Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Šin Dong Hjukas

Šin Dong Hjukas

Šin Dong Hjukas (kor. 신동혁, Shin Dong-hyuk) yra garsus, Šiaurės Korėjoje gimęs, žmogaus teisių aktyvistas. Jis yra laikomas vieninteliu žinomu žmogumi pasaulyje, kuriam pavyko sėkmingai pabėgti iš Š. Korėjos griežto rėžimo internuotų asmenų stovyklos (NED at 30 years, 2013). Vakarų pasaulio auditorija sužinojo apie šios asmenybės gyvenimo istoriją iš Bleino Hardeno knygos „Escape from Camp 14: One Man’s Remarkable Odyssey From North Korea to Freedom in the West“, kurioje autorius taip pat analizavo Šin Dong Hjuko psichologinę būseną bei jo patirtus išgyvenimus.

Ankstyvasis gyvenimas

Šin Dong Hjukas gimė 1982 m. lapkričio 19 dieną, Kečiono (kor. 개촌, Kaechon) griežto rėžimo internuotų asmenų stovykloje, geriau žinomoje kaip stovykla Nr. 14.

Jo tėvai buvo kaliniai, kuriems buvo suteikta galimybė susituokti, kaip atlygis už jų gerą darbą, nors nei Šin Dong Hjuko tėvas Šin Gjung Subas (kor. 신경섭, Shin Gyung Sub), nei jo motina Džang Hjė Gjung (kor. 장혜경, Jang Hye-gyung) neturėjo realios galimybės pasirinkti savo gyvenimo partnerį.

Iki 12 metų amžiaus Šin Dong Hjukas gyveno kartu su savo motina. Jis retai matė savo tėvą, kuris gyveno kitoje griežto rėžimo internuotų asmenų stovyklos vietoje. Jo tėvui buvo leidžiama aplankyti savo žmoną ir vaikus viso labo keletą kartų per metus.

Šin Dong Hjukas nepalaikė glaudžių santykių su savo šeimos nariais. Jis matė savo motiną ir vyresnįjį brolį Šin He Giną (kor. 신 허근, Shin He Geun) kaip konkurentus dėl maisto, kurio šeimai itin trūko.

Gyvendamas griežto rėžimo internuotų asmenų stovykloje Šin Dong Hjukas lankė pradinę ir vidurinę mokyklas. Nei pradinėje, nei vidurinėje mokykloje vaikinas nepastebėjo jokių Kim Čen Iro (kor. 김종일, Kim jong Il) paveikslų ar kitų propagandos priemonių, jis nebuvo mokomas apie esamą Šiaurės Korėjos padėtį. Mokyklų mokytojams rūpėjo tik tai, kaip jų mokiniai atlikdavo jiems nurodytus darbus. Jei mokiniai iš alkio bandydavo nugvelbti maisto, jie už tai būdavo mirtinai nuplakami. Kartą Šin Dong Hjukas netyčia sugadino siuvimo mašiną. Tai pamatęs darbų prižiūrėtojas nukirto jaunuolio vidurinįjį rankos pirštą.

Vaikinas griežto rėžimo internuotų asmenų stovykloje patyrė ne tik fizinį, bet ir psichologinį smurtą. Stovykloje jaunuolis matė žmonių kankinimus ir egzekucijas, kalinių mirtis nuo alkio ir ligų.

Stovykloje Šin Dong Hjukas  išmoko pasirūpinti savimi. Siekdamas išgyventi jis išmoko gaudyti įvairius vabzdžius, varles ir žiurkes. Taip pat, dėl atlygio prižiūrėtojams ėmė įduoti kitus stovyklos kalinius.

Būdamas 13-os, Šin Dong Hjukas sužinojo apie jo motinos ir vyresniojo sūnaus planuojamą pabėgimą iš stovyklos. Vaikinas niekaip negalėjo susitaikyti su mintimi, kad jo motina yra linkusi rinktis ne jį, o jo vyresnįjį brolį. Tikėdamasis atlygio, Šin Dong Hjukas nusprendė apie tai informuoti vieną naktinės pamainos mokytoją-prižiūrėtoją. Vis dėlto, vietoje atlygio januolis buvo suimtas ir apklaustas kaip pabėgimo plano bendrininkas. Šin Dong Hjukas buvo kankinamas keturias dienas. Siekdami išgauti papildomos informacijos apie planuojamą pabėgimą, jo kankintojai dėjo ant jaunuolio nugaros įkaitusias anglis bei badė jo odą įvairiais smailiais daiktais.

1996 m. lapkričio 29 d., praėjus 7-iems mėnesiams, kuriuos jis kartu su savo tėvu praleido dėl planuojamo pabėgimo, Šin Dong Hjukas buvo sugrąžintas į pagrindinę stovyklą. Jam ir jo tėvui buvo įsakyta stebėti viešą Šino motinos ir jo vyresniojo brolio egzekuciją. Iš pradžių vaikinas tikėjo, kad tai buvo tinkamas atpildas jos šeimos nariams už padarytus stovyklos taisyklių pažeidimus, tačiau vėliau sėkmingai pabėgęs iš stovyklos Nr. 14, vaikinas suvokė, kad jis yra atsakingas už savo artimųjų mirtis (Harden B., 2012).

Pabėgimas iš stovyklos Nr. 14

Įžengęs į trečią dešimtį bei pradėjęs darbus stovyklos tekstilės fabrike Šin Dong Hjukas susibendravo su keturiasdešimties metų kaliniu Parku (kor. 파크, Park) iš Pchenjano (kor. 평양, Pyongyang), kuris buvo įkalintas stovykloje dėl savo politinių pažiūrų. Parkas buvo išsilavinęs, daug po pasaulį keliavęs žmogus. Jis mėgo pasakoti Šin Dong Hjukui apie išorinį pasaulį, ypač apie Vokietiją ir Kiniją.

Vis dėlto, Šin labiausiai patiko klausyti istorijas apie maistą, nes vienintelis maistas, kurį jis iki šiol buvo valgęs buvo sūdytame vandenyje išbrinkę kopūstai su kukurūzais bei laukinės žiurkės ir vabzdžiai.

Neilgai trukus vyrai nutarė pabėgti iš stovyklos, pasiskirstydami savo atsakomybės sritis. Šin Dong Hjukas buvo atsakingas už pabėgimą iš stovyklos, o Parkas – už kelionę į kitą šalį.

2005 m. sausio 2 d., abu vyrai buvo paskirti rinkti malkų vietovėje, kuri buvo arti stovyklos elektrinės tvoros. Besikeičiant prižiūrėtojų pamainoms vyrai nusprendė išbandyti savo laimę. Parkas pirmasis bandė pralįsti pro elektrinę tvorą, tačiau buvo mirtinai nutrenktas elektros srovės. Šin Dong Hjukas pasinaudojo Parko kūnu kaip skydu, kuris leido jam patekti į laisvę. Vis dėlto, vyro kojos šiek tiek kliudė elektrinės tvoros vielą. Elektros srovė paliko didelius nudegimus bei randus, kuriuos vyras turi iki šiol.

Pasitraukimas iš Šiaurės Korėjos teritorijos

Pabėgęs iš stovyklos Šin Dong Hjukas pirmiausia įsilaužė į artimiausią ūkininko tvartą, kuriame surado seną karininko uniformą. Apsirengęs Šiaurės Korėjos karininko uniformą, Šinas apsimetė tikru kariu, keliavo per žmones bei vogė iš jų turimas maisto atsargas.

Vyras nežinojo kas yra pinigai, tačiau greitai suprato jų svarbą. Jis sugebėjo parduoti apie penkis kilogramus iš žmonių pavogtų ryžių bei įsigyti vertingesnių maisto produktų ir cigarečių.

Pasiekęs Tumangano upę (kor. 튜멘강, Tumengan), kuri skiria Šiaurės Korėjos ir Kinijos sieną, Šin Dong Hjukas papirko pasieniečius įsigytu maistu ir cigaretėmis. Šie paėmę kyšį leido jam patekti į Kinijos Liaudies Respublikos teritoriją (Harden B., 2012).

Kurį laiką Šin Dong Hjukas dirbo įvairius darbus Kinijoje, tačiau vieną dieną buvo pastebėtas žurnalisto viename Šanchajaus (kin. 上海, Shànghǎi) restorane.  Su jo pagalba Šin buvo pristatytas į Pietų Korėjos ambasadą, kurioje pasiprašė politinio prieglobsčio. Iš pradžių jis buvo apklaustas, bandant išsiaiškinti ar vyras nėra Šiaurės Korėjos agentas ar samdomas žudikas. Paneigus šiuos įtarimus, naujienos apie Šin Dong Hjuko pabėgimą ėmė plisti spaudoje (NED at 30 years, 2013).

Vėliau Šin Dong Hjukas persikėlė į Jungtines Amerikos Valstijas. Būdamas Pietų Kalifornijoje jis pasikeitė savo tėvų suteiktą vardą Šin In Ginas (kor. 신인근, Shin In Geun) į Šin Dong Hjukas bei pradėjo dirbti ne pelno siekiančioje organizacijoje „Už Šiaurės Korėjos laisvę“, kuri teikia pagalbą Šiaurės Korėjos pabėgėliams bei informuoja visuomenę apie žmogaus teisių pažeidimus šioje šalyje. Šis kovotojas už žmogaus teises taip pat ėmė lankytis Pietų Korėjoje, kurioje siekė informuoti jos visuomenę apie Šiaurės Korėjoje egzistuojančias griežto rėžimo internuotų asmenų stovyklas.

2013 m. rugpjūčio mėnesį, Šin davė pirmuosius parodymus Junginių Tautų tyrimo komisijai, dėl Šiaurės Korėjos teritorijoje vykdomų žmogaus teisių pažeidimų (NED at 30 years, 2013).

Istorijos atgarsiai Vakaruose

2012 m., žurnalistas Bleinas Hardenas išleido knygą „Escape from Camp 14: One Man’s Remarkable Odyssey From North Korea to Freedom in the West“, kuri yra paremta Šin ir Bleino interviu pagrindu. Autoriaus darbas atskleidė uždarosios šalies paslapties skraistę bei paskatino žmones labiau domėtis stovyklų likvidavimo klausimu.

Vokiečių režisierius Mark Wiese išleido dokumentinį filmą „Camp 14 – Total Control Zone“, kuriame taip pat detaliai nušvietė Šin Dong Hjuko gyvenimo istoriją bei patirtis stovykloje Nr. 14.

Naudota literatūra

  1. Harden, B., 2012. Escape from Camp 14: One Man’s Remarkable Odyssey from North Korea to Freedom in the West. Penguin Books, New York.
  2. Harden, B., 2015. „The heart-wrenching global bestseller about the only known person born inside a North Korean prison camp to have escaped.“ Blaine Harden. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2019 m. gruodžio 21 d.].
  3. NED at 30 years, 2013. „Shin Dong Hyuk (North Korea)“. Ned30under30.org. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2019 m. gruodžio 6 d.].

Redagavo Andrius Bimbiras

1 vote