Mara

Mara (skr. मार Māra; kin. 天魔 Tiānmó) – budizmo demonas, vienas iš pirmųjų ne žmogiškos kilmės sutvėrimų, figūruojančių budizmo raštuose. Šis demonas, kurio vardas reiškia „žudiką“, atstovauja mus viliojančius ir klaidinančius troškimus ir yra labiausiai žinomas dėl bandymo sutrukdyti princui Sidhartai Gautamai (Budai Šakjamuniui) pasiekti nušvitimą.

Vaizdavimas

Budistų mitologijoje Mara dažniausiai vaizduojamas kaip baisus demonas, didžiulis dramblys, kobra arba jautis. Kai jam suteikiamas antropomorfinis pavidalas, Mara pateikiamas kaip storas padaras su mėlynai žalia arba raudona oda. Kaip ir dauguma rūsčių dievų Indijos kultūroje, paprastai jis turi tris akis ir gali turėti šešias rankas, jo galvą dažnai supa žmogaus kaukolių karūna, o jis pats vaizduojamas jodinėjantis drambliu. Taip pat teigiama, kad Mara gali pasisavinti kitų asmenų išvaizdą ir pasirodyti kaip žmogaus priešas arba mylimasis, taip sujaukdamas protą ir priversdamas žmogų priimti klaidingus sprendimus (Mythology).

Mara budizmo kosmologijoje įkūnija nepaklusnumą, dvasinio gyvenimo mirtį. Jis – gundytojas, kuris naudodamasis klasta ir melu užpildo žmonių širdis godumu, geismu, pykčiu, pavydu ir kitų neigiamų jausmų ir taip atitraukia juos nuo budizmo praktikavimo. Su Mara susijusios istorijos budistams primena, kad demoniškos jėgos gali būti sutramdytos tik kontroliuojant savo protą ir troškimus (New World Encyclopedia 2008).

Žymiausias mitas

Mara labiausiai žinomas dėl savo atakos, kurią įvykdė prieš Sidhartą Gautamą, kai šis buvo prie nušvitimo ribos. Jis susirado Gautamą, sėdintį po Bodžhio medžiu, beveik badaujantį, bet pilną vidinės ramybės ir pradėjo įtikinėti jį likti šioje žemėje, nebesiekti nušvitimo. Mara jam pasakojo, kad likęs jis galėtų įkurti didžiąją karalystę, kurioje visi jį garbintų, tačiau Gautama šias kalbas ignoravo. Tada Mara ėmė peikti Budą, kad apleido savo religines atsakomybes, socialinę klasę ir netgi tėvo bei vyro pareigas, bet Buda nekreipė dėmesio ir į tai.

Matydamas, kad jo gudrybės nesulaukia Sidhartos dėmesio Mara pasikvietė savo sąjungininkus. Iš pradžių jis pasišaukė baisių demonų kariuomenę, kurie ėmė šaudyti strėles į ramiai sėdintį Sidhartą, bet strėlėms skriejant į jį, jos pavirsdavo gėlėmis. Mara vis tiek nepasidavė – į pagalbą jis pasišaukė gražiąsias savo dukteris, Tanhą, Arati ir Ragą. Dukterys ėmė šokti prieš Sidhartą ir pasitelkdamos visą savo žavesį įtikinėjo jį grįžti į troškimų žemę. Tačiau Sidharta nekreipė dėmesio ir į tai.

Pamatęs, kad niekas neveikia Mara ėmėsi paskutinės gudrybės. Jis ėmė šmeižti Sidhartą sakydamas, kad jo bandymai pasiekti nušvitimą yra veltui, nes aplink nėra nieko, kas galėtų apie tai paliudyti. Atsakydamas į tai, Sidharta padėjo vieną ranką ant žemės taip parodydamas, kad pati žemė bus jo liudytoja. Žemė sudrebėjo atsakydama, o Mara pradingo. Atėjus rytui, Sidharta Gautama suprato, kad pasiekė nušvitimą ir tapo Buda (Mythology).

Mito aiškinimas

Daugelis šiuolaikinių budistų suvokia Marą ne kaip rūstų, šešiarankį demoną, o kaip psichologinį reiškinį. Giliai įsišakniję kultūriniai papročiai galėjo paskatinti ankstyvuosius budistus antropomorfizuoti Marą, nes jiems buvo lengviau įsivaizduoti Marą kaip siaubingą dievą, nei psichologinį reiškinį. Tačiau dabar Mara yra aiškinamas kaip visų pagundų, kuriuos budistai turi įveikti siekiant nušvitimo, simbolis ir vidinių žmogaus ydų apraiška.

Mite Mara siekia susilpninti Budos asketizmą ir liaupsina gyvenimą, tačiau jis neskatina Gautamos daryti bloga. „Jo tikslas – susilpninti Budos ryžtą išsilaisvinti nuo kompulsinių veiksmų, kurie įkalintų jį kančios cikluose“ (Batchelor 2004, p. 13). Maros išpuolis prieš Budą vaizduoja vidinius žmogaus troškimus, smurto ir pykčio impulsus, kuriuos galima įveikti vykdant Budos mokymus, siekiant sąmoningumo, atsiskyrimo ir švelnumo. Mitas parodo, kad kai tik Buda nustojo kylančias mintis ir jausmus tapatinti su savimi ir visiškai atsiribojo nuo savo žemiškos tuščios prigimties, Mara tapo bejėgis ir daugiau Budai negalėjo padaryti jokios įtakos (Batchelor 2004, p. 14). Manoma, kad šie pasakojimai yra skirti perspėti budizmą praktikuojančius asmenis, apie fizines ir psichologines kliūtis, su kuriomis jiems teks susidurti vykdant budistines praktikas ir medituojant (New World Encyclopedia 2008).

Naudota literatūra

1. Batchelor, S. 2004, Living with the Devil– A Meditation on Good and Evil, Penguin Group, New York.
2. Mythology, n.d., Mara. Prieiga per internetą:Čia [žiūrėta: 2018 m. balandžio 19 d.].
3. New World Encyclopedia, 2008, Mara. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta: 2018 m. balandžio 19 d.].
4. O‘Brien, B. 2017, „The Demon Mara: The Demon Who Challenged the Buddha“, Thought Co. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta: 2018 m.balandžio 19 d.].