Šiaurės Korėjos lyderių propagandinių plakatų, jį galima pamatyti ant valstybinių pašto ženklų ir pan.

Pektusano svarba

Pektusanas yra laikomas šventa vieta visiems Korėjos pusiasalio gyventojams.

Jis yra nacionalinio identiteto bei tūkstantmečius gyvuojančios valstybės pradžios simbolis.

Tradicinė Šiaurės ir Pietų Korėjų daina „Arirang“ mini šventąjį Pektusaną, vietinės valdžios įstaigos neretai yra papuošiamos Čiondži ežero vaizdais.

Pektusanas taip pat yra įtrauktas į sąrašą, pagal kurį, kiekvienas korėjietis per savo gyvenimą privalo bent vieną kartą aplankyti šią šventą vietą.

Dėl esamos politinės situacijos Pietų Korėjos gyventojai yra priversti keliauti į Kiniją ir iš jos pusės stebėti ugnikalnį.

Nors 2007 metais tarp Pietų ir Šiaurės Korėjų buvo pasiektas formalus susitarimas, kuris leido pietiečiams pasiekti kalną iš Š. Korėjos pusės, tačiau realybėje jo įgyvendinimas taip ir nebuvo atliktas (Choe, 2016).

Naudota literatūra

1. Aabech, J., S, 2009. Changbaishan Mountains – China Baekdu Mountain – Korea North. Vulkaner. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2020 m. spalio 30 d.].
2. Arirang News, 2018. Mt. Baekdusan, symbol of Korean people’s spirit and unity. Youtube. [vaizdo įrašas internete] Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2020 m. spalio 30 d.].
3. Choe, S., 2016. For South Koreans, a Long Detour to Their Holy Mountain. The Ney York Times. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2020 m. spalio 30 d.].
4. Drake, N., 2016. Sacred Volcano in North Korea May Be Waiting to Blow. National Geographic. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2020 m. spalio 30 d.].
5. Yu, W., 2020. North Korea. Britannica. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2020 m. spalio 30 d.].
6. SINO-NK, 2013. Symbolic Truth: Epic, Legends, and the Making of the Baekdusan Generals. Sino NK. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2020 m. spalio 30 d.].

Redagavo Andrius Bimbiras