Kiniškos valgymo lazdelės

Kiniškai lazdelės vadinamos kuaidzi (筷子kuàizi). Išvertus pažodžiui reikštų „greitas bambukas“. Kadangi lazdelės buvo dažniausiai gaminamos iš bambuko, o jomis valgyti buvo labai patogu ir greita.Vienas svarbiausių ir pastebimiausių akcentų Rytų Azijoje yra valgymo lazdelės.

Istorija

Manoma, kad jos buvo atrastos Kinijoje, dar prieš 3-5 tūkst. metų (tiksli data nėra žinoma). Vėliau paplito ir kitose šalyse – Japonijoje, Vietname, Laose, Mianmare. Skirtingai nuo vakariečių, kurie naudojo šakutę ir peilį, kinai naudojo valgymo lazdeles – porą plonų medinių pagaliukų, apie 20 cm ilgio, paprastai pagamintų iš bambuko, kaulo, medžio, taip pat ir iš tauriųjų metalų – aukso, sidabro. Šiuo metu vis dažniau yra naudojamos plastmasinės valgymo lazdelės. Esminis skirtumas tarp šių valgymo įrankių yra tas, kad kinai, valgydami maistą jo nepjausto, taip pat nesmeigia, o naudodamiesi nykščio ir vienos rankos pirštų pagalba, sugriebia maistą, kuris iš anksto būna supjaustytas atitinkamo dydžio gabalėliais, taip, kad būtų patogu valgyti. Birūs produktai, tokie kaip ryžiai, dažnai yra beriami tiesiai į burną, lūpas priglaudus prie dubenėlio. Tačiau ne visose Azijos šalyse maistas valgomas lazdelėmis. Indijoje, Indonezijoje, Malaizijoje, Filipinuose, Tailande ir Centrinėje Azijoje tradiciškai valgoma rankomis. Skaičiuojama, kad kasdien lazdelėmis naudojasi apie 1,5 mlrd. žmonių (Guang, G. 2012).

Senovės Kinijoje, valgymo lazdelės buvo vadinamos džu (箸 zhù). Tuometiniai gyventojai dažnai maistą virdavo giliuose induose ir valgydavo tiesiai iš jo, kadangi jiems buvo nepatogu naudotis šaukštu, todėl jie naudodavo dvi medžio šakeles merkti maistą į karštą vandenį, jį apvirti ir valgyti. Valgymo lazdelės per laiką dažnai kito – jų forma, ilgis. Jos buvo suvienodintos tik Šang (商 shāng) dinastijos laikotarpiu (XXI–XVI a. pr. Kr.), o forma vis kito. Tuometinės lazdelės buvo gaminamos iš dramblio dantų, kas buvo laikoma didele prabanga. Žymaus kinų mąstytojo Konfucijaus filosofija taip pat turėjo didelę įtaką lazdelių istorijoje. Jis mokė, kad maistas patiektas ant stalo turi būti iš anksto paruoštas ir supjaustytas, o ant valgymo stalo nebūtų žudymo įrankio – peilio, kadangi šis simbolizuoja mirtį ir karą. Šis mąstymas greitai išpopuliarino lazdelių naudojimą (Perkins, D. 1998).

Legendos

Valgymo lazdelelių atsiradimas yra apipintas įvairiomis legendomis. Kelios versijos, kurios pasakoja kaip atsirado valgymo lazdelės Kinijoje:

• Manoma, kad valgymo lazdeles išrado du kinų ūkininkai. Išvaryti iš kaimo ir ieškodami maisto jie iš sandėlio pavogė gabalą mėsos ir pasislėpę miške mėsą kepė ant laužo, o būdami labia išalkę, negalėjo sulaukti kol mėsa atvės, todėl jie naudojo medžio šakeles, norėdami mėsą atskirti nuo kaulo
• Šang dinastijos imperatoriaus mokytojui Dziang Zia (姜子牙Jiāng Zǐyá) paukštis, tupintis medyje pačiulbėjo, kad šis naudotų bambuko lazdeles valgymui, paklausęs paukščio patarimo, mokytojas suprato, kad maistas, kurį jam patiekė jo žmona, buvo užnuodytas, kuomet iš lazdelių pradėjo rūkti dūmai.
• Kiti sako, kad paskutinio Šang dinastijos imperatoriaus Džou (周 zhōu) sugulovė Da Dzi (妲己 Dá Jǐ) norėdami suvilioti ir patenkinti valdovą, jį valgydindavo savo plaukų lazdelėmis (China Highlights, 2012).

Lazdelių rūšys

Dažniausiai lazdelės yra skirstomos pagal šios parametrus:

• Labai ilgos lazdelės 30-40 cm ilgio (kartais siekdavo iki metro) buvo naudojamos virimui, o trumpesnės – iki 20 cm – valgymui.
• Kai kurios lazdelės gale turi apvalias įpjovas, kurios padeda sulaikyti ryžius, kad šie neišbyrėtų, taip pat jos naudojamos valgyti žuviai, kadangi šiomis lazdelėmis yra patogu atskirti kaulus. Dažniausiai lazdelės yra kvadratinės formas, tačiau pasitaiko ir apvalių. Apatinė lazdelių dalis šiek tiek nusmailinta.

Medžiaga. Medinės ir bambukinės lazdelės yra pačios pigiausios, nejautrios temperatūrai, gerai sulaiko maistą. Tačiau jos greitai nusidėvi, o jei gerai neišplaunamos – kaupia bakterijas. Iš šių medžiagų paprastai daromos virimo ir vienkartinės lazdelė. Jos dažniausiai naudojamos restoranuose ar greito maisto užkandinėse. Abi vienkartinės lazdelės būna išdrožtos iš vieno medžio gabaliuko ir vis dar neatskirtos, todėl naudotojas prieš tai turi jas perlaužti gale. Taip yra daroma higienos sumetimais, kad žmogus, kuris su jomis valgo, žinotų, kad šios dar nebuvo naudotos. Taip pat jos gaminamos ir iš plastiko, pigios, be to, nekaupia bakterijų, taip greitai nenusidėvi. Tačiau jos negali būti naudojamos virimui ar labai karšto maisto valgymui, kadangi nėra atsparios aukštai temperatūrai. Metalinės lazdelės yra patvarios ir lengvai valomos, tačiau jomis ne taip patogu valgyti, kadangi lazdelės yra sunkios, metalas gerai nesulaiko maisto, jis lengvai išslysta, jų pagaminimas yra kur kas brangesnis nei medinių ar plastikinių lazdelių. Kadangi greitai įkaista, jos nėra naudojamos virimui. Dramblio kaulo, auksinės ir sidabrinės lazdelės buvo gaminamos tik kaip prabangos dalykas. Sakoma, kad senovės Kinijoje imperatoriai valgydavo tik sidabrinėmis lazdelėmis, kadangi buvo manoma, kad jos pajuosdavo prisilietusios prie apnuodyto maisto, todėl tik taip imperatoriai galėjo būti tikri, kad maistas nėra apnuodytas.

Puošyba. Medinės ir bambukinės lazdelės dažnai išpiešiamos ornamentais, padengiamos vandeniui atspariu sluoksniu, taip pat gali būti išraižomos. Metalinės kartais sujungiamos grandinėle, kad nepasimestų viena nuo kitos (China Highlights, 2012).

Skirtumai

Skirtingai nei Japonijoje ir Korėjoje, Kinijoje lazdelės yra ilgiausios (apie 27 cm), taip pat jos yra storesnės, labiau kvadratinės, su nubukintais galais. Dažniausiai pagamintos iš bambuko arba plastikinės. Daugkartinio naudojimo lazdelės, kurios yra naudojamos kasdien, padengtos lako sluoksniu, dėl higienos ir ilgaamžiškumo.

Naudojimas

Abi lazdelės laikomos vienoje rankoje. Viena – suspausta tarp nykščio ir rodomojo piršto, kita – tarp didžiojo ir bevardžio pirštų, remiasi į tarpą tarp nykščio ir likusių pirštų. Laikoma,kad lazdelėmis reikia naudotis tik dešine ranka, netgi esant kairiarankiui. Tačiau ši tradicija po truputį nyksta.

Etiketas

Valgant lazdelėmis ypatingai svarbu laikytis tam tikrų esminių etiketo taisyklių:

• Negalima rodyti į maistą ar kitus žmones lazdelėmis, tai yra laikoma didele nepagarba šalia sėdintiems žmonėms.
• Negalima belsti lazdelėmis į stalą ar dubenėlio kraštą, tai yra maldavimo ženklas.
• Nemaišyti ir „neišsirankioti“. Negalima maišyti ir išsirinkti norimų maisto gabaliukų. Tai yra ypač nemandagu ir nehigieniška. Toks elgesys prie stalo taip pat simbolizuoja „kapo kasimą“.
• Nesmeigti lazdelių į maistą. Lazdelės įmeigtos į ryžius simbolizuoja mirtį.
• Negalima dėtis maisto iš bendro dubenėlio. Tam turi būti atskiros, bendro naudojimo lazdelės, jeigu jų nėra, imant maistą iš bendros lėkštės, reikia naudoti savo lazdeles, jas apvertus kitu galu.
• Baigus valgyti restorane ar svečiuose, lazdeles reikia padėti ant dubenėlio viršaus, o darant pertrauką – šalia dubenėlio, ant specialaus lazdelių laikiklio. Namuose dažniausiai lazdelių laikiklis nėra naudojamas.
• Pirmiausia valgyti turi pradėti vyriausias žmogus prie stalo. Mandagus gestas pirmiausia aptarnauti vyriausią žmogų, o tik tada valgyti kitiems.
• Netaisyklingas lazdelių laikymas siejamas su blogu vaiko auklėjimu, todėl itin svarbu lazdeles laikyti taisyklingai (China Highlights, 2012).

Lazdelių dovanojimas

Kinijoje lazdelės dažnai yra dovanojamos įvairiomis progomis:

• Verslo dovana. Dažnai kinų verslininkai, darydami įvairius sandėrius su vakarų šalimis, savo partneriams dovanoja prabangias lazdeles. Kadangi lazdelės yra sudarytos iš dviejų pagaliukų, jos simbolizuoja ryšį tarp dviejų šalių. Tačiau nėra patartina dovanoti sidabrinių lazdelių, kadangi jos simbolizuoja nepasistikėjimą, taip yra todėl, kad senieji Kinijos imperatoriai sidabrines lazdeles naudojo kaip nuodų indikatorių.
• Vestuvių dovana. Kaip ir minėta ankščiau, lazdelės yra sudarytos iš dviejų dalių, todėl tai puiki dovana jauniesiems. Taip pat tokia dovana yra tarsi palinkėjimas, kad jaunieji kuo greičiau susilauktų vaikų.
• Taip pat lazdelės yra populiari dovana tarp artimų draugų ir įsimylėjelių (China Highlights, 2012).

Šiandienos problemos

Skaičiuojama, kad per metus vien tik Kinijos gyventojai sunaudoja per 45 mlrd. vienkartinių medinių lazdelių, o tai sudaro apie 1,7 mln. kubinių metrų medžio, arba dar kitaip – 25 mln. suaugusių medžių. Iš vieno 20 m. senumo medžio galima pagaminti apie 4 tūkst. lazdelių. Nuo 2006 m. Kinijoje įvestas papildomas 5 proc. mokestis už vienkartines lazdeles, norint, kad jų naudojimas sumažėtų. Kinijos valdžia šį mokestį žada didinti, taip gyventojus skatina nešiotis savo daugkartinio naudojimo lazdeles arba naudotis peiliu ir šakute (Telegraph, 2013).

Literatūra

Perkins, D. 1998. Encyclopedia of China: The Essential Reference to China, Its History and Culture. New York: Facts on File.

Guang, G. 2012. Dicovering China:. Art. Culture. Landscape. Lifestyle. China: China youth press, Cypi Press.

Šaltiniai

Travel China Guide, n. d. Chinese chopstics [internete] rasta: <https://www.travelchinaguide.com/intro/cuisine_drink/cuisine/chopsticks.htm> [žiūrėta: 2016-03-28].

Asian ArtMall, n. d. Chopsticks. History and legend [internete] rasta: <http://www.asianartmall.com/chopstickshistory.htm> [žiūrėta: 2016-03-25].

Kelly, 2016. Chinese Chopsticks — Legends, How to Use Them, and Taboos. China Highlights [internete] rasta: <http://www.chinahighlights.com/travelguide/chinese-food/chopsticks.htm> [žiūrėta: 2016-03-20].

Lisa Bramen, n.d. The history of Chopsticks [internete] rasta: <http://www.smithsonianmag.com/arts-culture/the-history-of-chopsticks-64935342/?no-ist> [žiūrėta: 2016-03-20].

The Telegraph, 2013. Chinese ‘must swap chopsticks for knife and fork’ [internete] rasta: <http://www.telegraph.co.uk/news/worldnews/asia/china/9926599/Chinese-must-swap-chopsticks-for-knife-and-fork.html> [žiūrėta: 2016-03-19].