Jamantaka

Jamantaka – (skr. यमान्तक Yamantaka, liet. „Nugalėjęs mirties dievą Jamą“), arba Vadžrabhairava (liet. „Nušvitęs ir bauginantis“), japoniškai žinomas kaip Daiitoku (大威徳明王 Daiitoku Myoo), kiniškai – kaip Daveide (大威德金剛 Dà Wēidé Jīngāng) – viena žinomesnių deimantinio budizmo būtybių, atliekanti gynėjo funkciją.

Vaizdavimas
Tekstuose, apibūdinančiuose budistų praktikas, yra minimi 3 skirtingi Jamantakos pavidalai: Raktajamari –  raudonas,  Krišnajamari – juodas, o žinomiausias pavidalas „Jamantaka Vadžrabhairava“ (Baisusis Vadžra) – tamsiai mėlynas, turintis 9 galvas, 34 rankas ir 16 kojų.

Devynios Jamantaka galvos – atitinka devynis budistų kanono padalinius; trisdešimt keturios rankos kartu su kūnu, kalba ir protu atitinka 34 aspektus kelionėje į Nušvitimą; du ragai simbolizuoja dvi tiesas: santykinę bei absoliučią, o 16 kojų – tai šešiolika tuštumos aspektų. Jamantakos galvą puošia penkių kaukolių diadema. Kiekviena kaukolė atitinka išgijimą nuo penkių proto nuodų: neišmanymo, prisirišimų, pykčio, pavydo, išdidumo ir godumo (Tantros darbai).

Dešinės pusės rankose Jamantaka laiko durklą, kirvį, kriauklę, vadžrą, lazdelę, kardą, damaru būgnelį. Kairės pusės rankose – kaukolę, galvą, skydą, arkaną, lanką, varpą ir kitus atributus. Šie atributai turi ir tam tikrą simbolinę prasmę, pavyzdžiui peilis ir dubuo – simbolizuoja vyrišką ir moterišką aspektus, kaukolė – išmintį ir metodus. Po jo kojomis dešinėje – antropomorfinė figūra – dramblys (arba jautis), asilas, kupranugaris, šuo, avis ir lapė. Kairėje – pelėda, varnas, papūga, povas, gulbė. Paprastai Jamantaka vaizduojamas vienas arba kartu su savo dvasine žmona Vadžravetali. Moteris yra išminties aspektas, tuo tarpu vyras simbolizuoja metodus. Jamantaka bet kokioje formoje simbolizuoja šių dviejų komponentų vienybę. Jei jis vaizduojamas vienas, tai reiškia, jog išmintis glūdi jame, kaip druska ištirpinta vandenyje (Dvasinės kultūros fondas).

Dvi legendos apie Jamantaką
Tibeto legenda, pasakojanti apie Jamantakos gimimą. Kuomet Buda Šakjamunis sėdėjo po Bodhi medžiu ir meditavo, prieš jį iškilo daugybė baisių iliuzinių formų, aistrų bei pavojų, vadinamų Mara. Visgi Buda neišsiblaškė, taip peržengdamas emocijų bei kančių ribas. Tuo metu, kai Buda meditavo ir Mara jį užpuolė, jis visomis kryptimis paskleidė savo išminties šviesos galią. Ši šviesa susijungė su visų ankstesniųjų Budų ir Budos Vadžrapani (Visatos valdovo) galia. Šių spindulių blyksnyje gimė Jamantaka, turintis milžinišką kūną, daugybę gąsdinančių pavidalų bei žiaurių garsų. Spinduliuojanti Jamantakos galia tą pačią akimirką užpuolė iliuzijų princą Marą ir sunaikino jį. Nuo to laiko Jamantaka tapo išmintinguoju šventųjų gynėju. Kuomet Jamantaka stoja į kovą prieš tamsos galias, visi kiti gynėjai atsitraukia, kadangi jo išmintis yra beribė ir nepaprastai galinga. Kuomet Jamantaka gina – jokie demonai, jokios iliuzijos nedrįsta pakenkti ir iš baimės bėga atgal į savo pragarišką pasaulį. Buda turi daugybę būdų, kaip išgelbėti gyvas būtybes. Jeigu taikios ir geros formos nepadeda, jis kviečia Jamantaką.

Šventojo Mandžušri ir Jamantakos mitas. Buvo šventasis, tyras atsiskyrėlis. Jau daugelį metų gyveno urve ir įsitraukė į meditaciją. Jis žinojo, kad po 50 metų galės pasiekti galutinį Nušvitimą ir pasieks Nirvaną. Tačiau 49-ųjų metų, 11 mėnesio 29 dieną į atsiskyrėlio olą įsibrovė du plėšikai. Jie tempė jautį, kurį ką tik buvo pavogę. Įėję į olą, plėšikai nužudė šį jautį nukirsdami jam galvą. Tada jie pastebėjo atsiskyrėlį ir nusprendė jį nužudyti, kad nebūtų nusikaltimo liudininko. Atsiskyrėlis meldėsi, paaiškino, kad siekia galutinio Nušvitimo, ir jeigu jie jį nužudys, bus prarasta daug laiko – šventasis vėl turės atgimti žmogaus pavidalu. Tačiau kad ir kiek atsiskyrėlis maldautų, plėšikai neklausė ir vistiek nukirto jam galvą. Tuo metu atsitiko neįtikėtinas dalykas: atsiskyrėlio kūnas be galvos atsistojo ir pradėjo augti, plėstis kol užpildė visą urvą. Tuomet jis pagriebė jaučio galvą, užsidėjo ją ant pečių ir kraupiu balsu suriko: „Aš esu valdovas Jama!“ (Mirtis). Jama nužudė plėšikus ir gėrė kraują iš jų kaukolių. Tada pradėjo gąsdinti visą Tibetą, grasinti sunaikinimu. Išsigandę Tibeto žmonės meldėsi Mandžušriui, Žinių valdovui, ir paprašė apsaugos nuo baisaus priešo. Išklausęs žmonių prašymą Mandžušri pavirto baisybe Jamantaka. Žiaurioje kovoje laimėjo  prieš Mirties valdovą Jamą ir nusiuntė jį tiesiai į pragarą. Taigi, išlaisvintojas Jamantaka yra Mandžušri įsikūnijimas.  Jis tapo vienu iš populiariausių personažų vaizduojamų budistiniuose paveiksluose.

 

Naudota literatūra:

Informacijos ir ryšių portalas apie budizmą [internete] rasta: <http://vbuddisme.ru/wiki/Ямантака/> žiūrėta: [2015-04-29]

Dvasinės kultūros fondas [internete] rasta: <http://cosmoenergy.ru/jamantaka.htm> [žiūrėta: 2015-04-28]

Tantros darbai [internete] rasta: <http://www.tantraworks.com/yama.html> [žiūrėta: 2015-04-28]