Šiuolaikinės japonės moters grožio standartai

„Oksfordo žodyne“ grožis apibrėžiamas kaip kombinacija tokių požymių, kaip figūra, spalva, forma, kuri patenkina estetikos pojūtį, ypač išvaizdos. Japonijoje grožis yra svarbi kultūros dalis. Moterims keliami ypač aukšti grožio standartai, neretai jie išvis nepasiekiami (Zeilinger 2015).

Kiekvienoje šalyje grožis vertinamas skirtingai: moteris, kuri vienoje kultūroje laikoma gražia, kitoje gali būti vertinama kaip „niekuo neypatinga“ (Cho 2012, p. 1). Grožio siekiama dėl įvairiausių priežasčių, pavyzdžiui, noro įtikti visuomenei, kultūros, tradicijų ar tam, kad patiktum pats sau (Croat 2010).

Japonijoje moters grožis puoselėjamas jau nuo seniausių laikų, bet jis labai svarbus ir šiais laikais. Tiek anksčiau, tiek dabar keliami aukšti reikalavimai. Dar Heiano laikotarpiu Japonijoje moterims, kad atitiktų grožio standartą, reikėjo turėti kuo ilgesnius plaukus, juos moterys nešiodavo kitaip nei Kinijoje (čia jie būdavo surišti į kuodus) – palaidus, krintančius ant nugaros. Kadangi buvo madinga kuo šviesesnė oda, bet tokiu atveju dantys atrodydavo geltonesni, todėl moterys juos dažydavo juodai – tai gražiau už geltonus dantis ir geriau derėjo prie plaukų (Japan Discovery, 2016). Šiais laikais taip nebedaroma. Taip pat buvo populiaru nešioti daug šilko sluoksnių (Szczepanski 2017).

Japonijoje moterys tiki, kad fizinis grožis viską išgydys. Grožis visas bėdas išsklaidys ore ir gyvenimas staiga taps gražus bei kupinas meilės. Bet tie, kurie nėra gražūs, turės gyventi ir jausti pavydą gražesniems žmonėms, nuolatinį nusivylimą, o tai juos dar labiau atitolins nuo grožio (The Japan Times 2005). Šis požiūris verčia Japonijos moteris visomis išgalėmis siekti tobulumo, idealizuojamo grožio, nepaisant to, ar jis yra įmanomas, atsižvelgiant į moters prigimtines savybes (Swinson 2011).

Japonijoje, nepaisant Vakarų įtakos, įvairiose gyvenimo srityse  grožio standartu yra laikoma kuo šviesesnė, gyvybingesnė ir gaivesnė oda, nes yra išlikę papročių iš skirtingų laikotarpių. Odos spalva suvokiama kaip priešingybės išraiška – „balta“ ir „juoda“, jos sujungiamos į dar tolimesnę priešpriešą –  „mes“ ir „jie“. Dėl šios priežasties nuo 1980 m. naudojama daug odą balinančių ar šviesinančių produktų (Ashikari 2005). Kita priežastis, atėjusi iš 19 amžiaus, yra geišos, kai moterys nešiodavo kimono (dabar dažniau tik tam tikromis progomis ir retais atvejais kasdien), lūpas dažydavo raudonai, buvo puoselėjama elegancija ir balta oda, nes ji rodydavo moters trapumą. Balta oda buvo svarbi ir Bygone eroje, nes pagal ją buvo galima spręsti, iš kokios šeimos kilusi moteris: tamsesnė oda būdinga darbininkų klasės atstovams, o kuo šviesesnė oda, tuo aukštesnės klasės žmogus (Ash 2017). Dėl tokių nusistovėjusių tradicijų šiomis dienomis įvairiais būdais siekiama pasiekti šį grožio standartą.

Kad turėtų baltesnę odą, moterys naudoja serumus, balinamuosius kremus, prausiklius, purškalus su AHA, BHA ingredientais (tam, kad pagreitintų odos regeneraciją ir suteiktų spindesio bei žvalumo), stiprius kremus nuo saulės su balinamosiomis savybėmis, losjonus ir muilus, kurie balina. Taip pat labai paplitusios veido kaukės (Skin Light Skin Bright 2016). Naudojamos tabletės, kurios leidžia pasiekti baltesnę odą, nes vien išoriškai ne visada tai pavyksta padaryti, net jei saugomasi saulės –  vaikštoma su skėčiais, net ir karštomis dienomis vilkimi drabužiai su ilgomis rankovėmis, o saulės kremai naudojami net ir tamsiomis, lietingomis ar žiemos dienomis (Marie France Asia 2015).

Vienas iš svarbiausių grožio standartų Japonijoje yra lieknumas. Kaip teigia Kyo Cho: „Šiuo metu liekna moteris išties yra laikoma gražia. Daug jaunų merginų paaukoja savo sveikatą ir nevalgo mėgstamiausio maisto tam, kad numestų svorio.“ (Kyo, 2012, p. 29). Turėti mažą svorį jaučiamas visuomenės spaudimas, todėl dauguma moterų Japonijoje yra lieknos (Zeilinger, 2015). Vidutinis KMI (kūno masės indeksas, nurodantis žmogaus nutukimo ar lieknumo lygį, atsižvelgiant į ūgį ir svorį) siekia vos 20,34, o Amerikoje net 27. 18,5 KMI reiškia, kad svoris per mažas, o 25 – kad yra viršsvoris, taigi iš šių skaičių matyti, kad Japonijoje nedaug trūksta, kad svoris būtų per mažas (BBC News Health 2012). Tai ypač matoma tarp jaunų merginų. Japonijoje atliktas tyrimas, kuriuo buvo ištirtos 342 18–22 metų japonės studentės. Pasirodo, net 41 % per mažai sveriančių merginų norėjo sverti dar mažiau, 88,2 % normalaus svorio japonių taip pat norėjo sulieknėti. Ir visi 100 % viršsvorio turinčių studentų taip pat norėjo sulieknėti. Paklausus moterų, kodėl jos nori sulieknėti, paaiškėjo, kad siekia lygiuotis į kitas studentes. Taip pat nustatyta, kad kuo mažiau svėrė mergina, tuo mažesnis buvo jos idealus svoris (Mase et al. 2015).

Japonė per dieną vidutiniškai suvartoja vos 1470 kalorijų (Shinohara 2015), o amerikietė – 1785 kcal (Cespedes 2017). Tam, kad moteris suvartotų mažiau kalorijų, valgoma iš mažų indų, bet jų būna daug – tai sukelia gausos iliuziją.  Prieš pagrindinį patiekalą yra valgoma sriuba, taip pasisotinama mažiau kaloringu ir sveiku maistu. Mažiau suvalgyti padeda ir lazdelės, nes valgoma lėčiau. Geriama žalioji arbata, ji pagreitina medžiagų apykaitą, padeda greičiau sudeginti kalorijas. Žalioji arbata patenka į sveikiausio maisto dešimtuką (Yang 2006, p. 225). Japonijoje yra stebėtinai mažai merginų, palyginti su Amerika, sergančių tokiomis psichinėmis ligomis, kaip anoreksija (kai žmogus savo noru nevalgo arba valgo mažiau, nei organizmui reikia, kad išgyventų) ar bulimija (kai viskas, kas suvalgoma, yra pašalinama iš organizmo priverstiniu būdu – naudojant laisvinamuosius, sukeliant vėmimą ir pan.) (American Psychiatric Association, 2005, p. 539–550). Kadangi anoreksija neretai pasireiškia pradėjus mažiau valgyti ir tai susiję su genais, o Japonijoje merginos, pagal 2014 metų duomenis, suvartoja labai nedaug kalorijų, tačiau anoreksija suserga gana nedaug japonių, nes jos genetiškai yra mažiau linkusios sirgti šia psichine liga nei amerikietės (Kiriike et al. 1998).

Japonijoje yra idealizuojama aukšta, tačiau nedidelė, plona, bet ne plokščia nosis. To siekdamos moterys ir vyrai naudoja pačius įvairiausius, kartais ir neįprastus, įrenginius, skirtus padėti ištiesinti, paaukštinti nosį (Mail Online 2013). Dėl didelio noro turėti gražią nosį imamasi net drastiškesnių būdų tai pasiekti – plastinių operacijų. Tobulos nosies troškimas yra vienas iš tų standartų, kuriems pasiekti reikia ypač stipraus ryžto, nes nosies forma yra genetiškai paveldima.

„V“ formos, siauras veidas taip pat yra grožio standartas Japonijoje, todėl dažnai merginos fotografuodamosi laiko rankas susidėjusios taip, kad veidas atrodytų būtent šios formos (Japan Info, 2016). Siekdama šio idealo, neretai mergina, nors yra liekna, bet toliau laikosi dietų, nes veidas atrodo apvalus, nors tai yra įgimta, bet sudaro įspūdį, tarsi esi ne pakankamai liekna. Vaikantis šio grožio standarto, kartais numetama tiek svorio, kad patenkama į per mažo KMI skalę. Tokiais atvejais tai gali padidinti sveikatos sutrikimų riziką (Tokyo Girl‘s Update 2017).

XXI amžiuje makiažas yra labai populiarus kasdieniniame gyvenime, ypač tarp moterų. Japonijoje makiažu siekiama suteikti jaunatvišką, švelnią, nekaltą išvaizdą, atkreipiant dėmesį į akis (Ang 2015). Dėl šios priežasties riestos blakstienos Japonijoje yra viena iš geidžiamų grožio detalių, o tai nesunkiai pasiekiama naudojant įrankius, skirtus joms pariesti (Ash 2017). Madingos pereinančiomis spalvomis, dar vadinamomis „ombre“, padažytos lūpos. Neretai per lūpų vidurį uždedamas tamsesnės raudonos ar rožinės spalvos blizgesys, kad lūpos atrodytų, tarsi buvo ką tik prikąstos, o į šonus suliejamos su pudra ar maskuojančiu makiažu. Viena populiariausių, nors ir ne pigių, firmų Japonijoje, gaminančių tiek makiažą, tiek kremus ir kitus išorinio grožio reikmenims, yra „Shiseido“. Tam, kad parodytų išorinį grožį, moterys neretai investuoja nemažai pinigų į įvairius produktus, padedančius to pasiekti. Japonijoje moterys neretai specialiais peiliukais nusiskuta veido plaukelius, arba tai atliekama profesionaliuose salonuose kartu su kitomis veido priežiūros procedūromis, pavyzdžiui, kaukėmis, masažu, antakių korekcija. Japonės, priešingai nei amerikietės, puoselėjančios lenktus antakius, labiau vertina tiesius antakius (Montell 2017).

Vakaruose merginos dažniausiai siekia paakius paslėpti makiažu, kad atrodytų kuo mažiau pavargusios, tačiau Japonijoje populiaru paryškinti paakius, kad atrodytų kiek paburkę, nes taip galima pasiekti besišypsančių akių efektą (Freeman 2015). Be to, tai padeda išryškinti ir kitą labai geidžiamą grožio detalę – plačias akis. Dėl didelės Vakarų estetikos įtakos dvigubi akių vokai Japonijoje yra laikomi grožio simboliu, nors nei senovės Kinijoje, nei Japonijoje didelės akys nebūdavo laikomos gražiomis (Kyo 2012, p. 15). Tam, kad moterys turėtų platesnes akis, jos naudojasi įvairiomis priemonėmis, pavyzdžiui, lipdukais, padedančiais palaikyti dvigubų akių vokų vaizdą, taip pat naudojamas makiažas, įvairūs kitų šalių gyventojams dažnai nesuprantami prietaisai, o kartais daromos plastinės operacijos (Youn 2013).

Japonijoje moterys linkusios paslėpti krūtinę, nes laikoma nepadoru ją demonstruoti, bet kojų neslepia. Taigi vienas iš grožio standartų yra lieknos, ilgos kojos, su tarpeliu tarp šlaunų (Yumi 2015). Kadangi moterys Japonijoje dažniausiai sveria nedaug ir yra lieknos, neretai jų kojos būna natūraliai gražios formos. Tačiau tam, kad jas dar labiau patobulintų, ne tik daromi įvairūs pratimai, bet ir pasitelkiami prietaisai, masažuojantys kojas ir padedantys jas suformuoti gražesnes.

Nors Japonijoje moterys nenori turėti plaukų ant kūno, ypač ant rankų, tačiau vertina tankius , švelnius, blizgančius ir tiesius galvos plaukus (Chao 2015). Apie 60 % moterų Japonijoje dažosi plaukus, dalis moterų tai daro ne todėl, kad slepia žilus plaukus, bet tam, kad išsiskirtų. Dažniausiai pasirenkami rudi atspalviai. Natūraliai japonės gimsta juodais plaukais, jie, priešingai nei daugumos merginų Vakaruose, yra apvalios, o ne plokščios struktūros, todėl mažiau linkę lūžinėti. Nemažai kompanijų vis dar sprendžia, ar darbuotojams leisti būti kitomis spalvomis (t. y. ne juodais) dažytais plaukais (Hays 2013).

Japonijoje egzistuoja ne vienas grožio standartas, jis kiekvienam žmogui gali būti skirtingas, bet didžioji dalis nori turėti šviesesnę odą, liekną kūną su ilgomis kojomis, siaurą veidą, o pasitelkus makiažą gaunamas nekaltumo ir trapumo efektas. Yra geidžiama tiesi, nestora nosis ir plačios, dvigubus vokus turinčios akys. Tam, kad moterys pasiektų šių aukštų grožio standartų, naudojami įvairūs prietaisai, kremai. Kai kurios japonės darosi plastines operacijas, laikosi dietų.

 

Bibliografinis aprašas

1. American Psychiatric Association, 2005, Diagnostic and Statistical Manual of Mental Disordrs Fourth Edition, 539-550. Prieiga per internetą: <https://justines2010blog.files.wordpress.com/2011/03/dsm-iv.pdf>. [Žiūrėta 2017 m. Spalio 25 d.].
2. Ang, E. 2015, Japanese vs Korean makeup: What‘s the difference? Prieiga per internetą: < http://asia.be.com/beauty/makeup/japanese-vs-korean-makeup-whats-difference-58495.html#item=1>. [Žiūrėta 2017 m. lapkričio 29 d.].
3. Ash, D. 2017, The Eight Standards of Japanese Beauty. Prieiga per internetą: <https://www.thejapanguy.com/japanese-beauty-standards/>. [Žiūrėta 2017 m. lapkričio 22 d.].
4. Ashikari, M. 2005, Cultivating Japanese Whiteness. Prieiga per internetą: <http://journals.sagepub.com/doi/abs/10.1177/1359183505050095>. [Žiūrėta 2017 m. lapkričio 8 d.].
5. BBC News Health 2012, Where are you on a global fat scale? Prieiga per internetą: <http://www.bbc.com/news/health-18770328>. [Žiūrėta 2017 m. Spalio 11 d.].
6. Cespedes, A. 2017, The Average American Daily Calorie Intake. Prieiga per internetą: <.https://www.livestrong.com/article/347737-the-average-american-daily-caloric-intake/>. [Žiūrėta 2017 m. Spalio 22 d.].
7. Chao, N. 2015, Head Case. Prieiga per internetą: <http://www.marieclaire.com/beauty/g706/extreme-beauty-japan/?slide=8>. [Žiūrėta 2017 m. lapkričio 22 d.].
8. Croat, A. C. 2010, Why do we all want to be young and beautiful (and women especially?) from the evolutionary psychological perspective. Prieiga per internetą: <https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/21830463>. [Žiūrėta 2018 m. Sausio 15 d.].
9. Youn, Anthony 2013, Asia‘s ideal beauty: Looking Caucasian. Prieiga per internetą: < http://edition.cnn.com/2013/06/25/health/asian-beauty/index.html>. [Žiūrėta 2018 m. Sausio 16 d.].
10. Freeman, E. 2015, Japan‘s Weird New Beauty Trend: Looking Sick, On Purpose. Prieiga per internetą: < http://www.refinery29.com/japanese-makeup-trend>. [Žiūrėta 2017 m. Lapkričio 29 d.].
11. Hays, J. 2013, Beauty, Hair Styles and Cosmetics in Japan. Prieiga per internetą: <http://factsanddetails.com/japan/cat19/sub126/item669.html>. [Žiūrėta 2017 m. Spalio 11 d.].
12. Yang, I. 2006, Great Food, Great Stories From Korea, p. 225. Prieiga per internetą: <http://cau.ac.kr/~seronto/GREAT%20FOOD%20GREAT%20STORIES%20FROM%20KOREA.pdf>. [Žiūrėta 2017 m. Spalio 22 d.]. [Žiūrėta 2017 m. Spalio 21 d.].
13. Yumi 2015, The 7 Standards of Japanese Beauty. Prieiga per internetą: <http://www.yumitolesson.com/the-7-standards-of-japanese-beauty/>. [Žiūrėta 2017 m. Spalio 21 d.].
14. Japan Discovery 2016, Japanese Beauty Standards Through Time. Prieiga per internetą: < https://www.japan-tour.jp/en/15545>. [Žiūrėta 2018 m. Sausio 16 d.].
15. Japan Info, 2016, Why is Kogao (Small Face) Such an Important Japanese Beauty Ideal? Prieiga per internetą: < http://jpninfo.com/42374>. [Žiūrėta 2018 m. Sausio 15 d.].
16. Kyo, C. 2012, „Are there Universal criteria for beauty?“ in The Search for the Beautiful Woman – A Cultural History of a Japanese and Chinese Beauty. Prieiga per internetą: <https://books.google.lt/books?id=BQcl4aCkY5MC&printsec=frontcover&hl=lt#v=onepage&q&f=false>. [Žiūrėta 2017 m. Spalio 21d.].
17. Kiriike, N., Nagata, T., Sirata, K., Yamamoto, N., 1998, Are young women in Japan at high risk for eating disorders?: Decreased BMI in young females from 1960 to 1995. Prieiga per internetą: < http://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1046/j.1440-1819.1998.00387.x/full>. [Žiūrėta 2017 m. Spalio 26 d.].
18. Mail Online 2013, 20 minutes a day to a straight nose: Latest Japanese face fad is painful-looking nose clip. Prieiga per internetą: <http://www.dailymail.co.uk/femail/article-2502724/20-minutes-day-straight-nose-Latest-Japanese-face-fad-Hana-Town-Nose-clip-goes-sale.html>. [Žiūrėta 2018 m. Sausio 16 d.].
19. Marie France Asia 2015, Beauty from the Inside: 10 Supplements for Flawless Skin. Prieiga per internetą: < http://www.mariefranceasia.com/beauty/beauty-buys/beauty-inside-10-beauty-supplements-flawless-skin-86808.html#item=1>. [Žiūrėta 2018 m. Sausio 16 d.].
20. Mase, T., Ohara, K., Miyawaki, C., Kouda, K. ir Nakamura, H., 2015, Influences of peers‘ and family members‘ body shapes on perception of body image and desire for thinness in Japanese female students. Prieiga per internetą: <https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4487158/>. [Žiūrėta 2017 m. Spalio 26 d.].
21. Montell, A. 2017, We tried the 9 most Popular Japanese Beauty Secrets on the Internet. Prieiga per internetą: < http://www.byrdie.co.uk/japanese-beauty-hacks/slide9>. [Žiūrėta 2017 m. Spalio 26 d.].
22. Oona McGee 2017, How long and how often do Japanese women bathe? Survey investigates. Prieiga per internetą: < https://en.rocketnews24.com/2017/11/01/how-long-and-how-often-do-japanese-women-bathe-survey-investigates/>. [Žiūrėta 2018 m. Sausio 17 d.].
23. Shinohara, M. 2015, Japonijos moterys suvartoja mažiau kalorijų nei tik po karo pabaigos, kurie patyrė maisto ttrūkumą „šalis taip gali žlugti“. Prieiga per internetą: <https://news.careerconnection.jp/?p=13497>. [Žiūrėta 2017 m. Spalio 22 d.].
24. Skin Light Skin Bright 2016, 15 Japanese Skin WhiteningProducts for Translucens, Milky White Skin. Prieiga per internetą: < http://skinlightskinbright.com/japanese-skin-whitening-products/>. [Žiūrėta 2017 m. lapkričio 22 d.].
25. Swinson, J. 2011, False Beauty in advertising and the pressure to look ‘good‘. Prieiga per internetą: <http://edition.cnn.com/2011/OPINION/08/08/swinson.airbrushing.ads/index.html>. [Žiūrėta 2018 m. Sausio 15 d.].
26. Szczepanski, K. 2017, Beauty Standards in Heian Japan, 794 – 1185 CE. Prieiga per internetą: < https://www.thoughtco.com/beauty-in-heian-japan-195557>. [Žiūrėta 2017 m. Lapkričio 9 d.].
27. The Japan Times 2005, Beauty: Japanese women‘s never-ending quest. Prieiga per internetą: <https://www.japantimes.co.jp/life/2005/07/21/language/beauty-japanese-womens-never-ending-quest/#.WiKMuVVl_IU>. [Žiūrėta 2017 m. lapkričio 22 d.].
28. Tokyo Girl‘s Update 2017, Japan‘s Beauty Standards: Who is Considered Beautiful inJapan? Prieiga per internetą: < https://tokyogirlsupdate.com/ideal-beauty-in-japan-201710133652.html>. [Žiūrėta 2017 m. Spalio 26 d.].
29. Zeilinger, J. 2015, The Disturbing Effect Our Beauty Standards Have on Women Across the World. Prieiga per internetą: < https://mic.com/articles/111228/how-western-beauty-ideals-are-hurting-women-across-the-globe#.MPuaINmzm>. [Žiūrėta 2018 m. Sausio 15 d.].

Tekstą redagavo: Simona Draugelytė