Korėjos nacionalinė išsivadavimo diena
Korėjos nacionalinė išsivadavimo diena (kor. 광복절 Gwangbokjeol) – yra viena iš svarbiausių Pietų Korėjos valstybinių švenčių, kuri minima kiekvienų metų rugpjūčio 15 dieną. Šią dieną 1945 m. Pietų Korėja išsilaisvino iš Japonijos imperijos okupacijos, kurioje ji buvo nuo 1910 m. Pats pavadinimas pažodžiui reiškia „šviesos dienos atkūrimas“ (pavadinime: kor. 광 gwang – šviesa, 복 bok– atkūrimas, 절 jeol– šventė) ir tai simbolizuoja, jog Korėja vėl išvydo šviesą po ilgos tamsos. Ši diena turi ne tik istorinės prasmės, bet ir tautiškumo bei pilietiškumo, kadangi tai parodo tautos nepasidavimą, kovą, viltį, kantrybę ir gebėjimą atgimti iš naujo. Istorija Kadangi XIX a. pabaigoje tarp valstybių vyko lenktynės dėl kolonijų, kiekviena tauta siekė gauti jų kuo daugiau. Korėja buvo įtraukta į Kinijos, Rusijos ir Japonijos konfliktą, nes kiekviena iš šių šalių siekė ją padaryti savo kolonija. Anksčiau, kai Korėjai grėsė pavojus, ji pasirinko...
Daugiau
Patiekalas iš makaronų – džiadžiangmjonas
Džiadžiangmjonas (kor. 자장면 jajangmyeon) – iš Kinijos kilęs, o Korėjoje pagal vietinį skonį adaptuotas patiekalas, gaminamas iš kvietinių makaronų, kartu su čundžiang (kor. 춘장 chunjang) – juodųjų sojų pupelių padažu, kiauliena ir daržovėmis. Šis patiekalas yra priskiriamas prie bunšik (kor. 분식 bunshik) kategorijos – maisto, pagaminto iš kvietinių miltų (Ku 2024). Svarbu nepainioti bunšik termino, apibūdinant džiadžiangmjoną, su šių laikų reikšme, kuri reiškia gatvės maistą, kaip tokbokis (kor. 떡볶이 tteokbokki) ar hotokis (kor. 호떡 hotteok), nes jis nepriklauso gatvės maisto kategorijai (Ku 2024). Džiadžiangmjonas yra paplitęs po visą Pietų Korėją, jo galime rasti beveik kiekviename restorane. Istorija ir pavadinimo kilmė Šis patiekalas atsirado XIX a. pab. Pietų Korėjos uostamiestyje Inčione (kor. 인천 Incheon), kuriame dirbo iš Kinijos atvykę migrantai (Ku 2024). Džiadžiangmjonas yra kinų patiekalo džažiangmjeno (kin. 炸酱面 zhajiangmian) atmaina. Pagrindinis skirtumas tarp šių patiekalų yra padažas. Džiadžiangmjono padaže...
Daugiau
Minhva
Minhva (kor. 민화, minhwa) yra viena iš Korėjos meno paveldo rūšių, kuri labiausiai buvo paplitusi nuo XVII a. iki XIX a., t. y. iki Didžiojo Džiosono Karalystės (kor. 조선국, Choseon) eros pabaigos (Koehler et al. 2010). Minhva įprastai yra vadinamas Korėjos liaudies menu, kadangi žmonės, kūrę meno kūrinius šiuo stiliumi, buvo nežinomi arba dažnai keliaujantys. Nepaisant to, jog jie turėjo sugebėjimų tapyti, negalėjo mokytis profesionalaus meno dėl finansinio nepritekliaus ir socialinės padėties. Minhva buvo tapoma ne tik keliaujančių po kaimus dailininkų, bet ir karališkuose rūmuose dirbančių profesionalų (sud. Brown ir Hutton 2011). Nors minhva galėtų būti vadinama keistu, vaikišku ar primityviu menu dėl spalvų ryškumo, įvairumo ir kontrastingumo, karikatūriško stiliaus piešimo būdo, tačiau Didžiojo Džiosono dinastijos metais atliko svarbų vaidmenų. Paveikslai ne tik buvo naudojami kaip dekoracijos, bet jie įamžino paprastų žmonių norus, įsitikinimus ir moralines vertybes (Koehler et...
Daugiau
