Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Kovo 1-osios judėjimas

Parašė Ieva Kučinskaitė - 2016-05-05 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Kovo 1-osios judėjimas (dar vadinamas Samil judėjimu už nepriklausomybę) – tai 1919 m. kovo 1 d. Korėjos sostinėje Seule prasidėjęs ir po visą šalį išplitęs bei du mėnesius trukęs judėjimas už Korėjos nepriklausomybę nuo Japonijos (The Association of Korean History Teachers 2010, p. 241). Nors šis judėjimas nepasiekė savo pagrindinio tikslo – Korėjos nepriklausomybės, bet sugebėjo suvienyti korėjiečius ir privertė kolonistų vyriausybę sušvelninti savo politiką pusiasalyje. Istorija 1910 m. Korėją aneksavo Japonija. Okupantai savo nuožiūra pertvarkė daugumą finansinių, mokslo bei valstybinių institucijų Korėjoje, įvedė autoritarinį režimą, kurio pagrindu buvo organizuojamos masinės mobilizavimo kampanijos ir priverstinė žmonių asimiliacija (Seth 2011, p. 265). Uždraudus spaudą buvo atimta raiškos laisvė (tiek individuali, tiek ir kolektyvinė), panaikinta teisė į žemės nuosavybę, o tai korėjiečius privedė prie greitos ekonominės bei socialinės krizės (Sohn, Kim, Hong 1970, p. 259).  Taip pat okupantų valdžia, pirmąjį valdymo Korėjoje...

Daugiau

Kinijos pilietinis karas

Parašė Ugnė Lebedevaitė - 2015-06-04 - Kinija ir Taivanas

Kinijos pilietinis karas – 1927-1949 (su pertraukomis) vykęs karas tarp dviejų valdžios Kinijoje siekusių jėgų: Gomindano vyriausybės bei Kinijos Komunistų partijos. Tai vienas daugiausia aukų pareikalavusių karų pasaulyje. Karas baigėsi KKP pergale bei Kinijos Liaudies Respublikos sukūrimu. Karo prielaidos ir priežastys Kinijos ekonominė bei socialinė padėtis, sudariusi sąlygas įsiplieksti pilietiniam karui, pradėjo formuotis dar paskutiniosios Čingų (清朝 Qing chao) dinastijos valdymo periodu, kai dėl svetimtaučių, kontroliuojančių Kinijos prekybą, ir augančio nepasitenkinimo imperializmu 1911-aisiais šalyje kilo revoliucija. Kinijai susiskaldžius į regionus, kontroliuojamus skirtingų karvedžių, šalyje kilo chaosas, taip paskatinęs nacionalistų, siekusių šalies unifikacijos, judėjimą bei Gomindano vyriausybės įkūrimą, o nuo žiaurių karvedžių kontrolės nukentėjusių bei nuskurdusių valstiečių parama teko 1921-aisiais įkurtai Kinijos Komunistų partijai. Kartu veikusių Gomindano vyriausybės bei KKP pastangomis karvedžiai buvo nugalėti, šalis militarizuota, o  susiskaldymo į regionus laikotarpis buvo užbaigtas, tačiau netrukus, imant ryškėti dviejų partijų idėjiniams skirtumams,...

Daugiau

Šinsengumi

Parašė Ieva Mičiulytė - 2015-06-03 - Japonija

Šinsengumi (新撰組 arba 新選組, Shinsengumi, liet. naujosios pajėgos) tai nedidelė grupuotė elitinių karių, įkurta ir įgaliota Tokugavos šiogūnato (徳川幕府 Tokugawa bakufu, paskutinė feodalinės Japonijos karinė vyriausybė). Pirminė šinsengumi pareiga buvo apsaugoti šiogūną, nuslopinti bei užkirsti kelią imperealistiniams sukilimams, taip pat apsaugoti Japonijos gyventojus. Tad neretai šinsengumi vadinami Edo laiktoarpio (1603-1868) pabaigos policija. Rošigumi Šinsengumi pradžia galima laikyti 1863 metais Tokugavos šiogūnato suformuotas Rošigumi (浪士組 Rōshigumi) pajėgas. Jos buvo sudarytos iš roninų (浪人 ronin, liet. samurajus, neturintis šeimininko), jog apsaugotų tuometinį šiogūną Iemoči Tokugavą (家茂徳川 Iemochi Tokugawa) jo vizito į Kiotą metu. Terminas „roši“ buvo sukurtas ir duotas šios pajėgos roninams, siekiant pagerinti rošigumi įvaizdį ir įprasminti jų svarbią užduotį (Hillsborough 2013, p. 12-13). Nepaisant to, jog šios pajėgos buvo įkurtos Tokugavos šiogūnato, tuometinis Rošigumi vadovas Kijokava Hačirō (清河八郎 Kiyokawa Hachirou) buvo imperatoriaus šalininkas ir nuo pat pradžių rinko roninus,...

Daugiau

Korėjos karas

Parašė Žygimantas Žarskus - 2015-06-03 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Korėjos karas – tai 1950 m. birželį-1953 m. liepą tarp Jungtinių Tautų ir JAV palaikomos Pietų Korėjos (arba tuometinės Korėjos Respublikos) ir Sovietų Sąjungos bei Kinijos palaikomos Šiaurės Korėjos (Korėjos Demokratinės Liaudies Respublikos) vykęs karas. Šis konfliktas padalino Korėjos pusiasalį į Šiaurės ir Pietų Korėjas. Tai buvo pirmasis ideologinio šaltojo karo tarp JAV ir SSRS pasireiškimas atvira kova. Korėjos karas – kruviniausias XX a. antrojoje pusėje vykęs karas, pareikalavęs daugiau nei 3 milijonų aukų (Hong 2008, p. 188). Priežastys 1945 m. rugpjūčio 15 d. Japonijos pasidavimas Antrajame pasauliniame kare reiškė nepriklausomybę buvusiai jos kolonijai Korėjai. Dar prieš Antrojo pasaulinio karo pabaigą Aljanso šalių šauktuose susirinkimuose buvo aptariamas būsimos laisvos Korėjos likimas, tačiau karo laimėtojos nusprendė, kad su Korėja turi elgtis kaip su Japonijos sudedamąja dalimi (Olsen 2005, p. 55). Viena iš svarbiausių karą sukėlusių priežasčių buvo tai, kad prieš...

Daugiau

Paskutinis Kinijos imperatorius

Parašė Andrius Ivanauskas - 2015-06-03 - Kinija ir Taivanas

Paskutinysis Kinijos imperatorius Puji (溥仪 Pǔyí) gimė Šiaurės rytų Kinijoje, Pekine 1906 m. vasario 7 dieną. Gimęs kaip vienlaikis tuometinio Kinijos imperatoriaus sūnėnas, jis atsidūrė pačiame „Uždraustojo miesto“ intrigų centre. Puji bei dauguma to meto imperatoriškosios valdžios buvo mandžiūrų kilmės. Mandžiūrais laikomi 1644 m. dalį Kinijos užgrobę mongolai, kurie įkūrė Čingų (Qing) dinastiją. Nuo pat 1870-ųjų metų, Kinijos imperijos valdžią savo rankose laikė Cisi (慈禧太后 Cíxǐ Tàihòu), kilmingoji našlė-imperatorė. Ji turėjo tiek įtakos imperijos valdyme, kad 1898 m. privertė tuometinį imperatorių Guanšu laikytis jos nustatyto namų arešto dėl to, jog jis inicijavo reformas, kurios kėlė pavojų egzistuojančioms Kinijos socialinėms bei politinėms struktūroms. 1908 m. Cisi, būdama savo mirties patale, pasinaudojo laikinai imperatoriaus pareigas einančio Puji tėvo valdžia ir paskyrė dviejų metų berniuką 12-uoju Čingų dinastijos imperatoriumi. Naujasis Kinijos imperatorius iki 1924 m. augo imperatoriškųjų rūmų teritorijoje, iki 13 metų amžiaus jis buvo mokomas klasikinių mokslų bei savo...

Daugiau
Rodomas puslapis 3 iš 41234