Kimono šiuolaikinėje visuomenėje
Kimono (着物 kimono „vilkimas daiktas“) – T formos tradicinis japonų drabužis. Dažniausiai naudojamos medžiagos kimono siuvimui – šilkas, medvilnė, poliesterio ar lininiai audiniai. Kimono, koks yra dabar, ėmė formuotis Heiano periodu (794 -1192) (Varley 2000). Šiuolaikinėje visuomenėje šis tradicinis rūbas vilkimas švenčių, ceremonijų ar festivalių metu, parodantis asmens mandagumą, geras manieras ir kimono vilkėjimo išmanymą. Istorija Nuo Naros periodo (奈良時代 Nara jidai, 710-794) iki Heiano laikotarpio (平安時代 Heian jidai, 794-1192) kimono susidėjo iš dviejų atskirų dalių – viršutinių marškinių ir apatinių kelnių ar sijono. Tačiau Heiano metu buvo sukurta nauja kimono gamybos technika. Jos metu lygūs ir ilgi medžiagos gabalai būdavo susiuvami kartu. Tokiu atveju siuvėjams nereikėdavo rūpintis žmogaus, vilkėsiančio drabužį, kūno apimtimis (Yamanaka 2012). Toks drabužis turėjo daug privalumų, kurių dėka kimono tapo kasdieniu japonų apdaru: tiesaus kirpimo kimono yra lengvai sulankstomas, tiko vilkėti įvairaus kūno tipo žmonės, galima vilktis kelis iš...
Daugiau
Senovės Kinijos apranga
Priešistorė – 600 m. po Kr. Rytų stilius Antikos pasaulyje Kinija buvo žinoma kaip Ceres (nuo šilką reiškiančio žodžio), taip pavadinta pagal legendinį aukščiausios kokybės šilką, gabentą į vakarus Šilko keliu. Daugybė laidojimo vietose rastų drabužių ir aksesuarų rodo, kokie įmantrūs buvo to meto audiniai: ir gausiai raštuoti, atspindintys šviesą, ir permatomas gazas. Drabužius sluoksniuojant, pridedant kitos spalvos pamušalą, liemens diržus ir juostas, apie kaklą būdavo gaminami nepaprastai spalvingi deriniai. Įmantrūs audekliniai turbanai ir plačios rankovės turėjo įtakos Vakarų madai. T formos kiniški ir japoniški kimono su plačiomis rankovėmis, nukarančiomis nuo alkūnių, skyrėsi nuo Vakarų stiliaus tunikų. Vidurinės Azijos ir Persijos teritorijose (dab. Iranas ir Irakas) drabužiai būdavo labiau prigludę, aptempti prie riešų ir su įvairių formų apatinėmis dalimis, kurioms įtakos turėjo klajokliai raiteliai (Dorling Kindersley 2012, p. 30). Pagal drabužių kiekį vienam žmogui senovės kiną buvo galima palyginti...
Daugiau
Kimono
Kimono (着物 kimono, liet. „apsivelkamas daiktas“) – tradicinis japonų drabužis. Šį apdarą dėvėjo vyrai, moterys ir vaikai. Dažniausiai rūbas vilkimas per tradicinius festivalius arba ceremonijas, nors seniau japonai kimono vilkėdavo praktiškai kiekvieną dieną. Kimono – tai „T“ formos tiesus drabužis, siekiantis kelius, jo rankovės labai ilgos, prie apdaro yra skirta plati juosta obis (帯 obi), kuris užrišamas nugaroje. Dabar kimono dažniausiai dėvi moterys ypatingomis progomis. Pagal tradicijas neištekėjusios moterys dėvėjo kimono, kuris vadinamas furisode (振袖 furisode). Keletas vyresnio amžiaus moterų ir vyrų vis dar dėvi kimono kasdien. Vyrai vilki kimono dažniausiai per vestuves, arbatos ceremonijas ir kitomis oficialiomis progomis. Istorija Kimono, vaizduojantis Japonijos kultūrą ir paveldą, yra įvairių tipų, kurie reprezentuoja kiekvieną metų laiką bei progą. Naros laikotarpiu (奈良時代 Narajidai) japonai vilkėjo atskirus drabužius. Drabužį sudarė apatinė ir viršutinė dalis, sijonas arba kelnės, dažnas buvo ir vientisas drabužių derinys. Heiano laikotarpiu (平安時代 Heianjidai) įsigalėjo nauja siuvimo...
Daugiau
Moteriškos mokyklinės uniformos Japonijoje
Mokyklinė uniforma – standartizuota apranga, skirta dėvėti mokykloje. Uniforma sukuria vieningą organizacijos įvaizdį ir simbolizuoja narių statusą visuomenėje. Japonijoje mokyklines uniformos jau gyvuoja apie 150 metų. Japonai turi specialų žodį, apibūdinant mokyklinę uniformą – seifuku ir maždaug 95% vidurinių mokyklų Japonijoje yra įvedusios uniformą kaip privalomą aprangą. Tombou uniformų muziejus, yra vienintelė mokyklinių drabužių saugykla Japonijoje. Šis muziejus yra įsikūręs netoli Tombou mokyklinių uniformų gamyklos, kurioje siūlai paverčiami audiniais moksleivių uniformoms visoje šalyje. Okajama yra Japonijos uniformų sostinė ir jeigu vilkite Japonišką mokyklinę uniformą, greičiausiai ji yra iš Okajamos. Tombou Uniformų Muziejuje kostiumuoti manekenai yra surikiuoti eilės tvarka pagal chronologiją – taip parodoma uniformų evoliucija. Meidži periodu (1868-1912), Japonija staiga ėmė vytis Vakarus, į savo šalį priimdama daugybę užsienietiškų idėjų, madų ir technologijos atradimų, įdomumo dėlei paminėtina, kad tarp jų yra ir naujausių šaunamųjų ginklų naudojamų armijoje. Su tuo atsirado...
Daugiau
Tradiciniai javiečių drabužiai
Tradiciniai javiečių drabužiai – tai nacionaliniai kostiumai, reprezentuojantys Indonezijos respubliką, kurie yra sukurti remiantis Indonezijos kultūra ir tekstilės tradicijomis. Šiais laikais lengviausiai pažįstami drabužiai yra kurti batikos būdu (indonez. kebaya), šie kostiumai kilę iš Balio ir Javos salų, todėl būtent šių salų gyventojus dažniausiai galima išvysti apsirengusius anksčiau minėtai apdarais. Nuo kolonijinių laikų, kai Java tapo Indonezijos politiniu centru, tautiniai kostiumai įgijo nacionalinį statusą. Nacionaliniai kostiumai dėvimi per nacionalines ir tradicines ceremonijas, geriausius šių drabužių pavyzdžius galima pamatyti Indonezijos prezidento, pirmosios damos ir kitų diplomatų aprangoje per iškilmingas vakarienes, bei tradicines vestuvių ceremonijas. Bãtika Tai tankių gyslelių tinklu dekoruotas audinys ar kilimas arba dekoravimo technika. Batik – indoneziečių žodis, nurodantis nepatentuotą dažymo vašku ant tekstilės techniką. Batik yra kilęs iš javiečių žodžių (indonez. amba), reiškiantį rašyti ir (indonez. titik), reiškiantį tašką. Ši dažymo technika žinoma daugiau nei tūkstantį metų ir galimai kilusi...
Daugiau
