Hašimos sala (Japonija)

Hašimos sala (Japonija)

Hašima (jap. 端島 Hashima), dar vadinama „Karo laivu“ (jap. 軍艦島 Gunkanjima), kadaise buvo tankiausiai pasaulyje apgyvendinta sala, o dabar tai miestas-vaiduoklis. XX a. septintajame dešimtmetyje naftai pakeitus anglis, Japonijoje, įskaitant ir Hašimos salą, visos anglies kasyklos buvo uždarytos. „Mitsubishi“ korporacija oficialiai paskelbė, kad kasykla uždaroma 1974 metais. Nuo to laiko saloje niekas negyvena, todėl ji vadinama sala-vaiduokliu.

Vieta

Sala įsikūrusi Japonijoje netoli Nagasakio krantų, nuo jo nutolusi apie 15 km. Salos plotas 6 ha, o ilgis 480 m.

Istorija

Saloje anglių pirmą kartą aptikta maždaug 1810 m., o žmonės joje įsikūrė nuo 1887 m. ir gyveno iki 1974 metų. „Mitsubishi“ korporacija (jap. 三菱商事株式会社 Mitsubishi Shōji Kabushiki-gaisha) 1890 m. nusipirko salą ir pradėjo kasti anglis. 1890–1974 m. saloje buvo iškasta apie 15 700 000 tonų anglių.

1916 m. bendrovė pastatė pirmąjį Japonijoje didįjį gelžbetoninį pastatą (septynių aukštų kalnakasių butų kompleksą), kad atitiktų sparčiai augančius darbuotojų poreikius. Betonas buvo naudojamas siekiant apsisaugoti nuo taifūno. Per ateinančius 55 metus buvo pastatyta daug pastatų, įskaitant daugiabučius, mokyklą, vaikų darželį, ligoninę, rotušę ir bendruomenės centrą. Kalnakasiams ir jų šeimoms buvo pastatyti kino teatrai, parduotuvės, baseinas ir kt.

Nuo 1930 m. iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos saloje priverstinai itin sunkiomis sąlygomis dirbo Korėjos civiliai ir Kinijos karo belaisviai. Dėl Japonijos karo mobilizavimo politikos jie buvo priversti atlikti pavojingus darbus, o medicininė pagalba buvo minimali. Apskaičiuota, kad per šį laikotarpį saloje mirė apie 1300 darbininkų dėl įvairių pavojų, įskaitant požemines avarijas, dėl išsekimo ir netinkamos mitybos.

1959 m. 6,3 ha ploto saloje gyveno net 5259 žmonės. Tai reiškia, kad 835 žmonėms teko vienas hektaras.

Kadangi 1960 m. Japonijoje nafta pakeitė anglis, kasyklos visoje šalyje, įskaitant ir Hašimos salą, pradėjo užsidaryti. „Mitsubishi“ korporacija oficialiai uždarė kasyklas 1974 m. sausio mėnesį, o salos gyventojai išsikraustė iki balandžio. Šiandien sala yra visiškai apleista, tačiau vis dar stovintys betoniniai daugiabučių pastatai, aplinkinė jūros siena ir išskirtinė salos forma liudija, kad kažkada saloje gyveno žmonių.

2005 m. sala buvo administruojama kaip Nagasakio miesto dalis, o kelionės į Hašimos salą buvo pradėtos 2009 m. balandžio 22 d., praėjus 35 metams nuo uždarymo.

Dabartinė padėtis

Hašimos sala iki 2002 m. priklausė „Mitsubishi“ korporacijai, kol ji savanoriškai perleido salą Takašimos miestui. 2005 m. Nagasakio miestas prisijungė Takašimos miestą, įskaitant ir Hašimos salą. 2005 m. rugpjūčio 23 d. į Hašimos rotušę buvo leista nusileisti tik žurnalistams.

Tuo metu Nagasakio mieste 2008 m. balandžio mėnesį buvo pradėtas turistinės krantinės ir 220 m ilgio pėsčiųjų tako atkūrimo planas, turėjo būti uždrausta patekti į nesaugių pastatų teritorijas. 2007 m. pabaigoje miestas paskelbė, kad viešas prieinamumas yra atidedamas iki 2009 m. pavasario. Be to, miestas susidūrė su saugos problemomis, kylančiomis dėl spartaus pastatų senėjimo.

Apskaičiuota, kad dėl blogų oro sąlygų turistai Hašimos salą gali lankyti tik 160 dienų per metus. Nagasakio miestas dėl ekonominių priežasčių nusprendė atšaukti planus toliau plėsti lankytojų taką –­ maždaug 300 m link rytinės salos dalies ir apie 190 m link vakarinės salos dalies. 2009 m. nedidelė salos dalis galiausiai buvo pritaikyta turizmui, tačiau daugiau nei 95 proc. salos išlieka uždara zona. Pastatų renovacijai ir salai atnaujinti reikalingos didelės investicijos.

Ginčai dėl įtraukimo į Pasaulio paveldo sąrašą

Pietų Korėjos valdžios institucijos iš pradžių prieštaravo Japonijos 2009 m. prašymui įtraukti Hašimos salą ir 22 kitas pramonines vietas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, nes Korėjos ir Kinijos darbininkai buvo verčiami dirbti saloje prieš Antrąjį pasaulinį karą ir jo metu. Dėl šios priežasties Šiaurės Korėja taip pat kritikavo siūlymą įtraukti Hašimos salą į Pasaulio paveldo sąrašą.

2015 m. liepos mėnesį per Pasaulio paveldo komiteto susitikimą Pietų Korėja atsisakė savo prieštaravimo, o Japonijos atstovai pripažino tamsiąją salos istorijos dalį ir teigė: „Buvo daug Korėjos piliečių ir kitų žmonių, kurie 1940 m. kai kuriose vietose buvo priversti dirbti sunkiomis sąlygomis. Japonija buvo pasirengusi įtraukti aiškias strategijas, kad prisimintų aukas, pavyzdžiui, įsteigtų informacinį centrą“. Liepos 5 d. buvo patvirtinta, kad Hašimos sala įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Tą pačią dieną, iškart po UNESCO pasaulinio susirinkimo, Japonijos užsienio reikalų ministras Fumio Kishida (jap. 岸田 文雄 Kishida Fumio) viešai paskelbė: „Japonijos vyriausybės atstovo pasisakymas („priversti dirbti sunkiomis sąlygomis“) nereiškia „priverstinis darbas“.

Naudota literatūra

1. Gunkanjima-nagasaki.jp. Gunkanjima(Hašima). Prieiga per internetą: http://www.gunkanjima-nagasaki.jp/en/. Žiūrėta 2017m. Gruodžio 6 d.
2. co.kr 2012. Hashima – forgotten island of tragedy, 2012 spalio 4. Prieiga per internetą: http://www.koreatimes.co.kr/www/news/nation/2012/10/117_121502.html. Žiūrėta 2017m. Gruodžio 6 d.
3. Diana Magnay, Dark history: A visit to Japans creepiest island, 2013 birželio 13. Prieiga per internetą: http://edition.cnn.com/travel/article/hashima-skyfall-island-visit/index.html. Žiūrėta 2017m. Gruodžio 6 d.
4. Donald Kirk, Japan, Korea Breakthrough: Japanese Repenting ‘Forced’ Korean Labor On UNESCO Heritage Sites, 2015 liepos 6. Prieiga per internetą: https://www.forbes.com/sites/donaldkirk/2015/07/06/japan-agrees-with-korea-on-world-heritage-sites-admitting-forced-labor-an-omen-for-future/#67172daa2fe7. Žiūrėta 2017m. Gruodžio 6 d.
5. Gil Yun-hyung, Korea and Japan debate comments about being “forced to work”, 2015 liepos 7. Prieiga per internetą: http://english.hani.co.kr/arti/english_edition/e_international/699205.html. Žiūrėta 2017m. Gruodžio 6 d.
6. lt 2014. 10 šiurpiausių pasaulyje miestų-vaiduoklių, 7. Hašimos sala, Japonija, 2014 rugsėjo 3. Prieiga per internetą: https://www.delfi.lt/keliones/naujienos/10-siurpiausiu-pasaulyje-miestu-vaiduokliu.d?id=65717708&page=5. Žiūrėta 2017m. Gruodžio 6 d.

Redagavo: Gabija Denisovaitė