Triados

Triados (三合会 Sānhéhuì) – bendras pavadinimas visoms slaptoms kriminalinėms organizacijoms, kurios dabar daugiausia veikia Honkonge, Makao, Taivane, tačiau egzistuoja ir kitose šalyse, kur gyvena kinų bendruomenės. Kinijoje triadų likę nedaug dėl praeityje įvestų ir įvykdytų Mao Dzedungo (毛泽东 Máozédōng) reformų. Triadų pradžia siekia XVIII a. antrą pusę, o moderniosios triados atsirado nuo 1911 m.  Nemaža dalis triadų grupuočių veikia iki šių dienų. Pagrindinės veiklos – užpuolimai, reketas, korupcija, prostitucija, nelegalūs azartiniai žaidimai, meno gaminių ar pinigų falsifikavimas, prekyba žmonėmis, narkotikais ir ginklais (Hays 2008).

Atsiradimo legenda

Dar prieš susiformuojant Tiandihui brolijai (天地会 Tiāndìhuì) Kinijoje pradėjo sklisti legenda apie 5 vienuolius. 1671 m. Čingų dinastijos (清 Qīng, 1616–1911) imperatorius Kangši (康熙 Kāngxī) sužinojo, kad vietiniai barbarai ruošiasi pulti Kiniją ir nuversti imperiją. Jo valdoma armija nebuvo pakankamai stipri, kad atremtų ataką, todėl imperatorius paprašė pagalbos iš Šaolinio šventykloje gyvenančių vienuolių, kurie laisvu laiku praktikuodavo naujus kovos menus. Vienuoliai sutiko padėti ir atrėmė barbarų ataką, nepraradę nė vieno kario. Imperatorius Kangši, norėdamas atsidėkoti vienuoliams, pasiūlė turtus ir visa, ko jie geidžia, tačiau vienuoliai visko atsisakė ir grįžo į vienuolyną toliau praktikuoti naujų kovos menų. Imperatoriaus patarėjai paaiškino, kad tai yra vienuolių nepagarbos gestas, tad vienuolius reikia sunaikinti, kadangi neaišku kaip jie gali panaudoti savo jėgą. Imperatorius išsiuntė dalį karių su užnuodytomis vaišėmis į Šaolinio šventyklą. Kariai suorganizavo vakarėlį, nugirdė ir apnuodijo vienuolius, o naktį padegė šventyklą. Šventykla sudegė kartu su ten miegančiais apnuodytais vienuoliais, tačiau penki jų sėkmingai pabėgo. Keliaudami savaites ir besislapstydami nuo jų ieškančių karių, vienuoliai sustojo pailsėti prie upės ir rado smilkalynę ant kurios užrašyta „Priešintis Čingams, sugrąžinti Mingus“ (反清复明 Fǎn qīngfùmíng). Tai jie priėmė kaip užduotį iš dangaus ir pradėjo rinkti bendruomenes šio tikslo įvykdymui (Bolton 2000, p. 8–9). Visa ši legenda labai patogi triadų formavimuisi, kadangi smilkalynės atradimas rodo, kad viskas daroma dievų paliepimu. Nors  legenda pasakojama ilgą laiką ir yra daugybė jos variacijų, ekspertai nelinkę ja tikėti ir nepriima jos kaip triados atsiradimo istorijos (Ajasepela 2015).

Tiandihui ir triadų gimimas

Tikrosiomis triados šaknimis yra laikoma Tiandihui brolija ir jos susibūrimas. Tiandihui (liet. „dangaus ir žemės sąjunga“) pavadinimas kilo iš tradicinės kinų pasaulėžiūros – dangus viršuje, žemė apačioje, žmogus viduryje. Norint parodyti lygybę, simboliu buvo pasirinktas trikampis. Brolija susikūrė 1761 m. Fudziane (福建 Fújiàn). Tuomet vyravo bedarbystė, tad vietiniai valstiečiai būdavo apvagiami, puldinėjami plėšikų ar net žudomi. Būtent dėl tokių priežasčių nuspręsta burtis į bendruomenes, kad žmonės apsaugotų vienas kitą ir gintų savo teises. Viena iš tokių bendruomenių buvo Tiandihui. Sąjungos nariai, pamatę, kad tampa vis galingesni, nes jų skaičius sparčiai didėja, pradėjo plėšikauti ir patys tapo tais, prieš kuriuos susikūrė kovoti. 1787 m. imperatoriaus Čianglongo (乾隆 Qiánlóng) įsakymu dėl kriminalinės veiklos plitimo ir  sklandančios neigiamos legendos apie penkis vienuolius buvo įsakyta sunaikinta Tiandihui. Dėl šios priežasties brolijos nariai savo pagrindiniu tikslu iškėlė Čingų dinastijos nuvertimą. Tiandihui nariai teigė, kad jų bendruomenė yra Mingų dinastijos pasekėjų ir penkių likusių vienuolių sąjunga. Sąjungos tikslas buvo „Priešintis Čingams, sugrąžinti Mingus“ (Bolton 2000, p. 28–29). Sąjunga sparčiai plito po Kiniją, o XIX a. antroje pusėje prasidėjo ir plitimas į kitus kraštus, kur egzistavo kinų gyventojų bendruomenės – į Jungtines Amerikos Valstijas, Australiją, Kanadą. Tiandihui brolija buvo persekiojama valdžios, todėl privalėjo slėptis, o ją rėmė gyventojai. 1911 m. žlugus Čingų dinastijai taip pat dingo ir pagrindinė Tiandihui veikla. Dalis buvusių narių nesugebėjo socializuotis, integruotis į visuomenę, kadangi iki tol gyveno iš vietinių žmonių gerumo ir aukų. Dėl to kūrėsi grupės, vadinamos  moderniosiomis triadomis, kurios užsiiminėjo nelegalia veikla, kad išgyventų.  (Chin 2014).

Triadų hierarchija

Privalėdami išsaugoti savo slaptą tapatybę ir negalėdami atskleisti paslapčių pašaliniams, triadų nariai turi laikytis griežtų nuostatų ir esančios santvarkos organizacijos viduje. Aiškiai apibrėžta hierarchija triadoje leisdavo lengvai ją kontroliuoti. Kiekvienas lygmuo turėjo savo pavadinimą ir papildomą pavadinimą, sudarytą iš skaičių. Skaitmenų kodas buvo paimtas naudojant vieną iš seniausių kinų kultūros rašytinių klasikos šaltinių – „Permainų knygą“ (易经 Yì jīng) . Viskam vadovauja „Kalnas“ arba kitaip „Drakono galva“  (山主 Shān zhǔ). Kiek žemesnės pareigos atitenka „Drakono galvos pavaduotojui“ (副山主 Fù shān zhǔ ), kuris vykdo privačius „Drakono galvos“ paliepimus ir bendrauja su žemesniais rangais tam, kad „Drakono galvos“ tapatybė būtų nežinoma žemesnėms organizacijos kategorijoms. „Avangardas“ (先鋒 Xiānfēng) padeda „Smilkalų meistrui“ (香主 Xiāng zhǔ ) priimant naujus narius į organizaciją. „Baltoji vėduoklė“ (白紙扇 Báizhǐ shàn ) prižiūri ir pataria finansiniais klausimais, „Raudonoji lazda“ (紅棍 Hóng gùn ) stebi ir organizuoja kovines operacijas. „Šiaudinis sandalas“ (草鞋 Cǎoxié ) turi ryšininko vaidmenį ir tarpininkauja esant reikalui. Visi likę nariai vadinami „Keturiasdešimt devintais“ (四九仔 Sìjiǔ zǐ). Organizacija yra suskirstyta keturiais lygmenimis ir galima bendrauti tik vieno lygio atstumu, t. y. „Keturiasdešimt devinti“ negali tiesiogiai bendrauti su „Smilkalų meistrais“. Esminis skirtumas tarp triadų ir kitų šalių kriminalinių organizacijų yra žemesniųjų rangų laisvė. „Keturiasdešimt devintiesiems“ nereikia leidimo iš aukštesniųjų, kad galėtų vykdyti veiklą, tačiau privalu paklusti, jei yra užduotis iš aukštesniųjų (Ajasepela 2015).

Šventinimas ir prisijungimas

Šventinimo ceremonija simbolizuoja prisijungimą prie antrosios šeimos. Įprastai visa ceremonija yra aukojama Guan Ju (关羽 Guānyǔ) už jo veiklą, prisidedant prie Han dinastijos žlugimo.  Viskas prasideda, kai naujokas pralenda pro du sukryžiuotus kardus – tai simbolizuoja brolybę ir pasiryžimą kovoti vienam dėl kito. Vėliau paskerdžiamas gyvūnas, ištraukiamas jo kraujas, sumaišomas su vynu ir smilkalų pelenais. Naujokas privalo įsipjauti pirštą ir į mišinį įleisti savo kraujo. Prisižadėjęs, kad neišduos brolijos paslapčių ir laikysis 36 įsakymų, naujokas išgeria taurę su krauju, vynu ir pelenais, iškelia tris pirštus į viršų ir, taip duodamas priesaiką, tampa „Keturiasdešimt devintuoju“ (Hays 2008).

„Žalioji gauja“ ir Du Juešengas

Kriminalinės organizacijos užsiima ne vien tik smulkia kriminaline veikla, o yra  palikusios ir svarbių pėdsakų istorijoje. XX a. pradžioje, užsidarius Didžiajam kanalui, Šanchajus tapo vienu iš svarbiausiu uostų, kuriame prekiaujama grūdais ir opijumi. Užvaldžius „Žaliajai gaujai“ (青帮 Qīngbāng )  tuometinę opijaus rinką Šanchajuje, jų lyderis Du Juešengas (杜月生 Dùyuèshēng ) tapo svarbia figūra mieste. 1927 m. „Balandžio 12–osios tragedijos“ (四一二慘案 Sìyī’èr cǎn’àn ) metu  „Žalioji gauja“ kartu su kitomis gaujomis ir su kinų Nacionalistų partijos parama nužudė apie 5 tūkstančius Komunistų partijos civilių ir karių. Už tokią pagalbą Du Juešengui buvo paskirtas generolo laipsnis ir jis gavo prieigą prižiūrėti Kinijos opijaus prevencijos biurą. Gavęs pripažinimą iš savo gaujos ir viso kriminalinio Kinijos pasaulio, o taip pat pripažintas civilių, kaip generolas, Du Juešengas valdė visą kriminalinį pasaulį Kinijoje, kadangi visa opijaus rinka priklausė jam. Laikui bėgant jis buvo pakrikštytas „Šanchajaus krikštatėviu“, tačiau jo pirmavimas pasibaigė sulig Antruoju Kinijos–Japonijos karu, kuomet jis buvo priverstas palikti Kiniją ir bėgti į Honkongą. Grįžęs Du Juešengas rado jau įsivyravusią Kinijos komunistų partiją, tad čia nebebuvo laukiamas (Jiahui 2015).

Persikėlimas į Honkongą

Įsivyravus komunizmui Kinijoje ir į valdžią atėjus Mao Dzedungui, Kinijoje imta sparčiai dorotis su kriminalinėmis organizacijomis. Iki tol nemaža dalis buvo įsikūrusi artimuose regionuose, kita dalis pabėgo per Antrąjį Japonijos–Kinijos karą, o likusioji dalis privalėjo trauktis iš Kinijos arba būtų buvusi sunaikinta. Dėl to pasirinktas Honkongas, kuris po karo priklausė Didžiajai Britanijai. Miestas tapo labai patogus kriminalinei veiklai, nes po karo per 6 metus gyventojų skaičius išaugo nuo 600 tūkst. iki 2 mln. Žmonės neturėjo darbo arba dirbo už mažą atlygį, buvo nusivylę  karo įvykiais, patyrę psichologinių traumų, todėl lengvai pasitraukdavo į triadas. 1950-aisiais Honkonge triados narių skaičius viršijo 300 tūkst. Taip pat geras sąlygas nusikaltimams sudarė administracinė situacija, kadangi nusikaltus Kinijoje galima kirsti Honkongo sieną ir vietinė policiją neturi jokios galios. Įvykus 1956-ųjų Honkongo maištui, kuomet žuvo 59 civiliai ir daugiau nei 500 sužeistų, valdžia įvedė daug griežtesnius įstatymus, dėl kurių triados tapo šiek tiek mažiau aktyvios (Gavilan 2017).

Triada dabar

Triadų įtaka pasaulyje yra jaučiama iki pat šių dienų. 2011 m. buvo atskleista, kad 90% heroino importo/eksporto Vankuveryje valdė gaujos, susijusios su triadomis. 2013 m. įvardinti skaičiai rodo, kad kasmet į Jungtines Amerikos Valstijas nelegaliai išsiunčiama virš 100 tūkst. žmonių, neturinčių teisės ten gyventi (Hays 2008). Nepaisant šių skaičių, triadų vykdoma narkotikų ir ginklų prekyba, užpuolimai ar prostitucija sudaro dalį pasaulinės juodosios rinkos (Gavilan 2017).

Naudota literatūra

1. Ajasepela, E., 2015. The Triads Mafia. Documentary. YouTube. [vaizdo įrašas internete] Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2017 m.  lapkričio 29 d.].
2. Bolton, K., Hutton, C., 2000. Triad Societies. Vol. 3. London and New York: Routledge.
3. Chin, K., 2014. Chinese Organized Crime. Iš Paoli, L. 2014. The Oxford Handbook of Organized Crime. New York: Oxford University Press, p. 220–233.
4. Flood, J. J., McGaugh, J., n.d. A Rising Threat From the Far East. [internete] Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2017 m. lapkričio 26 d.].
5. Gavilan, J., 2017. Powerful, dangerous, what are Chinese triads?. Rappler. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2017 m. gruodžio 2 d.].
6. Hays, J., 2008. Triads and Organised Crime In China. Facts and details. [internete] Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2017 m. lapkričio 30 d.].
7. Jiahui, S., 2015. Shanghai’s Shadowy ‘Green Gang’. The World of Chinese Magazine. [internete] 2015 rugpjūčio 28. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2017 m. gruodžio 2 d.].
8. Triad. 2012. [filmas] Režisierius Daniel Yee Heng Chan. Hong Kong.

 

Redagavo Paulina Kuodytė