Huarangai

Huarangai (화랑 huarang) – organizacija, sukurta Šilos karalystės periodu, dar žinoma kaip „Gėlių berniukai“. Organizacijos tikslas – paruošti jaunus vaikinus, kilusius iš aukštuomenės, gyvenimui karalystės bendruomenėje.

Reikšmė

Sino-korėjietiškai „hua“ (花) reiškia gėlė arba apibrėžia gėlės žydėjimą. „Rang“ (郞) reiškia vyras. Kartais „rang“ buvo naudojama kaip priesaga oficialiuose Šilos dinastijos tituluose. Įvairiuose šaltiniuose huarangai yra įvardinami kaip kariai. Tačiau jie labiau buvo orientuoti ugdyti sugebėjimus ir talentus, kurie bus panaudoti tolimesniame karalystės valdyme. Terminu hurangas buvo įvardinama tik pati organizacija ir jos lyderiai. Visi kiti organizacijos nariai buvo vadinami huarang-do (화랑도). „Do“ reiškia sekėjas, mokinys, todėl pilnas terminas reiškia „hurangų pasekėjas“ (bibimgirl 2016).

Kilmė

Trijų karalysčių kronikose (삼국사기 samguksagi) rašoma: Karaliaus Činhungo valdymo metu, maždaug 576 metais, buvo sukurta organizacija Vonhua (원화, originalios gėlės), kurios lyderės buvo dvi moterys. Buvo manoma, kad ši moterų grupė labiau atliko kisengės (기생 Gisaeng) pareigas, tai yra – jos linksmino valdančiuosius šalies sluoksnius ir karalius, bet tai nėra pilnai įrodyta (Szczepanski, 2017). Laikui bėgant grupės lyderės pradėjo pavydėt viena kitai ir tai privedė prie to, kuomet viena iš lyderių, įstūmus į karštus garus, nužudė kitą. Toks tragiškas įvykis privedė prie to, kad karalius buvo priverstas panaikinti šią organizacija. Po šio įvykio buvo sukurta nauja organizacija, kurios lyderiais buvo skiriami jauni ir patrauklūs vaikinai, žinomi kaip huarangai. Kronikose rašoma, kad jaunimas mokė vienas kitą teisingumo, linksmino vienas kitą dainomis, muzika ir šokiais, keliaudavo iki tolimiausio kalno ar upės norėdamas pasigrožėti gamta. Daug galima sužinoti apie vyro charakterį stebint jį šiuose užsiėmimuose.

Šilos karalystėje buvo sukurta luominė sistema, kitaip žinoma kaip kaulų sistema (골품제도 golpumjedo). Huarangais galėjo tapti tik iš aukštuomenės kilę vaikinai. O jų lyderiais tapdavo tik tie, kurie kaulų sistemoje užimdavo tikro kaulo (진골 jingol) poziciją. Tai buvo antrasis pagal svarbumą šios sistemos sluoksnis. Tikrasis šios organizacijos tikslas buvo kuriant ateities valdančiąją klasę, atrinkti talentingiausius vaikinus ir užtikrinti jiems vietą valdymo sistemoje (Szczepanski 2017).

Evoliucija

Besiplėčiant Šilos karalystei, huarangai pradėjo treniruotis jodinėti, kovoti su kardais, taikliai mėtyti ietis ir akmenis. Septintame amžiuje šios organizacijos skaičius žymiai išaugo. huarangai pradėjo orientuotis į kovos menus, tačiau karinis aspektas nebuvo pagrindinis šios organizacijos pagrindas. Paprastai huarangai buvo susiję netiesiogiai su kariuomene. Šie vaikinai mokėsi karo meno, nes tai galės priversti jų tolimesniame gyvenime, kada baigsis jų laikas kaip huarangų. Dėl šios priežasties daug generolų jaunystėje buvo huarangais. Tačiau kovos lauke atsidūrė tuomet, kai jau nebebuvo huarangais. Karinis pasiruošimas jaunystėje lemdavo didesnį pasisekimą kariuomenėje.

Vienas iš garsiausių huarangų yra Kim Jušinas (김유신 Kim Yushin). Iš pradžių jis buvo huarangas, o po to ir jų lyderis. Apie jo gyvenimą ir pasiekimus yra aprašoma Trijų karalysčių kronikose. Jis yra prisimenamas kaip geriausias generolas Korėjos istorijoje. Didžiausias jo palikimas buvo šalies pirmasis suvienijimas (Cartwright 2016).

Ryšiai su religija

Huarangų mokymas buvo stipriai susijęs su budizmu, konfucianizmu, daoizmu ir tuometiniu Korėjos šamanizmu. Ateities Buda, kitaip žinomas kaip Maitrėja – atjautos ir meilės Buda, buvo laikomas huarangų globėju. Trijų karalysčių kronikose, parašytose budistų vienuolio XIII amžiuje, yra aprašoma istorija apie vienuolį, kuris meldėsi Maitrėjai, norėdamas, kad atjautos ir meilės Buda reinkarnuotusi ir taptų huarangu. Tokiu būdu vienuolis galėtų taptų vyriausiu jo tarnu. Istorijoje rašoma, kad vienuolis besimelsdamas pamatė viziją, kurioje šventikas liepė jam nueiti į vieno kalno viršūnę, kur jis galės susitikti su Maitrėja huarango pavidalu. Bekeliaudamas vienuolis pakelėje sutiko neapsakomo grožio vaikiną, tačiau trumpai pasišnekučiavę vienuolis toliau tęsė savo kelionę. Pasiekęs savo kelionės pabaigą, vienuolis susitiko su dvasia, tačiau pastaroji pranešė, kad vienuolis jau buvo sutikęs Maitrėja. Tik tada vienuolis suprato, kad jo sutiktas vaikinas buvo Maitrėja, kuri reinkarnavosi į huarangą. Tuomet jis grįžo į savo gimtinę ir suradęs šį vaikiną pristatė karaliui, kuris paskyrė huarangą jų lyderiu. Šios istorijos dėka daug žmonių tikėjo, kad huarangai yra Budos reinkarnacijos. Todėl daugelis huarangų buvo ištikimi meilės ir atjautos Budai, tikėdamiesi, kad vieną dieną jie galės patys susitikti su Maitrėja.

Kitas huarangų ryšys su budizmu buvo vienuoliai, kurie paprastai mokydavo huarangus ne tik religinių tiesų, bet ir ištikimybės karaliui. Nors huarangų mokytojai išpažindavo budizmą, jie buvo mokomi ir konfucianistinių dorybių. Taip pat, huarangai buvo mokomi daoizmo ir šamanizmo; vaikinai turėjo išmokti rodyti gailestį gyvoms būtybėms, būti abejingiems materialioms pagundoms, ir svarbiausia, išlaikyti ramų ir optimistišką pažiūrį į mirtį.

Gamta – dar vienas huarangų ryšys su religija. Šios organizacijos nariai dažnai keliaudavo į vaizdingas gamtos vietas padainuoti, pašokti ir pasimelsti. Tokios religinės ceremonijos, manoma, yra susijusios su vietiniu šamanizmu ir daoizmu. Sunku pasakyti kas turėjo daugiau įtakos šioms sceremonijoms: ar Korėjoje jau gyvavęs šamanizmas, ar iš kitų kraštų atkeliavęs daoizmas, kadangi abi religijos buvo stipriai susijusios su gamta. Manoma, kad pirmiausiai šioms ceremonijos įtakos turėjo šamanizmas, kurį po kiek laiko papildė daoizmas.

Šamanizmas darė didelę įtaką huarangams. Pirmiausia, huarangų susikūrimo metu, Šilos karalystės religija buvo šamanizmas, taip pat manoma, kad lyderės iš vonhua organizacijos atliko šamanių pareigas. Kadangi vonhua buvo pirmtakė huarangų organizacijai, galima teigti, kad huarangai perėmė šamanizmą iš ankstesnės bendrijos. Kalnų ir upių lankymas, šokiai ir dainos vietose, kuriose vyrauja dvasios –  visą tai huarangai darydavo pasipuošę ir pasidažę. Visi šie aspektai buvo tiek Korėjos šamanizmo, tiek huarangų gyvenimo dalis (Lazore 2014).

Penki įsakymai

Du vaikinai, Guisanas (귀산 Jingol) ir Čuihangas (취항 Chwihang), susitiko su vienuoliu Uonguangu (원광 Wongwang), kuris išgarsėjo Kinijoje, Sui dinastijos vadymo metu. Jaunuoliai pareiškė, kad jie yra arogantiški ir nieko neišmano, todėl paprašė vienuolio, kad jis duotų jiems taisyklių, kurios padės jiems likusį gyvenimą. Todėl Uonguangas sukūrė penkis įsakymus pasaulietiniam gyvenimui (세속 오계 Sesok ogye), kurie tapo huarangų etosais:

1. Ištikimybė valdovui (사군이충 sagun ichung)
2. Pamaldumas ir ištikimybė savo tėvams (사친이효 sachin ihyo)
3. Pasitikėjimas draugų rate (교우이신 gyo-u isin )
4. Niekada neatsitraukti kovos lauke (임전무퇴 imjeon mutwae)
5. Nežudyti be reikalo (살생유택 salsaeng yutaek)

Šie įsakymai sujungia budizmą su konfucionizmu. Ištikimybė ir pamaldumas kyla iš konfucionizmo, o pagarba gyvybei ir draudimas nežudyti be reikalo kyla iš budizmo (Cartwright 2016).

Egzistavimo pabaiga

Huarangų organizacija egzistavo per visą Gorjo (고려 Goryeo) dinastijos valdymą. Nors termino pavadimas ir pasikeitė į gukson-do (극선도 geukseon-do) ir punguol-do (풍월도 pungwol-do), tačiau veikimo principas nepakito. Galiausiai vienas huarangų generolas, vardu I Song-gė (이성계 Yi Seong-Gye) užėmė Gorjo karalystę ir sukūrė naują – Džiosono (조선 Joseon) karalystę. Jo sūnus, Tedžiongas (태종 Taejong), tapęs karaliumi sunaikino huarangų organizaciją ir įsakė visiems huarangų generolams, kad visi jiems priklausantys vaikinai dirbtų tik jam. Jis to reikalavo bijodamas galių, kurias turėjo huarangų generolai. Matydamas tėvo pavyzdį, jis bijojo, kad gali atsirasti toks pats stiprus generolas, kuris bandys jį nuversti nuo jo sosto. Kuomet generolai perleisdavo karaliui savo karius, dažniausiai jie patraukdavo į kalnus arba tapdavo vienuoliais (Lazore 2014).

Huarangų įtaka Azijoje

Panaikinus huarangų organizaciją, visa su tuo susijus veikla buvo užmiršta maždaug 600 metų. Tik vienuoliai slaptai praktikuodavo kovos menus, kuriuos išlavino huarangai. Net suteikė tam pavadinimą – um ang guon (음앙권 eum ang gwon). Taip kelis šimtus metų vienuoliai perduodavo žinias apie huarangus ir jų naudojamus kovos menus savo mokiniams. Galiausiai vienuolis, vardu Suhamas Dosa, perleido žinias apie huarangų ištobulintus kovos menus savo dviems mokiniams, kurie galiausiai pradėjo viešai praktikuoti šiuos kovos menus ir suteikė jiems pavadinima huarang-do (화랑도 hwarang-do). Šis kovos stilius yra praktikuojamas iki šių dienų.

Dar huarangų egzistavimo metu, huarang-do kovos sistema pasiekė ir Japoniją. Manoma, kad šis kovos stilius turėjo įtakos samurajų ir bušido atsiradimui, nes tiek huarangai, tiek samurajai turėjo tą pačią moralinę perspektyvą. Taip pat tuometinės Japonijos kultūros pagrindas kilo iš trijų karalysčių: Šilos, Gogurjo ir Begdžės.

Japoniški švelnaus stiliaus kovos menai (tokie kaip: dziudo, džudžitsu ir aikido) ir korėjietiškas kovos stilius jusulis (유술 yusul), kuris daug judesių yra perėmęs iš senovės huarangų kovos menų stiliaus, turi daug panašumų (Hwa rang do – Martial art & healing art).

Kitos termino reikšmės

Po Šilos karalystės griuvimo terminas huarangai išliko, tačiau jo reikšmė pakito.  Knygoje, kuri yra parašyta 1527 metais, lingvisto Čue Sedžino (최세진 Choe Sejin), Hunmong džiahue (훈몽자회 Hunmong jahue), terminas huarangas buvo naudojamas apibūdinat vyrus, kurie parsiduoda už pinigus. Šiuolikinėje Korėjos visuomenėje terminas yra vartojamas kuriant mokyklų, organizacijų ir kompanijų pavadinimus.

Naudota literatūra

1. bibimgirl, 2016, „The Original Flower Boys: Hwarang-do 화랑도“, Sageuk: Korean Historical Dramas. Preiga per internetą: Čia [žiūrėta 2017 m. gruodžio 1 d.].
2. Cartwright, M. 2016, „Hwarang“, Acient History Encyclopedia. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2017 m. gruodžio 1 d.].
3. Hwa rang do – Martial art & healing art, „Hwa Rang Do History“, Hwa rang do – Martial art & healing art. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2017 m. gruodžio 1 d.].
4. Hwa Rang Kwan Napa, 2013, „History of Hwarang“, Hwa Rang Kwan Napa. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2017 m. gruodžio 1 d.].
5. Lazore, C. 2014, „The Hwarang Warriors – Silla‘s Flower Boys“, Dartmouth’s Quarterly of East Asian Studies, 1(Fall). Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2017 m. gruodžio 1 d.].
6. New World Encyclopedia, „Hwarang“, New World Encyclopedia. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2017 m. gruodžio 1 d.].
7. New World Encyclopedia, „Samguk Sagi“, New World Encyclopedia. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2017 m. gruodžio 1 d.].
8. Shaw, S. „The History Of The Hwa Rang“, Hwa Rang Kwan. Prieiga per internetą: Čia  [žiūrėta 2017 m. gruodžio 1 d.].
9. Szczepanski, K. 2017, „What Was Korea’s Bone-rank System?“ ThoughtCo, 2017 vasario 9. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2017 m. gruodžio 1 d.].
10. Szczepanski, K. 2017, „Who Were Korea’s Gisaeng?“, ThoughtCo, 2017 liepos 16. Prieiga per internetą: Čia  [žiūrėta 2017 m. gruodžio 1 d.].