Kinų Naujųjų metų tradicijos
Kinų Naujieji Metai, dar vadinami Pavasario festivaliu (春節 Chun jie), yra svarbiausia tradicinė šventė Kinijoje, Taivane ir kitose sinosferos valstybėse: Korėjoje, Vietname. Pagal Mėnulio kalendorių, festivalis prasideda pirmojo mėnesio pirmąją dieną ir baigiasi penkioliktąją dieną. Penkioliktoji, paskutinė kinų Naujųjų diena, yra vadinama Žibintų švente (元宵節 Yuánxiāo jié).
Ši šventė švenčiama daugiau nei keturis tūkstančius metų. Pasakojama, jog ją Kinijoje pradėjo ūkininkai, norėdami pažymėti žiemos pabaigą ir pasveikinti pavasarį. Kai tik žiema pasibaigdavo, ūkininkai sunkiai dirbdavo, kad paruoštų žemę pavasario sėjai. Jie manė, jog pavasario pradžia yra ir naujų metų pradžia (Flanagan, 2004).
Mitologinė versija siejama su pabaisa Nian (年獸 nián shòu). Senovės kinų legenda pasakoja, kad prieš daugybę amžių gyveno pabaisa, kuri vieną žiemos dieną užpuolė vietinius kaimo gyventojus. Žiemos metu pabaisai Nian būdavo sunku pramisti, nes daugelis gyvūnų užmigdavo žiemos miegu ir pasislėpdavo urvuose. Tačiau pabaisa pradėjo grobti ne tik gyvulius, bet ir žmones. Dažnai atsiskyrę ūkininkų vaikai tapdavo pabaisos grobiu. Bet galiausiai, po ilgų baimės ir nežinios metų, kaimo išminčius paskelbė, jog žmonės turi veikti išvien, kad nugalėtų pabaisą. Galiausiai žmonės pastebėjo didžiausias jos baimes. Jie suprato, kad pabaisą atgraso raudona spalva, triukšmas ir ryški šviesa. Žmonės, kad apsaugotų namus, pradėjo raudonai dažyti duris, tamsiuoju metu kurdavo laužus ir leisdavo fejerverkus. Tai tęsėsi iki tol, kol pabaisa, išgąsdinta garsų ir šviesos, paliko kaimą ramybėje. Todėl ir dabar pabaisa Nian, ryški šviesa, fejerverkai ir raudona spalva yra svarbūs kinų Naujųjų Metų elementai (Flangan, 2004).
Pasiruošimas
Visi, kurie švenčia kinų Naujuosius Metus, pradeda ruoštis mėnesiu anksčiau. Dvyliktasis kinų metų mėnuo yra vadinamas „lajue“ (臘月 la yue). Tai mėnuo, skirtas aukoti dievams (Liao, 2014). Pirmas darbas – puošiamas altorius virtuvės dievo Zao Džiuno (灶君 Zao jun) garbei. Žmonės tiki, kad Zao Džiunas per Pavasario festivalį nukeliauja į dangų ir praneša dievams apie jų šeimas ir nuveiktus darbus. Jeigu pranešimas yra teigiamas ir nieko blogo nepasakoma apie šeimą, tikima, jog dievai visus ateinančius metus prižiūrės ir saugos tą šeimą. Kad labiau įtiktų Zao Džiunui, žmonės ištepa jo burną medumi.
Kitas svarbus užsiėmimas vyksta aštuntąją dvyliktojo mėnesio dieną, kuomet daugelis šeimų gamina laba džou (la pa chou). Tai saldi košė, dažniausiai gaminama iš ryžių ir patiekiama su riešutais ar džiovintais vaisiais. Tradicija valgyti laba džou kilo iš budistų papročių, tačiau kaip ir daugelis kinų tradicijų, ši taip pat prarado religinę prasmę. Dabar laba džou gaminimas kinų šeimoms yra puiki proga šaltuoju metų laiku pasimėgauti saldžia bei šilta koše (Liao, 2014).
Taip pat per šį pasiruošimo mėnesį visos šeimos tvarkosi namus. Tikima, jog iššluojamos visos negandos ir viskas, kas sena, pasitinkami nauji dalykai. Dažniausiai pradedama tvarkytis dvyliktojo mėnesio 23 (Pietų Kinijoje) ar 24 (Šiaurės Kinijoje) dienomis. Tikima, jog paskutinį metų mėnesį virtuvės dievas praneša apie žmonių namų veiklą Nefrito imperatoriui (玉皇 Yù Huáng ar 玉帝 Yù Dì) danguje. Taigi, kad nebūtų be reikalo sutrikdytas ar, galbūt, įžeistas virtuvės dievas, namų šeimininkės laukdamos jo tvarkydavosi namus.
Raudoni pavasariniai kupletai (Spring couplets) yra klijuojami ant sienų aplink duris. Pirmoji eilutė yra klijuojama dešinėje pusėje nuo durų, o antroji – kairėje. Verslininkai prieš Naujųjų metų pradžią skubėdavo grąžinti skolas, rinkti dar nesumokėtus mokesčius bei paskolas.
Naujųjų Metų išvakarės
Naujųjų Metų išvakarėse visa šeima susirenka kartu ir tai yra svarbiausias šios šventės tikslas. Šeimos susibūrimo vakarienė vadinama „tuanniana fana“ (年夜飯). Tradiciškai paskutinę metų dieną yra aukojama įvairiems namų dievams bei protėviams. Kiekvienas šeimos narys, pagerbdamas protėvius, klūpi prieš jų altorius ar kitus simbolius, reprezentuojančius ankstesnes kartas. Tikima, jog visos dvasios tą naktį bus kartu su šeima. Vaikai atsiklaupia prieš kiekvieną, pradedant vyriausiuoju, šeimos narį ir lenkiasi iki pat žemės, taip parodydami vyresniesiems pagarbą. Atsidėkodami jie vaikams dovanoja raudonus vokus (紅包 hong bao), pilnus Naujųjų Metų pinigų (压岁钱 yasui qian). Naujųjų Metų vakarienė – tai paskutinė ir pati didžiausia metų vakarienė. Dažnai prie stalo paliekama tuščių vietų tiems, kurie negali grįžti namo ir būti kartu su šeima. Tą vakarą maistas dažniausiai gaminamas dėl jo reikšmės ir įspūdingos išvaizdos. Tradicinis patiekalas yra žuvis, nes kiniškai žuvis vadinama „ju“ (魚 yu). Šis žodis tariamas taip pat kaip ir gausa ar perteklius (餘 yu). Svarbi yra ir jūrų daržovė „facai“ (發財 fācái), nes kiniškai skamba kaip turtas. Taip pat patiekiamos austrės, nes kantonų tarme housi (houxi) reiškia „geras verslas“.
Pirmoji Naujųjų metų diena – vištos gimtadienis
Pirmoji kinų Naujųjų metų diena yra skirta šeimai bei draugams. Pirmiausia aplankomi patys vyriausi šeimos nariai. Gyvuoja tradicija svečius pasitikti su arbata ir cukruotais vaisiais, jie simbolizuoja, jog ateinantys metai bus geri bei saldūs, o svečiai namų šeimininkui visada atneša kokią nors dovanėlę, dažniausiai apelsinus, mandarinus ir kitus vaisius, nes jie reprezentuoja turtą bei laimę. Taip pat šią dieną gaminamas tradiciškas vegetariškas budistų patiekalas „džai“ (羅漢齋 ar 齋 luóhàn zhāi). Džai ruošiamas iš aštuoniolikos ingredientų, nes šis skaičius kinams yra laimingas, simbolizuojantis turtus bei klestėjimą. Taip pat kiekvienas ingredientas turi tam tikrą simbolinę reikšmę.
Pagal kinų legendą, deivė Niūva (女娲 nǚwā) sukūrė pasaulį. Ji kiekvieną dieną kūrė vis skirtingus gyvūnus, todėl kinų Naujųjų metų dienos atitinkamai yra tam tikrų gyvūnų gimtadieniai. Pasakojama, jog žmonės buvo sukurti iš geltonojo molio septintąją dieną po pasaulio sukūrimo.
Taip pat šią dieną gatvėse galima išvysti kinų operas, liūto bei drakono šokius.
Antroji Naujųjų metų diena – šuns gimtadienis
Žmonės tiki, jog šią dieną po visų aukojimų dievams, turto dievas Cai Šenas (财神 Cáishén) keliauja į dangų. Tradiciškai šią dieną susituokusios moterys lanko savo tėvus, nes pirmąją dieną lankomos vyrų giminės. Taip pat šią dieną kinai meldžiasi už mirusius protėvius ir aukoja dievams. Kadangi ši diena laikoma šuns gimtadieniu, pasirūpinama visais, net ir benamiais, gyvūnais.
Trečioji Naujųjų metų diena – kiaulės gimtadienis
Įmonės, kurios nedirbo pastarąsias dvi dienas, vėl pradeda darbus. Tik konservatyvesnės kinų įmonės atidaromos penktąją dieną. Vyksta pamaldos tam, kad dievai įmonėms ateinančiais metais prišauktų sėkmę. Taip pat šią dieną žentai rodo pagarbą uošviams: dovanoja vaisių ir už tai gauna tradicinę dovaną – raudonus vokus su smulkiais pinigėliais, atnešančiais laimę.
Ketvirtoji Naujųjų metų diena – avies gimtadienis
Ketvirtoji diena yra panaši į trečiąją. Kinai šią dieną aukoja Namų židinio dievybės auką, kad Dangaus dievą informuotų apie jų gerus darbus.
Penktoji Naujųjų metų diena – jaučio gimtadienis
Ši diena vadinama Puo Vu (破五 Pòwǔ). Ji laikoma Cai Šeno gimtadieniu, todėl, norėdami pagerbti šį dievą, kinai jam aukoja pinigų. Beje, manoma, kad šią dieną neišmintinga palikti namus ilgesniam laikui, nes turtų dievas bet kuriuo paros metu gali apsilankyti. Taip pat šią dieną visos įmonės baigia atostogas ir vėl pradeda darbus. Nebelaikoma, kad grindų šlavimas gali prišaukti nelaimių.
Šeštoji Naujųjų metų diena – arklio gimtadienis
Šią dieną kinai lanko gimines, draugus, eina į svečius. Į svečius einama iki 12 dienos.
Septintoji Naujųjų metų diena – vyrų gimtadienis
Pagal Mėnulio kalendorių, pirmojo mėnesio septintoji diena vadinama žmonių diena (人日 rén rì), tačiau ši diena paprastai laikoma vyrų gimtadieniu.
Aštuntoji Naujųjų metų diena – užbaigimo diena
Šią dieną šeima vėl susiburia prie vakarienės stalo ir vidurnaktį meldžiasi Nefrito imperatoriaus garbei.
Devintoji Naujųjų metų diena
Šią dieną švenčiamas Nefrito imperatoriaus gimtadienis. Taip pat atidaromos visos parduotuvės, biurai, nes tikima, kad ši diena yra palankiausia pradėti verslą naujais metais.
Dešimtoji, vienuoliktoji ir dvyliktoji Naujųjų metų dienos
Šiomis dienomis daugiausia laiko praleidžiama su draugais bei šeima.
Tryliktoji Naujųjų metų diena
Šiuo metu valgomi vegetariški patiekalai, kad žmonės galėtų pailsėti nuo sunkaus bei riebaus maisto. Dažniausiai valgomi ryžiai ir daržovės, padedantys išvalyti virškinimo sistemą.
Keturioliktoji Naujųjų metų diena – žibintų puošimo diena
Šią dieną ruošiamasi paskutinei Naujųjų metų dienai – Žibintų festivaliui. Tądien stengiamasi nedaryti staigių judesių, kad či energija (氣 qì) galėtų pasiskirstyti po visus namus.
Penkioliktoji Naujųjų metų diena – Žibintų festivalis
Penkioliktoji Naujųjų metų diena žymi pirmąją metų pilnatį. Visa šeima vėl susirenka šventinės vakarienės. Šią dieną žibintai ir apelsinai yra svarbūs šventės elementai. Naktį dar netekėjusios merginos gali prašyti mėnulio atsiųsti tikrąją meilę, o kad suviliotų vyrą, į vandens telkinį mėto apelsinus.
Šią dieną taip pat valgomi specialūs saldūs koldūnai, vadinami „juansiao“ (元宵 Yuánxiāo), simbolizuojantys mėnulį.
Po Žibintų festivalio Naujųjų metų šventimas baigiasi.
Naudota literatūra
- Chey, O. S., 2009. China Condensed: 5,000 Years of History and Culture. Benchmark Books: USA.
- Flangan, A. K., 2004. Chinese New Year. [E-knyga]. Compass Point books: Minneapolis. Prieiga per internetą: Google books: Čia [žiūrėta 2016 gegužės 10].
- Liao, V., 2012. Food and Festivals of China. Mason Crest: USA.
- Perkins, D., 1998. Encyclopedia of China: History and Culture. Routledge: Abingdon.
Redagavo Arūnė Sabaliauskaitė
