Čingmingo šventė
Čingmingo šventė (清明节 Qingming Jie) Vakarų šalyse dar vadinama „Mirusiųjų pagerbimo diena“, „Tyro šviesumo šventė“, „Kapų valymo diena“. Žodis Qingming reiškia švarą ir skaistumą; tai atspindi gamta šios šventės metu: pražysta gėlės, gamta atsigauna po šalnų ir žmonės pasisemia energijos. Tai viena svarbiausių ir seniausių Kinijos švenčių. Čingmingo šventė prasideda praėjus dviem savaitėms nuo pavasario lygiadienio, kovo 4, 5 arba 6 dieną, pagal kinų Mėnulio kalendorių. Pagal Grigaliaus kalendorių – balandžio 4 arba 5 dieną. Ši diena skirta protėviams pagerbti ir jų kapams tvarkyti, taip pat iškylauti, kaimavietėms lankyti. Dauguma žmonių šią dieną ant savo durų pakabina gluosnio šakeles, šie veiksmai išreiškia norą gyventi ir apsaugo nuo piktųjų dvasių.
Kilmė
Čingmingo tradicijoms daugiau nei 2500 metų. Šventės pradininku laikomas Tangų dinastijos (唐朝 Tang Chao) imperatorius Siuandžongas (唐憲宗 Tang Xianzong) ir ne veltui ši šventė dar vadinama „Šalto maisto diena“ (寒食Hanshi). Iki Tangų dinastijos Hanshi buvo atskira šventė, tačiau vėliau buvo sujungta su Čingmingu.
Manoma, jog protėvių garbinimo tradicijos kilusios iš Konfucijaus (孔夫子 Kong Fuzi) mokymo apie pagarbą vyresniesiems. Anot istorinių šaltinių, protėvių kapaviečių pagerbimo paprotys egzistavo jau Činų (秦朝 Qin Chao) ir Hanų (汉朝 Han Chao) dinastijų laikotarpiu.
Čingmingo šventės tradicijos buvo nepertraukiamos daugiau nei du tūkstantmečius. 1949 m. Kinijos komunistų partija panaikino atostogas. Švęsti buvo draudžiama iki 2008 m. Tais metais partija vėl sugrąžino nedarbo dieną.
Legenda
Pasak legendos, Dzino valstybės kunigaikštis Venas (晋文公 Jin Wen Gong) tremtyje neturėjo ko valgyti. Dzie, vienas iš jo pasekėjų, kartą išvirė savo valdovui sriubos su mėsa. Kunigaikštis susimąstė, iš kur Dzie gavo mėsos. Jis išsiaiškino, jog Dzie išsipjovė gabalą šlaunies, kad išvirtų valdovui sriubos. Kunigaikštis buvo taip sužavėtas, kad prižadėjo atsilyginti pasekėjui, kai tik turės galimybę.
Tačiau kai buvo atkurta Veno padėtis valdžioje, Dzie atsistatydino iš pareigų, mat nesiekė jokių turtų, o tik norėjo išsaugoti gyvybę valdovui. Jis nusprendė rūpintis savo motina. Dzie su motina persikėlė į mišką. Kai kunigaikščiui pranešė apie Dzie išvykimą, jis iškart išvyko jo ieškoti, tačiau nesėkmingai. Tarnautojų patartas, Venas padegė mišką, nes tikėjosi iš ten išvyti Dzie. Deja, Dzie su motina žuvo per gaisrą, urve po gluosniu ant Mianšano kalno (绵山 Mianshan).
Atgailaudamas Venas uždraudė tris dienas kurti ugnį, taip pagerbdamas Dzie. Taigi visi turėjo valgyti šaltą maistą. Ši tradicija išliko ir buvo pavadinta Šalto maisto švente. Antrąją šventės dieną kunigaikštis įsakė surengti piligriminę kelionę prie Dzie kapo, ten melstis, aukoti. Taip prasidėjo Čingmingo šventė, ją Venas pavadino Čingmingu Dzie (清明节 Qingming Jie).
Apeigos ir tradicijos
Prie kapo uždegami trys smilkalai ir nusilenkiama taip parodant pagarbą. Taip pat deginami netikri popieriniai pinigai (冥币 míng bì), leidžiami fejerverkai, aukojamas maistas ir vynas. Kinijoje vyrauja tradicinis įsitikinimas, kad pomirtinis gyvenimas yra gana panašus į šį gyvenimą ir kad mirusieji gyvena po žeme, Geltonojo pavasario (黄泉 Huangquan) regione. Tad tikima, jog visos aukos pravers pomirtiniame gyvenime. Anksčiau žmonės turėjo atsiklaupę lankstytis priešais kapą, dabar pakanka nusilenkti tris kartus.
Iki šios dienos yra tvarkomi mirusiųjų kapai, šalinamos piktžolės, pridedama naujo dirvožemio, sodinami sodinukai arba nešama gėlių. Taip pat privaloma sutvarkyti aplinką po šlovinimo ritualų apeigų. Svarbu aplankyti kapus ir juos prižiūrėti, nes taip parodoma, kad šeima nėra išmirusi. Kinai tiki, kad jei tvarko kapus, gauna mirusiųjų palaiminimą.
Šventės metu ant galvos užsidedama gluosnio šakelė, nes, kaip sakoma patarlėje, „Jeigu asmuo nenešioja gluosnio šakelės per Čingmingą, jis / ji greitai pasens“. Senovėje imperatoriai sodindavo medžius rūmų soduose, tai – pavasario sugrįžimo ir atsinaujinimo simbolis. Valstiečiai padėdavo pušies šakelę priešais savo duris, tai simbolizuoja ilgą gyvenimą, taip pat palėpėje pakabindavo gluosnio šakelę, nes tai – gyvenimo simbolis ir apsauga nuo tamsiųjų jėgų.
Kai kuriose Kinijos vietovėse, pavyzdžiui, į pietus nuo Jangdzės upės, žmonės tiki, jog vaikai, gimę per Čingmingą, yra „protingi kūdikiai“. „Qingming“ skamba beveik kaip „congming“ (聪明 congming – protingas), tai reiškia, kad augdamas kūdikis nepatirs sunkumų, jis bus protingas bei sveikas. Tradicija, kai tėvai aplanko kaimynus su kūdikiais ant rankų ir prašo Čingmingo ryžių kukuliukų, vadinama Čingmingo išmalda
Draudimai Čingmingo šventės metu
Kiekvienas turėtų vengti garbinimo ritualų vakare arba naktį, kuomet jang (阳 yáng – šviesi) energija silpnėja, o in (阴 yīn – tamsi) energija stiprėja. Nelaimingas žmogus gali jaustis trikdomas piktųjų dvasių. Reikėtų vengti nepagarbaus elgesio, kaip antai, triukšmauti, spjaudytis ir šlapintis kapinėse. Taip pat yra šventvagiška kritikuoti arba mindžioti kitų šeimų kapus. Kad būtų išvengta nelaimingų įvykių ir gaisrų, kapus galima palikti tik po to, kai visos žvakės ir smilkalai užgęsta. Grįžęs namo, kiekvienas privalo perlipti per lauko židinį, kad išsklaidytų blogąsias jėgas, parsineštas iš kapinių.
Tada ir dabar
Čingmingas buvo palankus metas sportui ir žaidimams. Vaikai supdavosi ant sūpynių ir karuselių, varžėsi leisdami aitvarus į orą. Pagal Tongsu Bianą (通俗編 Tongsu Bian), sūpynes iš pradžių sukonstravo Šan Žongo etninė grupė Šiaurės Kinijoje ir tik vėliau kunigaikštis Huanas iš Činų dinastijos jas pritaikė ir Centrinėje lygumoje (中原 Zhongyuan).
Šeimos keliaudavo aplankyti savo kaimų, rengdavo išvykas į gamtą, žaisdavo sporto žaidimus, stebėdavo gaidžių kovas. Dzuo Džuonas (左传 Zuo Zhuan) aprašo, kaip dvi kilmingos šeimos rengdavo gaidžių kovas. Viena šeima aprengdavo savo gaidį odiniais šarvais, o kita prie savo gaidžio pritvirtindavo spygliuotas apsaugas.
Kinai pradėjo žaisti futbolą prieš daugiau nei 2000 metų, šis žaidimas buvo vadinamas „cujū“ (蹴鞠).
Ilgainiui Čingmingo šventė įgavo kitokią vertę – pradėtas skirti dėmesys mirusiųjų atminimui, ji švenčiama būnant vienam arba šeimos rate. Toks perėjimas nuo gražios lauko romantikos iki ramaus kapo pagerbimo įvyko per daugelį šimtmečių.
Paprastai kiekviena šeima turėjo privačias kapines laukuose arba netoli šlaito. Daugelyje vietų dabartinėje Kinijoje privačias kapines pakeitė viešosios, mat laisvų žemės plotų yra labai mažai. Dauguma tuščių žemės plotų skirti žemės ūkiui arba pramonės gamybai, kad išlaikytų didelį skaičių Kinijos gyventojų.
Iki šios dienos įvyko daug laidotuvių ir šermenų apeigų pokyčių. Nuo to laiko, kai buvo pradėta praktikuoti kremavimą, kapuose laidojama vis mažiau, mat dauguma šeimų renkasi pasilikti savo protėvių pelenus namuose arba juos laiko kolumbariumuose. Tie, kurių protėviai saugomi kolumbariumuose, nuneša vainikėlių ar plastikinių puokščių, nuo urnos nuvalę dulkes gali tyliai pasimelsti ir gedėti.
Atsižvelgiant į kinų tradicijas, galima suprasti, kad mirusieji ir gyvieji yra glaudžiai susiję, o skirtumai tarp jų nėra tokie ryškūs, kaip Vakaruose šiandien. Dabar ši šventė yra nedarbo diena.
Užsienyje
Šiuolaikinėje Amerikoje daugelis Kinijos šeimų, išpažįstančių skirtingas religijas, ir toliau lanko artimųjų kapus. Kartu Čingmingo šventė švenčiama tose bendruomenėse, kuriose yra daug tradicijomis besirūpinančių Kinijos gyventojų ar kinų kvartalų, pavyzdžiui, San Franciske ar Honolulu. Pasak rašytinių šaltinių, Čingmingo šventę Havajuose pradėjo švęsti vietiniai kinai nuo pat įsikūrimo, maždaug nuo XIX amžiaus. Kiekvienais metais šventės metu visos šioje saloje esančios Kinijos asociacijos remia protėvių pagerbimo ceremoniją kinų kapinėse arba asociacijos klube.
Kinijoje, Malaizijoje ir Singapūre Čingmingo šventė laikoma šeimos švente ir pareiga. Per šią šventę jie pagerbia ir padėkoja protėviams, apmąsto dabartinį savo gyvenimą. Pagal paprotį, aplanko protėvių kapus dešimt dienų prieš Čingmingo šventę ir po jos.
Šaltiniai
Knygos:
Compiled by the Overseas Chinese Affairs Office, 2011. Common Knowledge About Chinese Culture. Beijing: Higher Education Press.
El. knygos:
Beijing Foreign Language Press, 2012. Chinese Auspicious Culture. [el. knyga] Singapore: Asiaspac Books. Rasta: Google Books <Čia> [žiūrėta 2016 kovo 26].
Eng, B.K., 2013. A Simple Approach To Taoism. [el. knyga] Singapore: Partridge Singapore. Rasta: Google Books < Čia> [žiūrėta 20016 kovo 28].
Lee, H.M.J. ir Nadeau, K.M., 2011. Encyclopedia of Asian American Folklore and Folklife. [el. knyga] Santa Barbara: ABC-Clio. Rasta: Google Books <Čia> [žiūrėta 2016 kovo 26].
Stepanchuk, C. ir Wong, C., 1991. Mooncakes and Hungry Ghosts: Festivals of China. [el. knyga] San Francisco: China Books. Rasta: Google Books <Čia> [žiūrėta 2016 kovo 28].
Zhao, R., 2015. A History of Food Culture in China. [el. knyga] New York: SCPG Publishing Corporation. Rasta: Google Books <Čia> [žiūrėta 2016 kovo 26].
Redagavo Greta Ciparytė
