Dalai Lama XIV

Dalai Lama XIV yra dabartinis Tibeto dvasinis lyderis. Jo vienuoliškasis vardas yra Tenzinas Gyatso. Vienas žymiausių moderniųjų laikų budizmo vienuolių, Tenzinas Gyatso, gimė 1935 m. liepos 6 dieną Tibete. Per pastaruosius dešimtmečius, jis apkeliavo visą pasaulį, aplankė dešimtis valstybių, skleisdamas savo išmintį visuomenei ir jos labui.  Jo skleidžiama antismurtinė  filosofija pelnė jam Nobelio Taikos premiją 1989 m.

Vaikystė

Dalai Lamos XIV-ojo tikrasis vardas – Lamo Tondupu. Jo vardas pažodžiui išverstas reiškia „troškimus išpildanti deivė“. Jis gimė ir augo viename tibetiečių kaimelyje Taksteryje, Amdo provincijoje, 16-os vaikų (iš jų išgyveno tik septyni) šeimoje. Tėvai – smulkūs ūkininkai. Šeima nuomotame žemės sklype vertėsi žemdirbyste ir gyvulininkyste. Gyventa gan skurdžiai, vos išgalėdavo prasimaitinti, mat gyveno atokiame kalnuotame krašte, kur oro sąlygos labai prastos ir sunkiai nuspėjamos. Nors gimęs ir augęs skurdžiomis sąlygomis, jis didžiuodavosi savo kilme. Skurdi gyvenimo aplinka stipriai paveikė Dalai Lamos XIV pasaulėžiūrą ir turėjo įtakos formuojantis jo požiūriui į sunkiausiai pragyvenančius žmones. (Stril-Rever, 2010, p. 41-42).

Vos tik pradėjęs kalbėti, mažasis Lamo tėvams uždavė įvairių klausimų. Pasak mamos pasakojimų, dar būdamas visai mažas, jis dažnai kartodavo tėvams, esą jis iš Centrinio Tibeto ir kad turįs ten sugrįžti, esą jis visus ten nusivesiąs. Be to, mėgstamiausias jo žaidimas buvo susikrauti daiktus, atsisveikinti su visai ir apsimesti, kad išjoja ant įsivaizduojamo arklio. Atrodė, kad pats mažasis Lamo nujautė savo likimą.

Dar viena įdomi istorija nutiko porai mėnesių iki būsimojo Dalai Lamos XIV gimimo. Tuo metu jo tėvui pasireiškė staigi liga: jis netekdavo sąmonės, jam dažnai svaigdavo galva. Dėl stiprių nežinomos ligos simptomų jis buvo priverstas gulėti lovoje. Vos tik gimus mažajam Lamo, jo tėvas lyg niekur nieko atsikėlė iš lovos žvalus ir sveikas, sukalbėjo maldas. Sužinojęs, kad tą rytą jam gimė sūnus, jis pasakė mamai, kad tas vaikas tikrai ne toks kaip kiti ir kad jie atiduosią jį į vienuolius. Tėvai nė neįtarė, kad gimė būsimasis Dalai Lama XIV (Stril-Rever, 2010, p. 43).

Išsilavinimas

1940 m., būdamas 5-erių metų, jis buvo nugabentas į Potalą ir oficialiai paskelbtas dvasiniu Tibeto vadovu. Tada jam ir buvo suteiktas Tenzino Gyatso vardas. Pradėjo savo religinį išsilavinimą būdamas 6-erių metų. Jis mokėsi logikos, Tibeto meno ir kultūros, sanskrito, medicinos ir budistų filosofijos. Baigė Drepungo, Seros ir Gandeno vienuolynų universitetus. 1953 m., būdamas 18-kos metų, jis gavo gešės (Lharampa Geshe), arba teologijos ir metafizikos mokslų daktaro, laipsnį (Stril-Rever, 2010, p. 49). Visus egzaminus išlaikė su pagyrimu. Jo išsilavinimui taip pat didelę reikšmę turėjo ir Heinrichas Harreris. Tibeto visuomenė, įsikūrusi Himalajų kalnų apsuptyje, atlikinėdama ritualus ir laikui nepavaldžias religines apeigas, išliko atitolusi ir nepaliesta modernicazijos ir technologijų pažangos. Heinrichas Harreris, austrų alpinistas ir tyrinėtojas, paauglį Dalai Lamą XIV mokė istorijos, geografijos, biologijos, astronomijos bei mechanikos ir taip atvėrė išorinio pasaulio duris. Jie išliko draugais iki pat Harrerio mirties 2006 m. (The Biography.com, 2015).

Valstybės valdymas

1950 m., kai Dalai Lamai XIV buvo 15 metų, jis prisiėmė visišką politinę galią, kuomet sulaukė grasinimų iš Kinijos, ir tapo Tibeto vyriausybės vadovu. Jo valdymo laikotarpis buvo trumpas. 1951 m. buvo priimta reglamentacija, kurioje nurodoma, jog tibetiečių tauta savanoriškai įstoja į imperialistinės Kinijos sudėtį su sąlyga, kad Tibetas išlaiko savo autonomiją bei religinę laisvę, o Kinija užtikrina išorinių sienų apsaugą. Tų pačių metų spalį pasirašyta sutartis patvirtino prisijungimą. Vykstant neramumams Tibete, 1954 m. Dalai Lama XIV nuvyko į Pekiną taikos derybų su Mao Dzedongu bei kitais tuometiniais Kinijos lyderiais. 1959 m. prasidėjus sukilimui Tibete, Dalai Lama XIV ir artimiausi jo patarėjai manė, kad Kinijos vyriausybė planuoja jį nužudyti už nesantaikos kurstymą, todėl jis ir keli tūkstančiai pasekėjų pabėgo į Daramšalą, miestą šiaurės Indijoje. Ten įkūrė ištremtą Tibeto vyriausybę (The Biography.com, 2015).

Veikla tremtyje

Vos tik pasitraukęs į Indiją, Kinijos Liaudies Respublikos teigimu, Dalai Lama XIV tapo atgyvenusios religijos judėjimo simboliu, taip pat separatistu, pasisakančiu už Tibeto nepriklausomybę, bei teroristu, kurstačiu sukilimus Tibete. Tačiau jo veikla rodo visiškai priešingus ketinimus. Pirmaisiais tremties metais, Dalai Lama XIV kreipėsi į Jungtines Tautas Tibeto klausimu. Generalinė Asamblėja priėmė tris rezoliucijas 1959, 1961 ir 1965 metais dėl Tibeto. Kitas taip pat svarbus jo darbas buvo 1963 m. paskelbtas budizmo ir Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos principais pagrįstas būsimo autonominio Tibeto konstitucijos projektas. Šis konstitucijos projektas garantuoja demokratinį Tibeto valdymo būdą. Dar vienas, nemažiau reikšmingas, jo žygdarbis buvo 1987 m. sudarytas 5 punktų taikos planas. Uždarame Jungtinių Amerikos Valstijų Kongreso pasitarime dėl žmogaus teisių Tibete buvo žengtas pirmas žingsnis, sprendžiant Tibeto klausimą. Dalai Lama XIV savo taikos plane reikalavo paversti Tibetą taikos zona, sustabdyti masinį etninių kinų perkėlimą į Tibetą — kinizaciją, suteikti savo tautiečiams žmogaus teises ir demokratines bei religines laisves, nebesinaudoti Tibetu ir jos tautiečiais, gaminant branduolinius ginklus bei laidojant branduolines atliekas, taip pat siekti rimtų derybų dėl ateities Tibeto ir ryšių tarp Kinijos ir Tibeto žmonių. 1988 m. birželio 15-ąją Europos Parlamente Strasbūre, Prancūzijoje, jis detaliau išdėstė šį 5 punktų taikos planą ir pasiūlė sukurti autonominį, demokratiškai valdomą, Tibetą, bendradarbiaujant su Kinijos Liaudies Respublika, kuri būtų atsakinga tik už užsienio politiką bei išorės sienų apsaugą. Tačiau 1991 m. ištremtoji Tibeto vyriausybė paskelbė šį pasiūlymą negaliojančiu dėl tuometinės Kinijos Liaudies Respublikos vadovybės neigiamo požiūrio į šį pasiūlymą (The 14th Dalai Lama – Biographical, 1997).

Nuo 1980-ųjų vidurio Dalai Lama XIV pradėjo bendradarbiauti su psichologijos, neurobiologijos, kvantinės fizikos ir kosmologijos mokslininkais. Šio istorinio bendradarbiavimo tarp budistų vienuolių ir pasaulinio garso mokslininkų metu siekiama padėti žmonėms pasiekti ramybę. Taip pat pirmą kartą į Tibeto vienuoliškų įstaigų, atstatytų tremtyje, tradicines mokymo programas įtraukiamas supažindinimas su šiuolaikiniu mokslu (Brief Biography, 2015).

Rengiantis 2008-ųjų metų Pekino olimpinėmis žaidynėmis, Tibete įsipliekė neramumai, siekiant pritraukti žiniasklaidos dėmesio. Po šių neramumų Kinijos vyriausybė padidino represijas šiame regione. Dalai Lama XIV viešai pasmerkė šį kinų poelgį. Tibetiečiai tokia Dalai Lamos XIV reakcija nusivylė ir paskelbė neveiksnia priemone, kovojant su Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybės skirtomis represijomis. Kinijos reakcija buvo dar griežtesnė — Dalai Lama XIV buvo apšauktas smurto kurstytoju. Nors Jungtinės Tautos priėmė keletą rezoliucijų dėl Kinijos, raginančių daugiau dėmesio skirti žmogaus teisių vykdymui ir pažeidimų nutraukimui, išreiškė susirūpinimą dėl tebesitęsiančių žmogaus teisių pažeidimo Tibete, tačiau nedaug nuveikta siekiant išspręsti problemą. Pasiūlyti sprendimai, padėsiantys vykdyti žmogaus teises šiame regione, buvo daugybe kartų atidėti ar performuluoti, siekiant išvengti nesutarimų su Kinijos vyriausybe (The Biography.com, 2015).

Tarptautinis pripažinimas

Dalai Lama XIV yra Tibeto budizmo dvasinis lyderis ir pagal Bodisatvos tradiciją jis paskyrė savo gyvenimą teikti naudą žmonijai. Per pastaruosius du dešimtmečius jis įsteigė švietimo, kultūros, religinių institucijų, kurios nemažai prisidėjo prie Tibeto identiteto ir turtingo jo paveldo išsaugojimo. Jis rengė daugybę mokymų ir iniciacijų, įskaitant ir retą Kalačakros iniciaciją, kurią jis vedė daugiau kartų nei bet kuris kitas iš jo pirmtakų. Jis parašė daugiau nei 110 knygų, dalyvavo šimtuose konferencijų, paskaitų ir seminarų didžiuosiuose universitetuose ir institucijose visame pasaulyje. Vedė paskaitas filosofinėmis, religinėmis, kultūrinėmis, politinėmis temomis. Jų metu dalinosi savo dvasine išmintimi, mokė atjautos, aptarė aplinkos tvariąją pusiausvyrą. Kitaip nei jo pirmtakai, Dalai Lama XIV susitiko su daugelio šalių lyderiais ir aplankė 67 šalis 6 žemynuose. Lietuvoje lankėsi net tris kartus — 1991, 2001, 2013 metais (The 14th Dalai Lama – Biographical, 1997).

Dalai Lama XIV dažnai apibūdinamas kaip charizmatiškas oratorius. Jo skleidžiama žinia visuomet pabrėžia taikos ir atjautos žmonėms visame pasaulyje svarbą. Jo kelionių metu visuomet akcentuojamas didesnis skirtingų pasaulio tikėjimų tarpusavio supratimas ir pagarba. Jis pasirodė daugiareliginiuose susibūrimuose ir susitiko su kitų religijų aukščiausiais vadovais: Romos katalikų bažnyčios vadovu Jonu Pauliumi II-uoju, Kentenberio Arkivyskupu Robertu Runse, Rusijos stačiatikių bažnyčios patriarchu Aleksėjumi II-uoju (The Biography.com, 2015).

Apdovanojimai

Dalai Lama XIV 1989 m. buvo apdovanotas Nobelio taikos premija už nesmurtinę kovą siekiant Tibeto išlaisvinimo. Jis nuosekliai pasisakė už politiką be smurto net ekstremalios agresijos akivaizdoje. Jis taip pat tapo pirmuoju Nobelio premijos laureatu, pripažintu už susirūpinimą dėl pasaulinių aplinkosaugos problemų. Dalai Lama XIV taip pat gavo daugiau nei 150 apdovanojimų, pripažintas įvairių institucijų garbės daktaru bei gavo daugelį kitų prizų (Brief Biography, 2015).

Politinis pasitraukimas

2008 m. gruodį Dalai Lama XIV paskelbė dalinį pasitraukimą iš politinių pareigų po to, kai jam buvo atlikta tulžies akmenų pašalinimo operacija. 2011 m. kovo 14 d. Dalai Lama XIV išsiuntė laišką ištremto Tibeto parlamentui su prašymu perduoti jo politinę valdžią būsimam demokratiškai renkamam valstybės vadovui. Pagal ištremto Tibeto vyriausybės chartiją, jis vis dar laikomas valstybės vadovu, kol neišrinktas naujas valstybės vadovas. Istorinis pranešimas apie naujos valstybės galvos išrinkimą reikštų galą būsimų Dalai Lamų politinei valdžiai ir sugrįžimą prie tradicijų ištakų — pirmųjų keturių Dalai Lamų, tik dvasinių Tibeto lyderių, valdymo pobūdžio.

2011 m. gegužės 29-ąją Dalai Lama XIV pasirašė oficialų raštą, leidžiantį atskirti politinę ir dvasinę valdžią. Tai užbaigė 368 metus trukusią tradiciją Dalai Lamai būti dvasiniu ir politiniu Tibeto vadovu (Brief Biography, 2015).

 

Literatūros šaltiniai:

Biography, 2015. Dalai Lama [internete]. The Biography.com. rasta: <http://www.biography.com/people/dalai-lama-9264833> [žiūrėta 2014 05 22].

Dalai Lama, n.d. [internete], rasta: <http://dalailama.com/biography/a-brief-biography> [žiūrėta 2014 05 22].

Stril-Rever, S., 2010. Dalai Lama. Mano dvasinė biografija. Vilnius, Baltos lankos. p. 41-49.

The Nobel Foundation, 1989. The 14th Dalai Lama – Biographical. Nobel Prize [internete]. Rasta: < http://www.nobelprize.org/nobel_prizes/peace/laureates/1989/lama-bio.html >[žiūrėta 2014 05 22].