Dzigongas
Dzigongas (济公 Ji Gong) – Kinijos bei Taivano mitologinė būtybė, turto dievas, kurio žemiškasis vardas buvo Li Šiujuanas (Li Xiuyuan, 1133-1209).
Istorija
Li Šiujuanas gimė Jongningo (Yongning) kaime, Tiantai apskrityje, Džedziango (Zhejiang) provincijoje. Jo tėvas buvo Li Maočunas (Li Maochun) ir motina, kuri turėjo Vang (Wang) pavardę. Li Maočunas buvo beveik 40-ties metų ir vis dar neturėjo vaikų. Po trijų dienų badavimo, jis liepė savo žmonai Jongningo (Yong Ning) šventykloje melstis už sūnaus atėjimą į jų šeimą. Šis poelgis sulaukė ženklo, o tai reiškė, kad arhatas (skr: अर्हत् arhat; arahant, liet. „vienas gerbiamų Dievų“, dar sulyginamas kaip „idealus asmuo“, kuris pasiekė nirvaną) nusileido į žemę. Antrąją naktį iš antrojo mėnulio mėnesio 1130 m., gimė kūdikis, berniukas. Šis stebuklas ir buvo Dzigongas. Po dviejų dienų, abatas Šin Kongas išvyko aplankyti kūdikio su dovanomis ir pasveikinti jį. Kai abatas sužinojo istoriją, iš kur kūdikis atėjo ir kaip atsirado žemėje, jis pavadino berniuką Li Šiujuanu.
Berniukas augdamas įrodė nepaprastus gebėjimus ir talentą mokymuisi. Šiujuanas tapo išskirtinis mokslininkas. Kuomet Dzigongui buvo 18 metų, jo tėvas mirė. Tuomet vaikinas nuėjo į Lingjino šventyklą Hangdžou mieste ir tapo vienuoliu. Nuo tada jis gavo vienuolio vardą Daodzi (道济 Dao ji), o jo mokytojas buvo Hui Juanas, senas ir aklas abatas. Jis teigė, jog žino tikrąją Dzigongo tapatybę. Jis iš visų vienuolių išsiskyrė savo elgesiu, pomėgiais, tokiais kaip mėsos valgymas, alkoholio vartojimu ir kitais, kadangi visa tai buvo iš tiesų draudžiama budizme. Jis visuomet nešiojo susidėvėjusius drabužius. Dėl savo laisvumo jis buvo smerkiamas kitų vienuolių akyse. Tad Dzigongas gavo pravardę „Išprotėjęs vienuolis“ (济颠). Vėliau Dzigongo mokytojas mirė, tad jis buvo priverstas persikelti į Dzingci šventyklą. Nepaisant Dzigongo ekscentriškos asmenybės, jis buvo nuoširdus, geraširdis ir gerai atliekantis jo pasekėjų budistų mokymus. Vienuolis buvo gana geras medicinos specialistas, išgelbėdavo žmones besivaduojančius iš mirties, dėl to buvo gerbiamas.
Apie Dzigongą yra ne viena istorija. Štai viena, kuri pasakoja apie rąstų ištraukimą iš šulinio. Tai viena populiariausių istorijų, kuri pasakoja, kaip Dzigongas naudodamas savo neįprastus gebėjimus traukė rąstus iš šulinio. Hangdžou šventykloje kilo gaisras, tad jai desperatiškai reikėjo medienos. Geriausia mediena buvo tik Sičuano provincijoje, apie 900 mylių atstumu nuo vietos. Vienuoliai puolė į neviltį, nes situacija rodėsi be išeities. Bet tik ne Dzigongui. Jis pasinaudojo savo gebėjimais ir traukė rąstus vienas po kito. Vėliau prisidėjo ir likę vienuoliai, krovė visus rąstus, kiti – skaičiavo. Dzigongas puolė traukti likusius rąstus, tačiau išgirdęs kitus vienuolius šaukiant, jog pakaks – nustojo. Paskutinis rąstas liko pusiau ištrauktas, tad vėlesnės kartos čia pastatė paviljoną ir pavadino „Dieviška šulinio teleportacija“.
Galima rasti ir istoriją apie skriejančios uolienos sustabdymą, kaimelio gyventojų išgelbėjimą nuo apgavystės ir katastrofos. Vieną dieną vienuolis Dzigongas vaikščiojo Lingjino šventykloje, kai staiga pajuto nerimstantį širdies dunksėjimą krūtinėje. Jausmas buvo lyg prieš ką blogo, vienuolis pasinaudojo aiškiaregyste ir pamatė, kad kalnų viršūnės gali nukristi žemyn ir sunaikinti šalia esantį kaimą. Sunerimęs jaunuolis pradėjo šaukti miestiečius, norėdamas įspėti juos gelbėti savo gyvybes nuo artėjančios nelaimės. Bet jie tik nusijuokė ir pavadino Dzigongą beprotiškai keistu vienuoliu, kalbančiu visiškas nesąmones. Tuo metu kaimelyje vyko vestuvių ceremonija, tad Dzigongas ėmėsi drastiško elgesio. Jis čiupo nuotaką ir užmetęs ją ant savo pečių pradėjo bėgti nuo milžiniškų kalnų viršūnių, kaimelio gyvenvietės. Sunerimęs jaunikis bei vestuvių svečiai liepė ieškoti pagrobėjo. Neilgai trukus visas kaimas jį pradėjo vytis. Vos jie dingo, pro gyvenvietės vartus pasirodė grėsusi tragedija – link kaimelio pusės pradėjo kristi milžiniškos uolienos nuo aukščiausių kalnų viršūnių, stogai buvo nunešti, pastatai sugriauti akimirksniu. Dzigongas išgelbėjo kaimą, bet tik kai jis pranešė pagrobtai mergaitei, jog ši jau gali grįžti, staiga stulbinančiai didžiulė uolienos dalis skriejo link jos. Vienuolis akimirksniu čiupo merginą už rankos ir ją išgelbėjo. Ši uoliena tapo žinoma ir Hangdžou šventykloje buvo pavadinta „Skrendanti viršūnė“, tad iki pat šiandien lankytojai stebi šią uolieną ir išgirsta istoriją, kuri yra Šenjun (Shen Yun) tradicinių Kinijos šokių atsiradimo istorija.
1209 m. gegužės 16 d. jis mirė, bet prieš tai buvo paliktos jo budistinės eilės:
六 十年 来 狼藉 – Šešiasdešimt metų gyvenimo suirutės
东壁 打到 西 壁 – Iš rytų į vakarus, aš visada kovoju
如今 收拾 归来 – Šiandieną aš peržiūriu ir sugrįžtu atgal
依旧 水 连天 碧 – Visi yra tie patys kaip ir prieš tai
Dzigongas buvo palaidotas šalia specialaus vienuolyno, kuris ir buvo pavadintas „Dzi Gong“, o Tayuan buvo pastatyta jo atminimui. Dzigongas didžiąją gyvenimo dalį praleido gyvendamas Dzingci šventykloje, tad net po jo mirties daugelis šventųjų tekstų buvo parašyti iš šios šventyklos.
Naudota literatūra:
Julius, Biography & Story of Ji Gong, Mildchina, prieiga per internetą :< http://www.mildchina.com/history-culture/monk-jigong.html > [ žiūrėta 2015m. gegužės 10d.]
Lemish Leeshai, Mon Ji Gong, prieiga per internetą :< http://www.shenyunperformingarts.org/learn/article/read/item/spCxp5EyZws > [žiūrėta 2015 m. gegužės 10d.]
Xiaoting G. W., 2014. Adventures of the Mad Monk Ji Gong, [e-book]
Papildoma medžiaga:
Matheson J. R., Taiwan God – Ji Gong (济 公), The Drunk Monk, prieiga per internetą :< http://thetaiwanphotographer.com/taiwan-god-ji-gong-%E6%BF%9F%E5%85%AC-the-drunk-monk/ > [žiūrėta 2015m. gegužės 11d.]