Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Tekjonas

Tekjonas

Tekjonas (kor. 태껸, Taekkyeon) – tai penktame mūsų eros amžiuje susiformavęs, Korėjos kovos menų stilius. Šis kovos menas išsiskiria savo apgaulingais judesiais, lengvo bei vidutinio stiprumo spyriais bei įvairiais permetimais, kurie leidžia įveikti priešininką nepadarant rimtos žalos jo sveikatai.

Dėl savo ritmingų judesių Tekjonas gali priminti šokį, tačiau iš tikrųjų tai yra efektyvus kovos stilius.

Japonijos okupacijos (1910–1945 m.) laikotarpiu šis kovos menas buvo atsidūręs ties išnykimo riba, tačiau kovos menų meistro Song Dok-Gi (kor. 송덕기, Song Deok-Gi) dėka buvo išsaugotas. 2011 metais Tekjonas buvo įtrauktas į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą (UNESCO, 2011).

Istorija

Dauguma istorikų mano, kad ankstyviausia tekjono kovos forma gali būti siejama su įvairių judesių pamėgdžiojimu. Džiosono dinastijos (kor. 조선, Joseon) (1392–1897 m.) mokslininkas Šin Če-Ho (kor. 신채호, Shin Chae-Ho) teigė, kad istoriškai šis kovos meno atsiradimas gali būti siejamas su išaugusiu žmonių savigynos bei asmeninės gerovės noru.

Manoma, kad tekjonas susiformavo Gogurjo (kor. 고구려, Goguryeo) dinastijos valdymo laikotarpiu, penktame mūsų eros amžiuje. Teigiama, jog ne tik kariai, bet ir karališkosios šeimos nariai praktikavo šį kovos meną. Šiuos teiginius pagrindžia ir ant Gogurjo dinastijos laikotarpį menančio, karališkosios dinastijos kapo sienų rasti tekjono kovos metodų piešiniai.

Tekjono pavadinimas istoriniuose šaltiniuose buvo pirmą kartą paminėtas Džiosono laikotarpiu, I Sung-Dži (kor. 이숭지, Lee Sung-Ji) parašytoje knygoje „Jaemulbo“ (taip pat žinomoje kaip „Manmulbo“). Manoma, kad knyga buvo parašyta karaliaus  Džongdžo (kor. 정조, Jeongjo) (1752 – 1800 m.) valdymo laikotarpiu. Viename iš šios knygos tekstų yra parašyta: „Bjonas (kor. 변, Byeon) ir Subakas (kor. 수박, Subak) yra Bjonas, Gangnjokas (kor. 강녁, Gangnyeok) yra Mu (kor. 무, Mu) ir visi jie kartu yra vadinami tekjonu“.

Bėgant amžiams bei tobulėjant karo technologijoms, tekjono populiariumas mažėjo kariuomenės gretose. Vis dėlto, tarp eilinių žmonių šis kovų menas nebuvo pamirštas.

Džongždo valdymo metais buvo praktikuojami ir kiti kovos menai, tokie kaip subak (kor. 수박) bei korėjietiškos imtynės – širumas (kor. 씨름, Ssireum). Teigiama, jog tekjono atsiradimas taip pat gali būti siejamas su subak kovos menu, kuris neretai laikomas naujesne jo forma.

Džiosono laikotarpiu buvo praktikuojamos dvi tekjono versijos: viena skirta kovai, o kita – žaidimams. Būtent pastaroji versija susilaukė populiarumo nekilmingųjų žmonių tarpe. Tekjonas bei širumas buvo du kovos menai, kurie tapo neatsiejama įvairių švenčių ir festivalių dalimi.

Neokonfucianizmo laikotarpiu  tekjonas pamažu prarado savo populiarumą ir ėmė išgyventi nuosmukio laikotarpį. XX a. pradžioje šis kovų menas buvo praktikuojamas tik to meto sostinėje Hanjange (kor. 한양, Hanyang) (dabartinis Seulas (kor. 서울, Seoul)).

Japonijos okupacijos laikotarpiu tekjono tradicijos toliau buvo slopinamos. To meto visuomenei buvo uždrausta praktikuoti tradicinius kovos menus. Dėl šios priežasties tekjonas atsidūrė ties išnykimo riba.

Tekjono tradicijos buvo atgaivintos 1968 metais. Tam įtakos turėjo įsiplieskęs konfliktas tarp tekvondo (kor. 태권도, taekwondo) ir tekjono kovos menų organizacijų. Abejos siekė, kad jų kovos menas būtų pripažintas kaip vertybė bei vienintelis tradicinis Korėjos kovos menas. Galiausiai buvo nuspręsta, jog abu kovos menai skiriasi, o pats ginčas nepagrįstas.

1983 metų birželio 1 dieną Korėjos valdžia nusprendė pavadinti tekjoną 76-uoju nematerialiuoju kultūros turtu (kor. 중요무형문화재 제76호, Jungyo munhyeong munhwajae jae 76 ho).

Song Dok-Gi

Tekjono tradicijos buvo išsaugotos meistro Song Dok-Gi dėka. Meistras yra laikomas paskutiniuoju žmogumi, kuris praktikavo tekjoną Džiosono eroje. Song Dok-Gi gimė Seule, meistro statusą įgijo būdamas 13 metų. Daugelis siejo jo sugebėjimus mokyti kitus su tekjono kovos meno atgimimu.

1958 metų kovo 26 dieną, tuometinio Pietų Korėjos prezidento I Singmano (kor. 리승만, Ri Seung-Man) gimtadienio proga buvo surengta kovos menų demonstracija, per kurią Song Dok-Gi oficialiai tapo žinomas kaip „paskutinis Džiosono dinastijos tekjono meistras“. (Ahn, Hong ir Park, 2009).

Filosofija

Neretai tekjonas yra painiojamas su tekvondo. Vis dėlto, juos skiria praktikos, metodikos bei filosofijos principai.

Tekjono filosofija yra paremta Korėjos žmonių vertybiniais principais. Korėjos žmonės – paprasti, taikūs, lengvai prisitaikantys prie besikeičiančių gyvenimo sąlygų bei puoselėjantys bendruomenės dvasią. Visi šie principai atsispindi tekjono kovos mene.

Tekjone individo jėgos yra derinamos su ritmingais kūno judesiais. Jame svarbus dėmesys skiriamas oponento saugumui (Taekkyeon wisdom; Wi, Sohn, 2014).

Tekjono kovos technikos

Tekjone išskiriamos dvi pagrindinės kojų bei rankų kovos technikos.

Kojų technika:

  • Kojos smūgiai viršutine pėdos dalimi;
  • Visas kūno apsisukimas bei spyris sulenkta kojos pėda;
  • Spardymas „iš išorės į vidų“;
  • Spyris pašokus aukštyn;
  • Atsispyrimas nuo žemės abejomis rankomis bei spyris;
  • Pliaukštelėjimas per priešininko veidą pėdos dalimi.

Rankų technika:

  • Oponento stūmimas rankomis laikant jam už kaklo;
  • Staigūs smūgiai su rankų riešais į oponento krūtinę;
  • Smūgiai su rankų riešais į priešininko kaklo sritį;
  • Horizontalioje padėtyje atsidūrusio priešininko traukimas rankomis apėmus jo kojas;
  • Pakartotiniai dūriai rankos pirštais į oponento akis.

Tekjonas susideda iš daugybės judesių: spyrių, smūgių kumščiais, keliais, alkūnėmis, permetimais, sąnarių surakinimu, jautrių kūno taškų atakavimu ir pan. Kiekvieno judesio metu yra naudojamas visas individo kūnas.

Šiuolaikinė tekjono mokykla moko įvairių spyrių bei šuolių technikų. Pavyzdžiui, gjot čagi (kor. 겻 차기, gyeot chagi) judesio atlikimo metu koja turi būti judinama iš vidurio į išorę, naudojant pėdos bei kulnų šonus. Tekjono judesiai yra dinamiški, tad praktikantams svarbu būti nuolatiniame judesyje.

Vienas svarbiausių šiame kovos mene yra judesys, vadinamas gumšil (kor. 굼실, gumsil) arba ogum džil (kor. 오금 질, ogeum jil): tai nuolatinis kelių lenkimas ir tempimas, kuris padeda sukurti šokio judesių įvaizdį.

Tekjonas yra gana lanksti kovos menų forma: tie patys judesiai gali būti atliekami skirtingai ir keistis bėgant laikui. Naujos kovos technikos gali būti derinamos su tradicinėmis sistemomis. Taip pat, šios kovos meistrams yra suteikta teisė įtraukti judesius, kurie pabrėžia jų technikos individualumą (Taekkyeon wisdom; Wi, Sohn, 2014).

Taisyklės

Bendrosios taisyklės skirstomos į papročius ir praktiką.

Papročiai: prieš kovą varžovai turi nusilenkti vienas kitam.

Praktika:

  • Leidžiamas tik lengvo ir vidutinio lygio kontaktas;
  • Leidžiama smūgiuoti į varžovo kojas;
  • Leidžiama smūgiuoti su abejomis kojomis vienu metu;
  • Leidžiama smūgiuoti pašokus aukštyn;
  • Leidžiama apkabinti varžovo kojas permetimo metu;
  • Draudžiama atakuoti varžovo jautrias kūno vietas.

Taip pat egzistuoja susisteminta treniruočių metodika, vadinama Šin Han-Sung (kor. 신한승, Shin Han-Seung). Ši technika yra paremta trimis ramsčiais:

  1. Hondža Ighigi (kor. 혼자 익히기, Honja Ikhigi) – individualus mokymasis;
  2. Medžu mėgigi (kor. 매주 메기기, Meju megigi) – mokymasis su partneriu;
  3. Gjon džugi (kor. 견 주기, Gyeon jugi) – realiose kovinėse situacijose išmokstami smūgiai (Taekkyeon wisdom).

Modernioji Tekjono raida

Šiuo metu Pietų Korėjoje veikia šios tekjono organizacijos:

  1. „Widae Taekkyeon Preservation Society“ dar vadinama „World Widae Taekkyeon Organization“ (WWTO). Įsikūrusi Seule ir Los Andžele. Šiai organizacijai vadovauja buvę Song Dok-Gi mokiniai, I Džun-So (kor. 이준서, Lee Jun-Seo) ir Go Jong-U (kor. 고용우, Ko Yong-U). Šią asociaciją 1983 m. įkūrė Song Dok-Gi ir I Džun-So.
  2. „The Korea Traditional Taekkeyon Association“ (KTTA). Jai vadovauja Džong Kjong-Hua (kor. 정경화, Jeong Kyung-Hwa), kuriam 1995 m. vyriausybė suteikė „antros kartos gyvosios kultūros vertybės“ titulą.
  3. „The Korea Taekkyeon Federation“ (KTF). 1991 m. įkurta Busane (kor. 부산, Busan). KTF vadovauja I Jong-Bok (kor. 이용복, Lee Yong-Bok). Ši organizacija bando kurti tekjono kaip nesmurtinio kovos meno įvaizdį.
  4. „The Kyulyun Taekkyeon Association“ (KTK). 2000 m. įkurta Seule. Šiai asociacijai vadovauja Do Gi-Hjon (kor. 도기현, Do Ki-Hyun), kuris mokėsi tekjono iš garsiojo meistro Song Dok-Gi. Ši mokykla garsėja tuo, kad nuo 2004 m. kasmet organizuoja Tekjono kovas (arba TK kovas) – vieną prestižiškiausių Korėjos turnyrų.

Apibendrinimas

Tekjonas buvo atsidūręs ties išnykimo riba Japonijos okupacijos laikotarpiu, tačiau dėka meistro Song Dok-Gi buvo išsaugotas ateities kartoms. Nors tekjonas neprilygsta tekvondo savo žinomumu, tačiau šio kovos meno mokyklų galima rasti tokiose šalyse kaip Australija, Kinija, Danija, Prancūzija, Vokietija, Japonija ir pan. Tekjoną praktikuojantys asmenys taip pat prisideda prie senųjų Korėjos tradicijų puoselėjimo (Park, Tae, Ok ir Kwon, 2019).

Naudota literatūra

  1. Jeong-Deok Ahn, Suk-Ho Hong, Yeong-Kil Park, 2009. The Historical and Cultural Identity of Taekwondo as a Traditional Korean Martial Art. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2019 m. lapkričio 1 d.].
  2. Jin-Kyung Park, Hyae-Syn Tae, Gwang Ok, Sun-Yong Kwon, 2019. The Heritagization and Institutionalization of Taekkyeon: An Intangible Cultural Heritage. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2019 m. spalio 30 d.].
  3. Taekkyeon wisdom, Taekkyeon wisdom. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėra 2019 m. lapkričio 2 d.].
  4. UNESCO, 2011, Taekkyeon, a traditional Korean martial art. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2019 m. spalio 31 d.].
  5. Wi Tack-Whan, Sohn Jiae, 2014. Expats practice traditional martial art taekkyeon. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2019 m. lapkričio 2 d.].

Redagavo Andrius Bimbiras

0 votes