Juhva

Juhva (kor. 유화부인, Yuhwabu-in) – vyriausioji iš trijų upės dievo Habeko (kor. 하백, Habaek) dukrų. Ji yra laikoma gluosnių deive.

Legenda

Hemosas (kor. 해모수, Haemosu) – saulės dievas, pamatęs Juhvą besimaudančią upėje užsimanė, kad ši taptų jo žmona, todėl suviliojo ją ir kitas Habeko dukras atvykti į vario rūmus. Seseris rūmuose pasitiko ir linksmino saulės dievo tarnai. Hemosas įsakė savo tarnams užverti rūmų duris ir įkalinti jas rūmų viduje. Nors Juhvos sesėms pavyko ištrūkti, tačiau gluosnių deivė liko įkalinta ir priversta tapti saulės dievo žmona be savo tėvo sutikimo. Upės dievas ir Juhvos tėvas Habekas, įsiutintas šių žinių pasikvietė saulės dievą ir pasiūlė “išspręsti reikalus formos keitimo dvikovoje” (Sherman, 2008).

Pirmiausia, Hemosas pasivertė į ūdrą, o Habekas – į karpį. Ūdra pagavo karpį. Tuomet Habekas tapo stirna, o Hemosas – vilku, ir netrukus pagavo ją. Habekui pasivertus putpele, Hemosas pavirto ereliu ir dar kartą sučiupo jį. Habekas pralaimėjo kovą tiek jūroje, tiek žemėje, tiek ore, todėl jam teko pripažinti Hemoso ir Juhvos santuoką, o Hemosas sutiko iškelti vestuvių ceremoniją.

Deja, Juhva šios sąjungos nenorėjo, todėl nusprendė pabėgti pas savo tėvą dar prieš šiems pasiekiant dangų. Už tokį negarbingą veiksmą Habekas ne tik ištempė dukros lūpas ir pavertė ją žuvimi, bet ir ištrėmė ją iš savo karalystės. Juhva buvo pasmerkta mirtingosios gyvenimui Dongbujo (kor. 동부여, Dongbuyeo) upės srovėje.

Vėliau ji buvo išlaisvinta žvejų, kurie buvo apstulbinti jos grožio. Jie nuvedė Juhvą pas karalių Gumvą (kor. 金蛙, Geumwa). Triskart nukirpus jos lūpas, Habeko užkeikimas išnyko ir Juhva vėl galėjo šnekėti. Karalius Gumva pripažino jos grožį bei protą ir priėmė ją gyventi rūmuose kaip sugulovę. Vis dėlto, Hemosas apšvietė Juhvą saulės šviesa ir ši tapo nėščia.

Juhva iš kairės pažasties kiaušinio pavidalu pagimdė Hemoso sūnų Džiumongą (kor. 주몽, Jumong). Gumva bandė atsikratyti šio kiaušinio – “[…] bandė jį sušerti savo šunims ir kiaulėms, tačiau šie jo neėdė; jis padėjo jį ant kelio, tačiau arkliai jo nesutraiškė; nunešė jį į laukus, bet paukščiai uždengdavo jį savo plunksnomis.” (Yi, 2008, 119 psl.). Gumva pats bandė sudaužyti kiaušinį, tačiau jam nepavyko to padaryti. Galų gale Gumva nusprendė atiduoti kiaušinį Juhvos globai. Šiai susupus kiaušinį į šiltą drabužį, iš jo gimė Džiumongas.

Džiumongas buvo labai talentingas – pradėjo šnekėti po mėnesio, buvo puikus lankininkas. Būdamas septynerių jis jau buvo toks stiprus ir protingas, kaip suaugęs vyras. Nors karalius Gumva turėjo septynis sūnus, tačiau nei vienas neprilygo Džiumongui. Jo imta nekęsti, pradėta jam pavydėti. Juhva suprato, jog sūnui gresia pavojus. Ši tarė: “Tavo gyvybei gresia pavojus, mano sūnau. Tu turi daug dangiškų dovanų, kurios, tikiu, užtikrins tau sėkmę, kad ir kur eisi. Palik šią vietą ir daryk gerus darbus.” (Yi, 2008, 120 psl.). Tai pasakiusi Juhva išrinko jam geriausią arklį ir davė penkių grūdų sėklas.

Dėl Juhvos motiniško rūpesčio, nuovokumo ir ryžto, Džiumongas ant Džiolbono (kor. 졸본, Jolbon) kalno įkūrė Gogurjo (kor. 고구려, Goguryeo) – vieną iš trijų, Korėjos pusiasalyje egzistavusių karalysčių.

Naudota literatūra

1. Oh, S., 2010. Storytelling – An Encyclopedia of Mythology and Folklore. Soul: Hanyang University. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2019 m. balandžio 24 d.].
2. Sherman, J., 2008. Storytelling. An encyclopedia of Mythology and Folklore. Londonas: Routledge. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2019 m. balandžio 24 d.].
3. Choi, H., 2018. Yuhwa Bu-in. National Folk Museum of Korea. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2019 m. balandžio 24 d.].
4. Yi, P., 2008. Women in Korean History, Soul: Ewha Woman’s University Press. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2019 m. balandžio 24 d.].

Redagavo Andrius Bimbiras