Pietų Korėjos rašytoja Han Kang

Han Kang (kor. 한강 Han Gang) – žymi Pietų Korėjos poetė, beletristė ir menininkė, 2016 m. apdovanota tarptautine Bukerio premija už romaną „Vegetarė“ (kor. 채식주의자 Chaesigjuuija). Išgarsėjo po šios knygos vertimo į anglų kalbą pasirodymo 2015 m.

Apie autorę

Han Kang gimė Kvangdžiu (kor. 광주 Gwangju) 1970 m., nuo dešimties augo Seule (kor. 서울 Seoul), studijavo privačiame Jonse universitete (kor. 연세대학교 Yeonse-daehaggyo) šiuolaikinę korėjiečių literatūrą (Han Kang 2022). Han Kang šeimoje yra ne vienas rašantysis: jos abu broliai kuria, o tėvas, Han Sing-vonas (kor. 한승원 Han Seung-won), taip pat žymus ir pripažintas P. Korėjos rašytojas (Fan 2018). Prieš susilaukiant Han Kang, jos tėvai prarado dukterį, prabėgus vos dviem valandoms po gimdymo (Beckerman 2017). Šis įvykis paliko žymę ne tik rašytojos tėvų sąmonėje, bet ir jos pačios gyvenime – savo tėvų akyse Han Kang užėmė mirusios sesers vietą. Iš šios patirties gimė autobiografinė meditacija apie netektį ir sielvartą, 2019 m. išleista knyga „Bálta“ (kor. 흰 Huin), kurioje autorė kalba būtent apie tai, kaip praradimas gali susipinti su naujo gyvenimo puoselėjimu ir sugyventi toje pačioje erdvėje (Beckerman 2017).

Vis dėl to, savo, kaip literatės, kelią Han Kang pradėjo smulkesnės apimties kūriniais. 1993 m. kaip poetė ji debiutavo P. Korėjos literatūriniame lauke su penkiais eilėraščiais, publikuotais žurnale „Literatūra ir visuomenė“ (kor. 문학과사회 Munhaggwasahoe), o po metų – kaip novelistė su kūriniu „Raudonasis inkaras“ (kor. 붉은 닻 Bulgeun dach), kuris laimėjo Seulo žurnalo pavasario literatūros konkurse (kor. 서울신문 신춘문예 Seoulsinmunye sinchunmunye) (Han Kang 2022). Šiuo metu Han Kang yra apdovanota daugiau nei dešimtimi įvairių literatūros apdovanojimų, iš kurių vienas svarbiausių – Tarptautinė Bukerio premija, kuri rašytojai buvo įteikta 2016 m. už romaną „Vegetarė“. 

Kūrybos bruožai ir tematika

Han Kang kūryba įžvalgi, provokuojanti, kūniška, intensyvi, paremta savistaba. Rašytojai neretai suteikiamas „Korėjos Kafkos“ titulas, dėl jos kūriniuose aprašomos žmogaus metamorfozės, ryškių, kone košmariškų, tarsi iš žmogaus pasąmonės ištrauktų vaizdų. Pagrindinė tematika Han Kang kūriniuose vienaip ar kitaip susijusi su žmogaus prigimtimi. Nuo mažens rašytoją kankinę du klausimai, atsispindi daugumoje jos darbų: kaip žmonės geba būti tokie žiaurūs ir šiurkštūs, ir kaip žmonija gali įveikti tokį ribinį smurtą (Armitstead 2016). Kitaip tariant – nužmogėjimo ir orumo sąveika: žmonijos sukelto žiaurumo ir smurto transformacija į jos pačios savigarbą (Peschel 2016). Žmonijos gebėjimas naikinti ir susinaikinti, moters asmenybės ir kūno autonomija, jos socialinis vaidmuo visuomenėje, smurto atsisakymas – kitos temos, žyminčios Han Kang kūrybą.

Svarbiausi kūriniai: „Vegetarė”

Pirmą kartą išleistą kaip trys atskiros novelės, romaną „Vegetarė“ P. Korėjos visuomenė sutiko kaip „ekstremalų“, „itin keistą“, groteskišką kūrinį (Shin 2016). Tik po devynerių metų į anglų kalbą išverstas kūrinys, 2015 m. išpopuliarėjo tarptautiniu mastu, 2016 m. autorei pelnydamas prestižinę tarptautinę Bukerio premiją. Šio rinkinio visų novelių siužeto centre ta pati moteris – atsisakiusi mėsos, taip žemindama bei gąsdindama savo šeimą ir draugus, bandanti atsisakyti gyvenimo apskritai, tapti augalu – medžiu (Armitstead 2016). Šiame kūrinyje mėsos nevalgymas simbolizuoja smurto atsisakymą ir tuo pačiu visuomenės normų sulaužymą (Ožeraitytė 2017), kartu – atsisakymą priklausyti žmonių rasei. Panašų, tačiau švelnesnės tematikos kūrinį Han Kang buvo parašiusi jau anksčiau, 1997 m., pavadinimu „Mano moters vaisius“ (kor. 내여자의 열매 Nea yeojaui yeolmae), pasakojantį apie moterį, kuri pavirsta augalu, tad jos vyras ją pasodina į vazoną, kasdien vis palaisto, kol vieną dieną ji galų gale nuvysta – numiršta, o jos vyras toliau spėlioja, ar ji ateinantį pavasarį vėl pražys (Peschel 2016). Baigus rašyti ir išleidus novelę „Mano moters vaisius“, autorė jautė, kad ši istorija liko nebaigta, tad po kelerių metų ji pradėjo rašyti „Vegetarę“ (Peschel 2016) – tamsesnes, ryškesnes, intensyvesnes noveles, susidedančias į vieną kūrinį. Šiame romane Han Kang išvysto alegoriją apie moterį, kuri nenorėdama priklausyti žmonijai, pradeda tikėti, jog tampa augalu, taip radikaliai atsisakydama būti dalimi to, kas neša nuolatinę destrukciją ir žiaurumą, ji siekia mirties – gelbėja save (Peschel 2016). 

Svarbiausi kūriniai: „Žmogiškieji aktai”

Romanas „Žmogiškieji aktai” (kor. 소년이 온다 Sonyeoni onda, liet. „Berniukas sugrįžta”), išleistas 2014 m., išsiskiria iš kitų Han Kang kūrinių, kuriems būdinga savistaba tuo, kad jame žvelgiama į kolektyvinę patirtį, aprašomas konkretus istorinis įvykis – Kvangdžiu sukilimas (kor. 광주 민중 항쟁 Gwangju minjung hangjeng) ir jį sekusios žudynės. Han Kang buvo vos devyneri, kai šeima išsikraustė iš Kvangdžiu, jos gimtojo miesto, likus vos keturiems mėnesiams iki sukilimo pradžios (Armitstead 2016). Apie žudynes sužinojo būdama dvylikos iš memorialinio užsienio žurnalistų nuotraukų albumo, kurį autorės tėvai buvo paslėpę nuo savo vaikų aukštai ant lentynos (Armitstead 2016). Bajonete suniokoto moters veido atvaizdas vienoje iš nuotraukų dar visai mažą Han Kang stipriai paveikė emociškai ir dvasiškai (Armitstead 2016). Nuo to laiko rašytoją nuolat kankino klausimai susiję su mirties, blogio ir gėrio egzistavimo prasme. Ji bandė suvokti, kaip žmogaus gali taip viską aplink save niokoti, skaudinti ir žudyti, ir kaip tai būtų galima transformuoti į kažką tauresnio. Prieš pradedant rašyti knygą „Žmogiškieji aktai”, Han Kang daug domėjosi ne tik Kvangdžiu sukilimu, bet ir kruvinais įvykiais Bosnijoje, Aušvice (Armitstead 2016). Pagrindinis romano veikėjas – berniukas, paremtas nuotraukomis minėtame albume, tad šio kūrinio rašymas emociškai itin išsekindavo autorę – per dieną ji galėjo parašyti vos kelias eilutes, tada turėdavo sustoti (Armitstead 2016). Knygoje „Žmogiškieji aktai” Han Kang norėjo pasinerti į tai, ką reiškia būti žmogumi (Peschel 2016), todėl šis kūrinys iš esmės yra ne tiek apie Kvangdžiu sukilimą ir jo pasekmes, kiek apie pačią žmoniją ir jos veiksmus apskritai. 

Han Kang manymu, traumos nereikia gydyti ar kompensuoti – su ja turi būti susitaikoma, nes sielvartas ir netektis yra tai, kas suteikia vietą mirusiesiems tarp gyvųjų, o mums pakartotinai vis aplankant tą vietą, per skausmingą ir tylų susitaikymą, galbūt paradoksalu, bet galima toliau gyventi (Shin 2016). Šiuo įsitikinimu persmelkta visa jos kūryba, prie kurios išpopuliarėjimo ir pripažinimo tarptautiniu mastu neabejotinai prisidėjo Deboros Smith (Deborah Smith) vertimai, jautrūs kultūrinėms potekstėms, savitai autorės meninei raiškai, sunkiai perteikiamoms alegorijoms.

Naudota literatūra

1. Armitstead, C. 2016, „Han Kang: ‘Writing about a massacre was a struggle. I’m a person who feels pain when you throw meat on a fire”, The Guardian. Prieiga per internetą: čia [žiūrėta: 2022 m. spalio 21 d.]
2. Beckerman, H. 2017, „Han Kang: ‘If I was 100% healthy I couldn’t have become a writer”, The Guardian. Prieiga per internetą: čia [žiūrėta: 2022 m. spalio 21 d.]
3. Fan, J. 2018, „Han Kang and the Complexity of Translation”, The New Yorker. Prieiga per internetą: čia [žiūrėta: 2022 m. spalio 21 d.]
4. Han Kang 2022, Books. Biography. Prieiga per internetą: čia [žiūrėta: 2022 m. spalio 21 d.]
5. Ožeraitytė, L. 2017, „Vyrai ir moterys”, Literatūra ir menas. Prieiga per internetą: čia [žiūrėta: 2022 m. spalio 21 d.]
6. Peschel, S. 2016, „Korea’s Kafka? Interview with Man Booker winner Han Kang”, DW. Prieiga per internetą: čia [žiūrėta: 2022 m. spalio 21 d.]
7. Shin, S. 2016, „Interview with Han Kang”, The White Review. Prieiga per internetą: čia [žiūrėta: 2022 m. spalio 21 d.]