Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Avos šokio festivalis

Avos šokio festivalis

Avos šokio festivalis (jap. 阿波踊り Awa Odori) – tai vienas iš populiariausių ir seniausių Japonijos šokių festivalių, kuris vyksta visoje Japonijoje, tačiau Tokušimos prefektūroje (jap. 徳島県 Tokushima-ken) jis būna didžiausias. Ankščiau Tokušimos prefektūra buvo vadinama Avos feodaline provincija. Iš čia ir kyla „Avos“ pavadinimas. Jis vyksta nuo rugpjūčio 12 dienos iki 15 dienos. Tai yra šventas Obono laikotarpis (jap. お盆 obon), kai mirusiųjų dvasios grįžta aplankyti savo artimųjų kelioms dienoms (pagal Japonijos budistinius įsitikinimus), o gyvi žmonės protėvių pagerbimui rengia įspūdingus šokių festivalius.

Avos šokio festivalio eiga

Kaskart šio festivalio metu, miestas transformuojasi. Daugiau nei milijonas žmonių ir tūkstančiai šokėjų kiekvienais metais susirenka Tokušimos miesto gatvėse, kad pamatytų ar sudalyvautų šiame tradiciniame šokyje (Japan. Endless Discovery). Šis festivalis dar būna vadinamas „Kvailių šokiu“. Ši pravardė atsirado iš vienos liaudies dainos žodžių: „Kvailiai šoka ir kvailiai žiūri, jei jie visi yra kvailiai; jūs taip pat galite šokti“ (jap. 踊る阿呆に見る阿呆;同じ阿呆なら踊らにゃそんそん Odoru aho ni miru aho; onaji aho nara odoranya son son!).

Festivalio metu šokėjų komandos šoka eisenoje per gatves arba ant scenos sinchroniškai. Avos šokis apima komandos judėjimą į priekį ir atgal trumpais ir tiksliais žingsniais; laikomos iškeltos rankos, kurių judesiai turi sutapti su tuo metu esančia koja priekyje (Carne 2024). Šie šokiai dažnai būna akomponuojami Japonijos tradiciniais instrumentais, kaip japonišku būgnu – taiko (jap. 太鼓 taiko) ir tristygiu instrumentu – šiamisenu (jap. 三味線 shamisen). Šokis gali pasirodyti lėto tempo, nes jis juda tarsi reaguodamas į klaidingą ritmą (Carne 2024). Žiūrovai visa tai stebi iš tribūnų, sustatytų palei gatvę. Miestas prisipildo daugybe žmonių bei maisto prekystalių.

Šokėjų rūbai ir aksesuarai

Tradiciniai drabužiai yra neatsiejama Japonijos kultūros dalis ir šis festivalis neapsieina be jų. Vienas tokių apdarų yra jukatos (jap. 浴衣 yukata). Jukata – tai medvilninis vasarinis rūbas. Šis rūbas yra dažniausiai vilkimas vasaros laikotarpiu, o pavadinimo reikšmė pažodžiui verčiasi kaip „maudymosi audinys“. Tarp pačių elegantiškiausių Avos šokio atlikėjų yra moterų šokių trupės, kurios dėvi vėduoklės formos skrybėles – torioigasas (jap. 鳥追笠 torioigasa) (National Geographic). Torioigasa – reiškia „paukščius bauginanti skrybėlė“ (Carne 2024). Dažniausiai tokios skrybėlės būna padarytos iš storų šiaudų, bambukų ar nendrių. Taip pat šokėjai mūvi tabi kojines (jap. 足袋 tabi) ir joms skirtus batus – dzorius (jap. 草履 zōri). Dar trupių nariai mūvi hapius (jap. 法被/半被 happi). Tai yra tradicinis viršutinis rūbas, panašus į švarką, vilkimas festivalio metu, o ant nugaros būna užrašytas festivalio pavadinimas ar dalyvaujančios asociacijos pavadinimas. Dažniausiai juos vilki vyrai. Šie visi apdarai yra labai spalvoti, o skirtingos grupės šokėjų būna susiderinę tarpusavyje. (National Geographic).

Avos šokio festivalio atsiradimo teorijos

Tikima, jog šio festivalio ištakos siekia net 400 metų. Egzistuoja kelios teorijos, kurios nagrinėja Avos festivalio atsiradimą. Viena iš teorijų teigia, kad tai yra vietinė šokių versija, skirta Obono laikotarpiui atšvęsti. Japonijos budistų dvasininkas, žinomas kaip Kūja (jap. 空也 Kūya), nebuvo patenkintas, kad apeigų metu yra naudojamos tik žodinės maldos ir giedojimai. Tad jis pradėjo kurti tam tikrus judesius, kurie ilgainiui pavirto į pilnavertį šokį. Kūja tai padarė, kad įvairių apeigų ritualai atrodytų dar svarbesni ir įtakingesni. O Kamakuros laikotarpiu (jap. 鎌倉時代 Kamakura jidai) panašūs šokiai buvo atliekami Obono švenčių metu pagerbti mirusiuosius protėvius.

Antroji teorija teigia, jog Avos šokis yra Tokušimos pilies užbaigimo ir vėlesnės šventės atsiradimo rezultatas (Japan. Endless Discovery). Avos provincijoje 1587 m. buvo statoma Tokušimos pilis, o jos vietinis valdovas – daimio (jap. 大名 daimyo) buvo Ijemasa Hačisuka (jap. 蜂須賀 家政 Hachisuka Iemasa). Pabaigus statyti pilį, Hačisuka sukvietė visus vietinius gyventojus ir vaišino svečius alkoholiniu gėrimu – sake (jap. 酒 sake). Tai buvo didelė šventė, kurios metu visi užtektinai prisigėrė sakės. Grojant muzikai žmonės pradėjo svyruoti į skirtingas puses ir šokti iš laimės, nekreipdami dėmesio į socialinį statusą ir darbo pareigas. Taip ir atsirado Avos šokių festivalio tradicija (Jordan 2017).

Nesvarbu, kuria teorija norėtųsi tikėti, bet šios šventės pasidarė tokios nesuvaldomos, kad tam atsirado net tam tikros taisyklės su draudimais (Jordan 2017). Vienas iš Edo laikotarpio (jap. 江戸時代 Edo jidai) ediktų turėjo tokius apribojimus: festivalis galėjo tęstis tik tris dienas; negalėjo vykti jokių šokių šventyklų teritorijose; Japonijos kariams – samurajams (jap. 侍 samurai) nebuvo leista dalyvauti viešai rengiamuose festivaliuose, o buvo priversti šventes švęsti ramiai, pačių artimiausių žmonių rate ar su pažįstamais samurajais (Jordan 2017).

Avos šokio festivalis šiandien

Avos šokių festivalis vyko kasmet, o su drabužių dažų industrijos pagalba, šventei surengti buvo suteikiama daugiau pinigų (Jordan 2017). Palaipsniui jis išaugo ir tapo Tokušimos geriausiu kultūros produktu ir yra toks iki šiol, jeigu atkreiptųme dėmesį į tai, kaip kiekvienais metais auga festivalio lankytojų skaičius (Jordan 2017). Šiais laikais Avos šokis nėra būdingas tik Tokušimos prefektūros festivaliui, bet yra sutinkamas ir kituose Japonijos festivaliuose, vykstančiuose Obono laikotarpiu rugpjūčio viduryje. Tokijuje yra rengiamas toks pats festivalis pavadinimu „Koendži Ava Odori“ (jap. 高円寺阿波おどり Koenji Awa Odori). Avos šokio festivalio šventimas keliuose miestuose parodo, kokia tai svarbi šventė Japonijai, jos gyventojams ir žmonėms norintiems pažinti Japoniją.

Naudota literatūra
  1. Carne, A. 2024, „A Guide to Awa Odori: Japan’s Hypnotic Festival Dance“, Tokyo Weekender, 2024 m. liepos 12 d. Prieiga per internetą: čia [žiūrėta 2025 m. spalio 16 d.].
  2. Endless Discovery, n. d., „Awa Odori Festival“, Japan. Endless Discovery. Prieiga per internetą: čia [žiūrėta 2025 m. spalio 16 d.].
  3. Jordan, A. 2017, „Awa-Odori: The Story Behind Japan’s Biggest Dance Festival“, Tokyo Weekender, 2017 m. rugpjūčio 23 d. Priega per internetą: čia [žiūrėta 2025 m. spalio 18 d.].
  4. National Geographic, n. d., „Experience Japan’s biggest dance party“, National Geographic. Prieiga per internetą: čia [žiūrėta 2025 m. spalio 16 d.].
4 votes